Prisilietimas, kūniškas artumas yra neabejotinai svarbūs ne tik fiziologinei, bet ir psichologinei kūdikio raidai. Turbūt niekas šiame pasaulyje kūdikiui negalėtų atstoti mamos, tėčio ar globėjų glaudimo kuo arčiau savęs ir raminančio balso.
Kūdikio poreikiai, saugumo jausmas ir prisirišimas
Pasak prisirišimo teorijos kūrėjo John Bowlby, verkimas, šypsojimasis, sekimas iš paskos ir „įsikibimas“ yra įgimtos kūdikių reakcijos, kuriomis jie siekia išlaikyti ar atkurti artumą su savo globėjais. Tik gimęs kūdikis atsineša su savimi du stiprius poreikius: prisirišimo prie globojančio asmens/ų ir smalsumo tyrinėti aplinkinį pasaulį. Šie abu poreikiai yra tarsi du skirtingi tarpusavyje balansuojantys poliai.
Jei kūdikio globėjai yra jam tarsi „saugi bazė“ - kur vaikas gali sugrįžti, rasti prieglobstį kai kažko išsigąsta, kai nori valgyti, nuliūsta, ar tiesiog nori artumo - tuomet fizinio artumo poreikis palaipsniui mažėja, o noras savarankiškai tyrinėti pasaulį didėja. Ir atvirkščiai, jei ankstyvas kūniško artumo poreikis nėra patenkinamas, kūdikis negauna patvirtinimo, kad „pasaulis yra saugus“, tada savarankiškai jį tyrinėti dar ilgai gali būti labai nedrąsu - vis reikia ir reikia suaugusiųjų patvirtinimo.
Intuityviai kiekviena mama žino, kad verkiantį ar kitaip ją kviečiantį kūdikį reikia priglausti prie savęs, pasūpuoti, nuraminti žodžiais. Psichoterapeutė Jean Liedloff, du su puse metų praleidusi Pietų Amerikos džiunglėse, akmens amžiaus indėnų gentyje Yequana, savo knygoje „Continuum Concept. In Search of Hapinness Lost“ rašo, kad minėtoje gentyje priimta vaikus rankose (taip pat nešynėse) nešioti iki tol, kol jie pradeda patys judėti - šliaužti, ropoti.
Kūdikiai turi daugybę bruožų, liudijančių, kad jie gimsta būti nešiojami. Kai kūdikis guli ant nugaros ar yra pakeliamas, jis kojytes sulenkia, pritraukia arčiau savęs. Tokia kūdikio kojyčių pozicija yra puikiai pritaikyta tam, kad galėtume jį priglausti prie kūno, „pasisodindami“ virš klubo.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Apie tai, kad gulėti nepatinka, o nori būti ant rankų, savo verksmu praneša ir patys kūdikiai. Visi šie požymiai, liudijantys, kad mūsų kūdikiams geriausia būti globėjų rankose, yra susiję su evoliucija - tais laikais, kai mūsų protėviai gyveno laukinėje gamtoje, palikti kūdikių gulėti vienų jie negalėjo tiesiog dėl saugumo.
Maudynės, plaukimas ir jų poveikis kūdikiui
Kineziterapeutas Vaidas Buterlevičius sako, kad išmintingas laikas kūdikius atvesti į baseiną - trys mėnesiai, o iki tol reikia daryti namų darbus - pratinti prie vandens namuose. Jis atviras - anksti atvedus galima padaryti meškos paslaugą, jei mažylis išsigąs, o ir mama turėtų būti sustiprėjus po gimdymo. Taigi pirmaisiais mėnesiais „tobulas baseinas“ - namų vonia.
„Jau nuo mažų dienų galite pratinti sakydami „vienas, du, trys - neriam“ ir lengvai pūsti į veiduką, po šių žodžių užpilkite ant galvytės šiek tiek vandens, kad nubėgtų per veiduką. Skaičiavimas ir žodis „neriam“ būtini, kad kūdikis išmoktų sulaikyti kvėpavimą ir taip pasiruoštų nerti. Jei nedrąsu tai padaryti patiems, galima pasikonsultuoti su specialistu. Kūdikiai labai greitai vystosi, todėl skirtingam amžiuje reikėtų daryti atitinkamus pratimus“, - pataria specialistas.
Prieš atvedant mažylį į baseiną, rekomenduojama ilgiau būti vonioje ir, svarbiausia, nebijoti, mat vaikai puikiai jaučia tėvų baimes. Svarbu stebėti kūdikio reakciją, pačiam jaustis smagiai, išlaikyti žaidybinę maudynių formą. Trijų mėnesių mažiukai dar nėra praradę įgimto kvėpavimo sulaikymo reflekso, todėl neretai stulbina labai greitu nardymo rezultatu.
„Ypač palankiai plaukimas veikia besivystantį organizmą, suformuoja atitinkamą kūno laikyseną, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei kitų sistemų darbą. Fiziniai pratimai vandenyje natūraliai stimuliuoja vaikų augimą ir vystymąsi. Plaukimas prieinamas nuo mažų dienų iki gilios senatvės“, - tvirtina kineziterapeutas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Plukdyti ir nardyti patariama nuo trijų mėnesių, o plaukti vaikas gali mokytis nuo ketverių metų. Pradinius plaukimo įgūdžius idealu būtų suformuoti iki šešerių. „Kuo anksčiau vaikas išmoksta gerai plaukti, tai tuo anksčiau plaukimas daro teigiamą įtaką jo organizmui, tuo mažiau bus nelaimingų atsitikimų vandenyje, - tikina kineziterapeutas. - Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad anksčiausiai, be tėvų pagalbos, vaikai pradeda plaukti būdami trejų. Kada išmoks plaukti, priklauso nuo kiekvieno individualiai, taip pat priklauso ir nuo amžiaus, vyresni vaikai plaukti išmoksta daug greičiau.“
Kartą išmokęs plaukti, šio įgūdžio neprarasi, net jei keletą metų nebūsi plaukęs. Svarbiausia - nebijoti, tačiau visuomet reikia objektyviai apskaičiuoti savo jėgas ir galimybes. „Svarbu, kad plaukimas nebūtų vien tėvų užgaida, o vaikas iš tiesų jaustų norą ir turėtų plaukikui tinkamas savybes - ištvermę, ryžtą ir pan.“, - teigia kineziterapeutas.
„Plaukiant pakyla kūno temperatūra ir sunaikina virusus, o chloruotas vanduo dezinfekuoja nosies gleivinę ir neleidžia prasidėti slogai“, - pabrėžia V. Buterlevičius. Plaukimą galima vertinti ne vien kaip laisvalaikio formą: plukdymas, nardymas ir plaukimas skatina mažylius greičiau vystytis, stiprina raumenis, todėl jie pradeda anksčiau sėdėti, stovėti, vaikščioti, būna aktyvesni už neplaukiojančius bendraamžius.
Prieglobstis namuose: paruošimas ir kas svarbu pirmomis dienomis
Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis). Besilaukiantiems tėvams kyla daugybė klausimų apie tai, kaip paruošti namus kūdikio gimimui. Sukasi mintys apie drabužėlius, vežimėlius, patalus, lovytę, higienos reikmenis, žaislus, galbūt atskirą kambarį ir dar daugybę kitų dalykų.
Natūralu, kad norisi suplanuoti, kaip kuo geriau pasirūpinti savo mažyliu, ateinančiu į šį pasaulį, tačiau atkeliavus vaikui dažniausiai paaiškėja, kad, bent jau pačioje pradžioje, jam reikia tik labai nedaug (arba kaip tik labai daug!) - nuolatinio emocinio ir kūniško artumo.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę. Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių.
Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse, t.y. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y.
Vieni pirmųjų pastebimų dalykų - pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn.
Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime.
Miegas, refleksai ir ankstyvoji raida
Naujagimiai miega didžiąją paros dalį -6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą, t.y. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
Senelių ir vyresniųjų žmonių vaidmuo, socialinė reikšmė
Tik iš išorės gaunama informacija kartais siunčia kitokius, perspėjančius, signalus: „vaikas pripras būti ant rankų, kitaip būti nebenorės; jis bus išlepintas, per daug prisirišęs prie motinos, tėvo, globėjų, užaugs nesavarankiškas“. J. Bowlby prisirišimo teorija, kuri yra patvirtinta mokslinių tyrimų, teigia visiškai priešingai.
Trečiojo amžiaus universitete studijuojantys garbaus amžiaus klaipėdiečiai ne tik gausina savo žinių bagažą, bet ir skiria dėmesio prasmingai visuomeninei veiklai. Drauge su jaunimu senjorai iki Kalėdų lankysis Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kuriuose dalinsis šiluma, pradžiugins mažuosius dovanomis.
„Visgi ne mažiau, o gal net labiau nei materialūs daiktai šiems vaikams reikalingas nuoširdus bendravimas. Daugelis jų gal nėra pajutę, ką reiškia sėdėti mylimai močiutei ant kelių, tad neabejoju, kad būsimi susitikimai pažers išties šiltų, jaudinančių akimirkų. Senjorai idėją sutiko su dideliu užsidegimu ir tai aiškiai parodo apie kartais nepagrįstai pamirštamos mūsų vyresniosios kartos siekį būtį aktyviais visuomenės nariais, norą dalintis gyvenimiška išmintimi ir gerumu“, - kalbėjo KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, Klaipėdos Trečiojo universiteto puoselėtojas bei lektorius prof. dr.
Savo ruožtu studentai irgi stengsis susitikimų metu užimti vaikus, parengs smagias programėles ir išjudins mažuosius žaidimams. Tokios skirtingų kartų bendravimą skatinančios popietės Kūdikių namuose universiteto iniciatyva organizuojamos pirmąsyk.
Socialinė parama, iniciatyvos ir bendruomenės indėlis
Jungtis prie gerumo akcijos kviečiami visi norintieji. Aukščiau išvardintus daiktus reikėtų atnešti ir įdėti į specialias dėžes, kurias galima rasti KU Sveikatos mokslų fakulteto (Herkaus Manto g. 84) trečiojo aukšto hole bei ketvirtame aukšte, šalia 425 kabineto, o taip pat Medicinos technologijų katedros (Malūnininkų g. 4) pirmajame aukšte, prie budinčiosios kabineto. Dovanėlės bus renkamos darbo dienomis 9-19 val.
„Ne mažiau nei materialūs daiktai šiems vaikams reikalingas nuoširdus bendravimas“, - primena iniciatyvos organizatoriai. Drauge su jaunimu senjorai dalinsis šiluma, pradžiugins mažuosius dovanomis ir atneš savo gyvenimišką patirtį į įstaigas, kuriose glaudžiai rūpinamasi mažaisiais.
Trumpa lentelė: plaukimo rekomendacijos pagal amžių
| Amžius | Rekomendacija |
|---|---|
| Nuo gimimo iki 3 mėn. | Pratinti prie vandens namų vonioje, žaidybinės maudynės |
| Apie 3 mėn. | Pradėti plukdyti ir nardyti prižiūrint specialistui |
| 4 metų | Galima pradėti mokytis plaukimo pagrindų |
| 2-6 metų | Pradinius įgūdžius idealu suformuoti iki 6 metų |