Tvarumo svarba yra aktualus ir svarbus klausimas, kuris turi tiesioginį poveikį mūsų aplinkai ir visuomenei. Tvarumas yra gebėjimas išlaikyti ekologinę, socialinę ir ekonominę pusiausvyrą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir darnus vystymasis.
Tvarumo svarba yra aktuali ne tik ekologinėje, bet ir ekonominėje srityje. Tvarumas taip pat yra svarbus socialinėje srityje, kadangi jis padeda užtikrinti socialinę teisingumą ir gerovę visuomenėje.
Socialinės raidos vieta tvarumo sistemoje
Tvarumo aspektai yra tarpusavyje susiję. Šie aspektai išsamiau aptarti pristatant Jungtinių Tautų 17 darnaus vystymosi tikslų, kurie yra tarsi kelio gairės tiek šalims, tiek įmonėms, kai galvojama apie darnų visuomenės ir jos aplinkos vystymąsi.
Įmonės pastangų pagerinti vieną kurį nors tvarumo siekimo aspektą gali nepakakti subalansuotam ilgalaikiam įmonės augimui užtikrinti, todėl reikia atsižvelgti į tai, kad 17 dimensijų papildo viena kitą. Jeigu į vieną iš dimensijų nebus pakankamai atsižvelgta, bendras teigiamas tikrai gerų iniciatyvų poveikis gali būti mažesnis, taigi ir toje srityje, kurią norime keisti, gali įvykti mažiau teigiamų pokyčių.
Tvarumas, arba angl. sustainability, yra ilgalaikis vystymasis, kuris atsižvelgia į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius. Darnus vystymasis yra vystymosi modelis, kuriuo siekiama užtikrinti dabartinės kartos poreikius, nesumažinant ateities kartų galimybių tenkinti savo poreikius.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės atsakomybės ir bendruomenių ryšių reikšmė
Gyventojams vis svarbesnė tampa ne tik prekė arba paslauga, kurią teikia įmonė, bet ir pačios organizacijos poveikis bei požiūris į aplink vykstančius procesus, aplinką ir socialinius pokyčius. Keitėsi vartotojų įpročiai ir vis dažniau pastebima, kad pirkėjai domisi, kokioms vertybėms atstovauja mėgstami prekių ženklai, vertina įmonių pastangas daryti teigiamą poveikį.
Vertybinis kriterijus taikomas ne tik pirkėjų įpročiams, bet ir įmonės kaip darbdavio įvaizdžiui - darbuotojų pritraukimui. Vis daugiau žmonių mano, kad svarbu dirbti įmonėje, kurios vertybės sutampa su jų pačių.
Įmonės vis labiau suvokia savo vaidmenį kuriant supančią aplinką, įskaitant socialines ir ekonomines aplinkybes, kurias lemia jų verslo praktika, pavyzdžiui, požiūris į darbuotojus. Įmonės turi gerbti vietos bendruomenes, kuriose gyvena jų dabartiniai ir potencialūs darbuotojai bei jų šeimos, jeigu yra suinteresuotos ilgai išlikti bendruomenės istorijoje.
Būtent todėl Latvijoje vis daugiau įmonių vadovų labai atsidėję dirba kurdami įmonių tvarumo strategijas, apimančias kelis tarpusavyje susijusius tvarumo aspektus. Įmonės nori pasidalinti savo gerąja patirtimi tvarumo srityje, nes esamas verslo modelis vis labiau vertinamas pagal atsakingo verslo praktikos kriterijus, taip pat tikslingiau renkasi įvairias priemones, padedančias tobulinti įmonę būtent tvarumo požiūriu.
Reputacija, socialinis poveikis ir ekonominė plėtra
Taigi, tvarumo siekimas pamažu tapo vienu iš svarbiausių įmonės reputaciją lemiančių jos veiklos tikslų. Įmonių atstovai taip pat nurodo, kad pokyčiai, kurių siekiama dėl socialinio poveikio, ilgainiui atsiperka ir įmonės reputacijai, ir prisideda prie ekonomikos plėtros.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Šią tendenciją patvirtina ir daug paraiškų „Baltijos tvarumo“ apdovanojimui, kurio tikslas - įvertinti per pastaruosius metus regione įgyvendintus reikšmingiausius tvarumo sprendimus. Remdamasi įmonių socialinės atsakomybės (CSR) ir tvarumo būtinybės įsisąmoninimo tyrimu, „CSR Latvia“ įkūrėja Agnesė Alksnė-Bensonė teigia, kad „verslininkai kaip pagrindinę tvarumo praktikos taikymo naudą įvardija galimybę įgyti įmonės, kuri siekia tvarumo, įvaizdį, tobulinti įmonės vidaus procesus, taip pat pradėti spręsti poveikio aplinkai problemas“.
Socialinės raidos principai įmonių praktikoje
Įmonės, kai ruošia ilgalaikės plėtros planus, turėtų atsižvelgti į vystymosi tikslus ir susijusią riziką pasaulio mastu bei vietoje. Įmonės, norinčios efektyviai naudoti darbo laiką, energiją ir išteklius geriausiems sprendimams įdiegti, taikyti tvarumo ir atsakingos verslo praktikos kriterijus, turi suprasti, kas šiuo metu kelia didžiausią riziką arba yra geriausi ištekliai, kas padeda arba trukdo, žvelgiant į ateitį.
Tvarumas yra susijęs su geru ESG (aplinkosauginės, socialinės ir valdymo) reitingu. ESG reitingas yra svarbus įmonių vertinimo rodiklis, kuris rodo, kaip gerai įmonės tvarkosi su socialinėmis, aplinkosauginėmis ir valdymo problemomis. Tvarumas taip pat yra susijęs su gera valdymo praktika. Tvarios įmonės turi tvirtą valdymo sistemą, kuri užtikrina skaidrumą, atsakomybę ir atskaitomybę.
Tvarumo rizikos valdymas yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti, kad įmonės veikla būtų ilgalaikė ir tvari. Šiuolaikinėje ekonomikoje tvarumas yra vienas iš pagrindinių verslo tikslų. Įmonės tvarumas yra susijęs su finansiniais, socialiniais ir ekologiniais veiksniais.
Socialinis poveikis per konkrečias iniciatyvas
Kaip teigė parduotuvių tinklo „Rimi Latvia“ vadovė Zanda Šadrė, atsakinga už tvarumą, įmonėje tikima, gali būti abipusė nauda - tiek visuomenei, tiek įmonei, ir norima atkreipti žmonių dėmesį į pavyzdžius, kurie šią sąveiką ir naudą padaro aiškiai visiems matomą: „Darydami gera gamtai, taip pat investuojame į visuomenės gerovę ir vystymąsi - tikime, kad, vykstant pokyčiams, žmonės pajus ir savo gyvenimo pagerėjimą, kuris pasireikš patogumu ir efektyvumu. Paprastas pavyzdys - skaitmeniniai kvitai. Nuo tada, kai „Rimi“ įdiegė skaitmeninius kvitus, pirkėjams nebereikia jų ieškoti giliai piniginėje arba rankinėje. Juos galima patogiai atsidaryti „Rimi“ mobiliojoje programėlėje. Žinoma, taupome gamtos išteklius, sutaupome tonas popieriaus arba, kaip buvo paskaičiuota, 2000 km kvitų juostos.“
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
„Baltic Block“ yra pagrindinė įmonė ir darbdavys Maduonos apylinkėse, jos buvimas suteikia galimybę gyventojams likti regione, o ne ieškoti darbo kitame mieste arba šalyje. „Baltic Block“ vadovas Andis Škėlė kaip savo įmonės teigiamo poveikio visuomenei pavyzdį nurodė įmonės iniciatyvą kurti apylinkių infrastruktūrą: „Sauleskalne, kur yra mūsų gamykla, buvo nepakankamas elektros energijos tiekimas. Elektros energijos tiekimo stabilumo trūkumas ir nepakankamas saugumas gerokai ribojo gamybą, trukdė plėtoti verslą ir kurti darbo vietas Sauleskalno ir Bėrzaunės kaimuose. „Baltic Block“ iniciatyva, kryptingai dirbant su savivaldybe, buvo rasta galimybė atlikti elektros linijos rekonstrukcijos darbus ir nutiesti papildomą kabelių liniją. Šios kabelinės linijos tiesimas buvo labai svarbi ilgalaikė investicija, panaudota vietos bendruomenei, taip pat verslo ir infrastruktūros plėtrai. Dabar čia veikia didelės galingos įmonės.“
Investavimas, kuris naudingas visuomenei, per ilgą laiką atnešė naudos ir įmonei, ir regiono bei šalies ekonomikai.
Socialinė raida krizės sąlygomis
Prasidėjus COVID-19 pandemijai ir jai įnešus daug pokyčių į pasaulio tvarkas, buvo sutrikdytas darnaus vystymosi strategijų įgyvendinimas, ypač aplinkos gerinimo srityje, nes pirmenybė buvo teikiama žmonių sveikatai ir saugos reikalavimų laikymuisi, taip pat pastangoms apsaugoti įmonės egzistavimą. Tačiau krizinės situacijos padeda pamatyti, kokia svarbi yra įmonių socialinė atsakomybė darbininkams ir vietos bendruomenei.
Tvarumo ekspertė ir „CSR Latvia“ viena iš įkūrėjų Agnesė Alksnė-Bensonė, šiemet taip pat vadovaujanti žiuri, kuri atrinks įmonę, apdovanojamą „Poveikio“ kategorijoje, pabrėžia, kad „tokiu metu ir Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėms kilo pagunda atšaukti „žaliąjį kursą“, o įmonėms - į tvarumą orientuotas investicijas, tačiau ekonomikos pokyčių dar niekas nėra išvengęs. Krizės verčia įmones ir vyriausybes vis daugiau galvoti apie pokyčius, nes reikia ieškoti ekonominės veiklos tęsimo sprendimų. COVID-19 pandemijos metu matėme, kaip sparčiai buvo skaitmeninama darbo aplinka, o energetikos krizės metu matome tiek įmonių, tiek valstybės lygiu diegiamus atsinaujinančios energijos sprendimus, kurie iki šiol nebuvo įdomūs dėl ekonominių priežasčių“.
Agnesė užsiminė, kad krizė ir ekonomikos transformacija, pasirinkus „žaliąjį kursą“, parodė egzistuojančią socialinę nelygybę tiek vietoje, tiek regione. Ilgainiui socialinė nelygybė neprisideda prie ekonomikos augimo, todėl atsakomybė už socialinę gerovę ir saugumą vis didesne našta guls ant darbdavių pečių.
Kaip žinome, Rusijos invazija ir karas su Ukraina turėjo įtakos įvairiems pramonės sektoriams, atskleidė jų ekonominio ir socialinio pobūdžio tarpusavio priklausomybę visame pasaulyje. Latvijos verslo įmonės pirmą kartą įsitraukė į tokio masto humanitarinės pagalbos teikimą, taip pat teikia darbo pasiūlymus tiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, kurie nori pradėti dirbti Latvijoje.
Įmonė „Baltic Block“ ne tik teikė paramą Maduonos apylinkėse, bet ir aktyviai dalyvavo teikiant paramą įvairioms organizacijoms, kurios padėjo ir tebepadeda nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje. Bendrovės RIMI atstovė Zanda Šadrė sako: „Mes iš karto priėmėme sprendimą solidarizuotis su Ukraina ir ukrainiečiais, nes yra ir ukrainiečių tautybės mūsų darbuotojų ir pirkėjų. Lygiai taip pat griežtai mes pasisakome prieš karinę agresiją ir iš asortimento išėmėme Rusijos ir Baltarusijos įmonių gaminius, nutraukdami bendradarbiavimą su jomis. Atidžiai sekame, kokias sankcijas įvedė Europos Sąjunga, ir atitinkamai elgiamės. Šiuo metu Baltijos šalyse sukūrėme daugiau nei 200 darbo vietų ukrainiečiams pabėgėliams, teikiame paramą darbuotojams, suteikusiems šiems žmonėms namus.“
Reguliavimas, taksonomija ir socialinė reikšmė
Reguliavimas yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti, kad įmonės veikla būtų atitinkama tvarumo reikalavimams. Reguliavimo institucijos turi užtikrinti, kad įmonės laikytųsi tvarumo principų ir tinkamai valdytų tvarumo riziką. Taksonomijos reglamentas yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti, kad įmonės veikla būtų atitinkama tvarumo reikalavimams. Taksonomijos reglamentas yra skirtas nustatyti, kokie investiciniai projektai yra tvarūs ir atitinka tvarumo principus.
Vis dėlto, reguliavimo ir taksonomijos reglamentų įgyvendinimas turi būti atliekamas atsargiai, kad nebūtų sukurtos pernelyg didelės administracinės naštos. Aplinkos apsauga yra vienas iš pamatinių darnaus vystymosi principų, kurio tikslas yra apsaugoti gamtą ir jos išteklius bei užtikrinti jų tvarią naudojimą.
Aplinkosauga, klimato kaita ir socialinis teisingumas
Klimato kaita yra viena iš didžiausių šiuolaikinių aplinkos problemų. Ji yra susijusi su žmogaus veikla, ypač su išmetamų teršalų kiekiu, kurie sukelia šiltnamio efektą ir padidina planetos temperatūrą. Aplinkos apsaugos politika yra svarbi klimato kaitos valdymo priemonė.
Vertinant aplinkos apsaugos subsidijų įtaką klimato kaitos valdymo kontekste, yra matoma, kad šios subsidijos ir mokesčių lengvatos veikia išmetamų į aplinką teršalų mažinimą ir tvarią plėtrą. Taigi, aplinkos apsauga yra svarbi klimato kaitos valdymo priemonė, kuri padeda užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą ir apsaugą nuo žalingų poveikių.
Darbuotojai ir klientai - socialinės raidos variklis
Tvarumas yra svarbus ne tik organizacijos vidiniams procesams, bet ir jos išoriniam įvaizdžiui, kuris yra susijęs su darbuotojų ir klientų požiūriu. Darbuotojai yra organizacijos gyvybinės jėgos ir jų vaidmuo tvarumo kontekste yra ypač svarbus. Tvarus žmonių išteklių valdymas yra būtinas siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę, elgseną ir ketinimus išeiti iš darbo.
Klientų vaidmuo tvarumo kontekste taip pat yra svarbus. Tvarumas yra susijęs su klientų poreikių ir lūkesčių patenkinimu. Tvarios organizacijos yra linkusios užtikrinti, kad jų produktai ir paslaugos yra naudingi klientams, nekenkia aplinkai ir yra etiški. Taigi, darbuotojų ir klientų vaidmuo tvarumo kontekste yra labai svarbus organizacijos sėkmei ir ilgalaikiam išlikimui rinkoje.
Skaidrumas ir geroji valdysena socialinei raidai
Skaidrumas ir gerovės valdymas yra svarbūs tvarumo principai, kuriuos reikia laikytis, siekiant užtikrinti organizacijų ir institucijų veiklos skaidrumą, veiksmingumą ir atsakomybę. Skaidrumas yra svarbus tvarumo principas, nes jis užtikrina, kad visuomenės interesai yra atstovaujami ir kad sprendimai yra priimami atsižvelgiant į visuomenės poreikius.
Gerosios valdysenos principai taip pat yra svarbūs tvarumo principai, nes jie užtikrina organizacijų veiklos efektyvumą, atsakomybę ir teisingumą. Gerosios valdysenos principai taip pat padeda organizacijoms užtikrinti savo ilgalaikę sėkmę ir tvarumą, nes jie užtikrina, kad organizacijos veikia pagal tvarumo principus ir kad jos veikla yra efektyvi ir atsakinga.
Inovacijos ir tvari gamyba socialinei gerovei
Inovacijos yra svarbus veiksnys, siekiant tvarumo srityje. Tvarios inovacijos yra susijusios su aplinkos apsauga ir išsaugojimu. Tai gali būti pasiekiama naudojant naujas technologijas, kurios yra mažiau kenksmingos aplinkai. Taip pat, tvarios inovacijos gali padėti užtikrinti socialinį tvarumą. Tai gali būti pasiekiama kurdami naujas darbo vietas, kurios yra saugios ir teikia gerus atlyginimus.
Tvari gamyba yra procesas, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, taip pat užtikrinti produkto kokybę ir efektyvumą. Kasdieninėje veikloje tvarumo skatinimui galima prisidėti mažais žingsniais, pvz., atsisakant vienkartinio plastiko, naudojant ekologiškus produktus, rūpinantis atliekų tvarkymu, taupant energiją ir vandenį.
ESG, investuotojai ir ilgalaikis socialinis poveikis
Tvarus verslas gali pasiekti ilgalaikį sėkmę, kadangi jis yra orientuotas į ilgalaikį vystymąsi ir tvarų pelną. Tvarios įmonės yra pajėgios prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, įgyvendinti inovacijas ir pasiekti ilgalaikę finansinę sėkmę. Investuotojai vis daugiau dėmesio skiria tvarumo kriterijams, kai vertina įmonių finansinę padėtį ir investicijų potencialą.
Tvarumo svarba verslui yra didelė, nes ji padeda įmonėms pasiekti ilgalaikę finansinę sėkmę, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų ir įgyvendinti inovacijas. Tvarios įmonės yra patrauklesnės investuotojams ir yra mažiau pažeidžiamos dėl socialinės ir aplinkosauginės rizikos.
Žaliosios reklamos rizika ir socialinis pasitikėjimas
Tvarumo svarba yra didelė, tačiau daugybė vartotojų gali būti apgaudinėjami dėl žaliosios reklamos, vadinamos „greenwashing”. „Greenwashing” yra didelė problema, nes ji gali sukelti vartotojų klaidinimą ir netinkamą elgesį.
Vienas iš būdų, kaip išvengti „greenwashing” klaidinimo, yra atlikti išsamią produktų analizę. Taip pat svarbu, kad vartotojai būtų informuoti apie tvarumo sąvoką ir sugebėtų atpažinti „greenwashing” strategijas. Galutinai, reikia atkreipti dėmesį, kad tvarumo sąvoka yra daugiau nei tik reklama.
Socialinės raidos filosofinė dimensija
Straipsnyje nagrinėjama moralumo sąvoka ir jos socialinės implikacijos. Moralumo sąvoka apibrėžiama kaip individo poelgių vertingumo žmogiškosios esmės pasireiškimo požiūriu išraiška. Žmogiškąją esmę sudaro laisvos sąmoningos veiklos poreikis.
Buržuazinėje visuomenėje moralumo sąvokos socialinis turinys išreiškia individo pastangas apriboti privatų interesą visuomenės (kitų individų) naudai. Socializmas, sukurdamas objektyvias susvetimėjimo išnykimo sąlygas, sukuria ir moralumo sąvokos socialinės prasmės pakitimo prielaidas. Jei moralinė poelgio charakteristika yra žmogiškosios esmės pasireiškimo individų poelgiais matas, tai individų poelgiai negali būti įvertinti atskirai nuo jų socialinio konteksto.
Socialinės raidos pusiausvyra: žmonės, planeta, pelnas
Kaip ir visose srityse, svarbiausia yra pusiausvyra. Kuriant įmonės tvarumo strategiją, vienodai svarbu nepamiršti ir poveikio aplinkai, ir socialinių bei gero valdymo aspektų. Zanda Šadrė teigia, kad „tvarumas - tai investicija ne tik į plėtrą ir produktyvumą, bet ir į įmonės aplinką bei bendruomenę, kurios gyvenamojoje vietoje įmonė vykdo veiklą“.
Zanda pabrėžia, kad „svarbu išlaikyti šią pusiausvyrą tarp pelno, poveikio žmonėms ir planetai. Kitas tokios savimonės ugdymo žingsnis - gamtai ir visuomenei duoti daugiau, nei įmonė pasiima ir panaudoja savo augimui“. Krizės situacijoje įmonei svarbiausia užtikrinti savo pačios gyvybingumą, tačiau, kaip matome iš pavyzdžių, apie ateitį gali galvoti tos įmonės, kurios turi ką duoti visuomenei tuo metu, kai pagalbos reikia labiausiai.
Socialinės raidos elementų santrauka
| Elementas | Principas | Reikšmė |
|---|---|---|
| ESG | Skaidrumas, atsakomybė, atskaitomybė | Ilgalaikė finansinė sėkmė ir mažesnė rizika |
| Bendruomenės | Partnerystė ir pagarba | Socialinė sanglauda ir darbo vietos |
| Reguliavimas | Taksonomija ir standartai | Tvarių investicijų kryptingumas |
| Inovacijos | Tvari gamyba ir technologijos | Aplinkos ir socialinis poveikis |
| Krizės | Atsparumas ir solidarumas | Skaitmeninimas, atsinaujinanti energija, parama |
| Vartotojai | Antigreenwashing ir informuotumas | Pasitikėjimas ir atsakinga paklausa |