Jodi Picoult yra viena populiariausių JAV autorių, skaitytojų mėgstama už jautrų sudėtingų ir žmogiškų temų nagrinėjimą. Pasaulinę šlovę jai pelnė romanas "Mano sesers globėjas", kuris 2009 metais buvo ekranizuotas. Tai - istorija apie šeimą, susiduriančią su prieštaringais poreikiais ir meile, įveikiančia žmogiškąjį silpnumą. Knygos personažai ištveria sudėtingas situacijas ir privalo atsakyti į klausimus, neturinčius vieno teisingo atsakymo.
Pagrindinė knygos tema - šeimos drama, kurios epicentre atsiduria trys vaikai: Keit, Ana ir Džesas. Serganti leukemija Keit reikalauja nuolatinės medicininės pagalbos, o Ana gimė tam, kad taptų donore savo vyresniajai seseriai. Tuo tarpu sūnus Džesas bando atkreipti į save dėmesį drastiškomis priemonėmis, likdamas tarsi nematomas šeimos narys.
„Mano sesers globėjo“ santrauka ir apžvalga | Jodi Picoult | Širdį veriantys pasirinkimai ir šeimos paslaptys
Siužetas ir pagrindiniai veikėjai
Romane pasakojama apie Brajano ir Saros Fitdžeraldų šeimą, kurioje auga trys vaikai: Keit, Ana ir Džesas. Vyriausioji duktė Keit serga itin reta ir agresyvia leukemijos forma. Tikimybė pasveikti minimali, nebent atsirastų idealus organų donoras. Deja, antrasis poros vaikas - sūnus Džesas netinka būti donoru. Taigi, tėvai priima sprendimą - dirbtiniu apvaisinimu susilaukti identiško Keit donoro. Taip gimsta pagrindinė romano veikėja Ana.
Nuo pat vaikystės Ana žino savo gyvenimo tikslą ir atsakymą, kodėl gimė. Šeimos kasdieninė realybė neišvengiama - kai tik vyresniajai dukrai Keit pablogėja, visi šeimos nariai važiuoja į ligoninę, patikėdami Keit gyvybę gydytojams. Nepaisant to, Fitdžeraldai labai myli vienas kitą, puikiai sutaria tarpusavyje ir visi gerai žino savo pareigas. Tačiau viskas pasikeičia, kai vaikai pradeda bręsti.
- Keit: Serganti leukemija mergaitė, kuriai reikalinga nuolatinė medicininė pagalba.
- Ana: Genetiškai sukurta donorė savo seseriai Keit.
- Džesas: Vyriausias vaikas, jaučiasi apleistas ir bando atkreipti į save dėmesį.
- Sara: Motina, paaukojusi savo karjerą, kad rūpintųsi sergančia dukra.
- Brajanas: Tėvas, gaisrininkas, bandantis išlaikyti pusiausvyrą šeimoje.
Moralinės dilemos ir teismo procesas
Pagrindinė problema - Ana nebenori būti daugiau donorė seseriai. Nagrinėjama, ar vaikas gali pats nuspręsti, ar už jį tai gali padaryti tėvai. Ar apskritai etiška gimdyti vaiką žinant, kad jis vėliau bus amžinas donoras? Trylikametė Ana susiranda advokatą Kempbelą ir paduoda tėvus į teismą, siekdama medicininės nepriklausomybės. Tai sukrečia šeimą ir priverčia visus permąstyti savo vertybes.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Sodrą“
Autorė kuria situaciją, leisdama "kalbėti" ne tik Anai, bet ir kitiems romano veikėjams - Anos mamai Sarai, tėčiui Bajanui, broliui Džesiui, advokatui Kempbelui, teismo paskirtai Anos globėjai Džulijai. Visi pagrindiniai veikėjai turi galimybę pasisakyti, kaip situacija atrodo iš skirtingų perspektyvų.
Šalia pagrindinės romano istorijos rutuliojasi ir šalutinės, įtikinamos kitų žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su Ana istorijos (brolio, advokato Kempbelo ir Anos globėjos Džulijos). Žvelgiant į romaną sunku kažką imti smerkti, surasti „blogiečius“, nes visi veikėjai elgiasi labai nuoširdžiai, be jokių piktų kėslų, ir regis išsiaiškinti, kas teisiausias, bus tikrai sunku.
Pagrindiniai klausimai keliami knygoje:
- Ar galima aukoti vieną vaiką dėl kito gyvybės?
- Ar galima vieną vaiką mylėti labiau nei kitus?
- Kur yra pasiaukojimo riba?
- Ar vaikas turi teisę į savo kūną ir sprendimus?
Romane "Mano sesers globėjas" nėra gerų ar blogų veikėjų. Lengva įsijausti į kiekvieno poziciją ir pajusti empatiją. Todėl knyga jaudina ir stipriai paliečia skaitytojus. Iki pat pabaigos neįmanoma atsitraukti nuo istorijos.
Santykiai šeimoje
Rašytoja meistriškai atskleidžia sergančio vaiko motinos poziciją. Ją įkūnija Sara, paaukojusi savo teisininkės karjerą, kad augintų savo 3 vaikus. Suprantama, bet ji visiškai apleidžia likusius savo vaikus - Džesas lieka nuošalyje, pradeda nusikalsti, o su Ana tampa beveik „nematoma“ ir patiria vidinę dramą. Taigi, kaip padalinti rūpestį, meilę ir dėmesį visiems vaikams?
Brajanas, vaikų tėtis, taip pat sielojasi. Jis labai palaiko žmonos pusę. Vis tik vyrai stresą išgyvena kiek kitaip nei moterys. Jis gana blaiviai žiūri į iškilusias problemas, jo iki galo neapsėda Keit liga. Jis nepamiršta Anos, geriausiai ją supranta ir vienu metu net palaiko jos poziciją nebebūti donore.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie pensiją?
Labai jautriai vaizduojama ir dviejų seserų, Keit ir Anos, santykiai. Jas jungia ne tik kraujo ląstelės, bet ir nuoširdi draugystė kartu su nedideliais seseriškais nesutarimais. O Džesas parodomas kaip atsakantis maištu į susiklosčiusią situaciją. Jam skaudu ir dėl Keit ligos, ir dėl to, kad liko pamirštas, nustumtas į šalį.
Knygos pabaiga
Knygos pabaiga nustebina ir pribloškia. Tai nėra tas tipas, kai „visi ilgai ir laimingai gyveno“. Tos kelios savaitės, per kurias vyksta teismas, apverčia knygos veikėjų gyvenimus, priverčia juos permąstyti vertybes, gyvenimo prasmę, pastebėti tai, ko dar nepastebėjo. Beje, ji baigiasi kiek kitaip nei filme, tad verta pasinerti į abu kūrinius.
Jodi Picoult puikiai pasirinko pasakojimo būdą - įvykiai nušviečiami visų veikėjų akimis. Rašytoja jautriai ir įdėmiai nagrinėja veikėjų jausmus, tarpusavio santykius ir nejučia galima pasijusti kaip stebint viską lyg mažyčiame realybės šou. Ji priverčia pastebėti kiekvieną detalę, įsijausti į veikėjo poziciją, diskutuoti ir vertinti įvykius. Rašymo stilius paprastas, aiškus, bet kartu ir subtilus, įsijaučiantis ir žavintis.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia Sodros pensija