Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2015 m. sausio 1 d., aiškiai atskiria socialinį darbą vykdančius asmenis nuo kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų. Taip pat svarbu pažymėti, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, prisidedantys prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju
Pagal įstatymą, dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį; iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją; iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Svarbu paminėti, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Profesinės kompetencijos tobulinimas
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra susijęs su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Taip siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga (plačiąja prasme) yra atsakinga už paslaugų kokybę. Neneigiama asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau visa atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę nėra perkelta tik vieno asmens pečiams.
Tensonas dar kartą: socialiniai darbuotojai privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val. tik 60 proc. turi būti surinkta pagal konkrečias patvirtintas programas ar struktūras: Departamentas patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas; aukštųjų mokymo įstaigų vykdomas socialinio darbo studijas; Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą; ir kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas. Taigi profesinę kompetenciją tobulinti reikia 16 val., iš jų apie 10 val. turi būti įgyvendinama pagal minėtas programas, o dalis šių valandų turi būti surenkama dalyvaujant supervizijoje.
Vertinimas ir įsivertinimas
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina, kurias kompetencijas reikia patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas bei padėti klientams. Po asmeninio įsivertinimo rekomenduojama aptarti rezultatus su vadovu arba kolega, siekiant išlaikyti objektyvumą ir nukreipti dėmesį į būtinas žinias, gebėjimus ir motyvaciją.
Tai ypač svarbu todėl, kad socialiniai darbuotojai negali patirti neigiamų pasekmių už savo įsivertinimą, o atvirkščiai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją. Įsivertinimai turėtų būti atliekami kartą per metus.
Biudžeto ir institucijų atsakomybė
Be asmeninės atsakomybės, įstaigos privalo numatyti lėšas socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti biudžete. Taip pat pabrėžiama, kad socialinių paslaugų sektorius Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais ir keliami tam tikri kvalifikacijos reikalavimai.
Apibendrinimas
Reziumuojant, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kaip socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo profesinę kompetenciją ir ar jie turi atestuotis: socialinį darbą dirbti gali asmenys, atitinkantys vieną iš išvardintų kriterijų, o profesinės kompetencijos tobulinimas yra privalomas ir priklauso nuo institucijų programų bei supervizijos. Socialiniai darbuotojai turi atlikti įsivertinimus, o įstaigos privalo užtikrinti lėšų jų profesinei kompetencijai tobulinti.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #darbuotoju #kvalifikacijos #grupinio #gyvenimo #namuose