Verslo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių svarbūs yra tiek vidiniai, tiek išoriniai aplinkos veiksniai. Šiame straipsnyje aptarsime socialinius makroaplinkos veiksnius, kurie daro didelę įtaką verslui, pateiksime pavyzdžių ir paaiškinsime, kaip šie veiksniai gali būti analizuojami siekiant užtikrinti verslo sėkmę.
Išorinės Aplinkos Analizė
Makroaplinką (arba išorinę aplinką) sudaro veiksniai ir jėgos, veikiančios visų ekonomikos šakų subjektus. Šios analizės paskirtis yra identifikuoti makroaplinkos veiksnius ir tendencijas, kurios gali kelti grėsmę arba suteikti galimybę verslo plėtrai.
Išorinės aplinkos analizė apima šiuos veiksnius:
- Politiniai veiksniai - jie apima politinį šalies stabilumą ir pokyčių grėsmę, biurokratiją, korupciją, mokesčių politiką, spaudos laisvę, bendrą verslo reguliavimą, užsienio ir vidaus prekybos kontrolę ir apribojimus, tarifus, vyriausybės įsitraukimą į profesinių sąjungų veiklą, švietimo įstatymus, vartotojų apsaugos reguliavimą, darbo teisę, darbo saugos reguliavimą, duomenų ir informacijos apsaugos reguliavimą ir t. t.
- Ekonominiai veiksniai - jie apima ekonomikos augimo tempus, infliaciją, palūkanų normas, valiutos keitimo kursus, nedarbo tendencijas, darbo jėgos kaštus, paskolų prieinamumą, prekybos ir investicijų srautus, vartotojų perkamąją galią, fiskalinę ir monetarinę politikas, kainų svyravimus, akcijų kainų svyravimus biržose, sezoniškumą, subsidijas ir t. t.
- Socialiniai veiksniai - jie apima žmonių rūpinimąsi savo sveikata, išsilavinimą, požiūrį į importuojamas prekes ir paslaugas, požiūrį į darbą, poilsį, karjerą ir pensiją, požiūrį į produktų ir klientų aptarnavimo kokybę, požiūrį į taupymą ir investavimą, gyvenimo būdą, vartojimo įpročius, religinius ir kitus įsitikinimus, požiūrį į „žalius“ ir ekologiškus produktus, emigraciją ir imigraciją, gyventojų amžių ir vidutinę gyvenimo trukmę, vartojimui skiriamas išlaidas, socialines grupes, mažumas, šeimos dydį bei struktūrą ir t. t.
- Technologiniai veiksniai - jie apima bazinį infrastruktūros išsivystymą, technologinių pokyčių dinamiką, inovacijų diegimo dinamiką, išlaidas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikloms, valstybės paskatas inovacijoms, technologijų teisinį reguliavimą, ryšių infrastruktūrą, priėjimą prie naujausių technologijų, interneto paplitimą bei spartą ir t. t.
- Aplinkos (ekologiniai) veiksniai - jie apima orą, klimato kaitą, aplinkos taršos reguliavimą, aplinkos taršos lygį, atliekų perdirbimą, antrinių žaliavų naudojimą, saugomas gyvūnų rūšis, atsinaujinančią energetiką, gyventojų požiūrį į aplinką bei ekologiją ir t. t.
- Teisiniai veiksniai - jie apima franšizės teisinį reguliavimą, konkurencijos teisinį reguliavimą, intelektinės nuosavybės apsaugos teisinį reguliavimą ir kitą konkrečiam verslui aktualų teisinį reguliavimą.
Socialiniai - Kultūriniai Veiksniai
Socialiniai - kultūriniai veiksniai - tai pokyčiai visuomenės vertybėse ir gyvenimo būde. Bet kuri organizacija funkcionuoja tam tikroje kultūrinėje aplinkoje, kurią sudaro konkrečios tradicijos, papročiai bei jų besilaikantys žmonės. Nors visos vertybės yra gan pastovios ir stabilios, tačiau kultūrinėje aplinkoje vyksta pokyčiai.
Kiekviena visuomenės raidos pakopa reiškiasi žmogaus poelgį sąlygojančiomis jo kultūros tam tikromis socialinių bei materialinių vertybių sistemomis. Tautų kultūros raidos lygis kinta lėtai, tačiau vis dažniau pastebimos naujos žmonių idėjos, norai bei nauji elgesio modeliai. Kultūrinė aplinka apima išmokstamas vertybes, įsitikinimus, kalbą, simbolius bei elgsenos tipus, bendrus tam tikrai visuomenės daliai bei perduodamos iš kartos į kartą.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Pagrindiniai kultūros elementai - moralė, vertybės, tradicijos, mitai, etninės normos, taip pat ji apima ir religiją, įstatymų pagrindus, ekonominę veiklą, šeimos sampratą, žinias, maisto vartojimo įpročius, menus, muziką, technologijas. Tam tikros visuomenės kultūrinės vertybės atspindi ir įtakoja žmogaus santykį su savimi, aplinkiniais žmonėmis, institucijomis, visuomene, gamta ir visatos sankloda.
Marketingo prasme svarbu pažinti ir suprasti ir tam tikroje visuomenėje veikiančių subkultūrų (atskirų visuomenės klasių bei grupių subkultūrų) įtaką vartojimui, pirkimo elgsenas.
Demografiniai Veiksniai
Demografija (gr. demos - žmonės, žmonija, čia gyventojai + grapho - rašau) - mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį, kiekybinius ir kokybinius jos struktūros kitimus tam tikromis istorinėmis sąlygomis. Demografinę aplinką nusako statistiniai duomenys apie produkcijos dydį, sudėtį (amžių, išsilavinimą, sveikatingumą ir kt.) ir pasiskirstymą tam tikrose geografinėse ribose.
Sektoriaus Aplinkos Analizė
Mezoaplinką (arba sektoriaus aplinką) sudaro tiesiogiai verslą veikiančios jėgos. Šių jėgų analizei dažniausiai yra naudojamas Michael Porter sukurtas penkių konkurencinių jėgų modelis.
Sektoriaus aplinkos analizė apima šias konkurencines jėgas:
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
- Pirkėjų derybinė galia. Jei rinkoje yra daug konkuruojančių prekių ar paslaugų ir pirkėjai gali laisvai rinktis iš jų arba jei rinkoje yra ypač mažai pirkėjų ir jų pasirinkimo įtaka verslui yra didelė, tada yra sakoma, kad pirkėjų derybinė galia yra aukšta.
- Tiekėjų derybinė galia. Jei rinkoje yra ypač mažai konkrečios prekės ar paslaugos tiekėjų arba yra labai daug verslų, kurie konkuruoja dėl ribotų tiekėjų galimybių, tada yra sakoma, kad tiekėjų derybinė galia yra aukšta.
- Pakaitalų grėsmė. Daugumos verslų gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas vartotojai gali pakeisti substitutais, kurie, nors ir tiesiogiai nekonkuruoja su minėtomis prekėmis ar paslaugomis, tačiau iš esmės tenkina tuos pačius poreikius.
- Naujo žaidėjo įėjimo į rinką grėsmė. Didelis sektoriuje dirbančių verslų pelningumas neišvengiamai pritraukia naujus žaidėjus, kurių atėjimas palaipsniui mažina bendrą sektoriaus pelningumą. Naujų žaidėjų atėjimą į rinką gali apsunkinti įėjimo barjerai.
- Esamų konkurentų grėsmė. Daug stiprių konkurentų kelia grėsmę užtikrinant verslo konkurencinius pranašumus.
Pažymėtina, kad atliekant konkurencijos analizę svarbu aiškiai atskirti du konkurencijos pjūvius - tradicinę konkurenciją ir konkurenciją tarp franšizių.
Vidinės Aplinkos Analizė
Mikroaplinką (arba vidinę aplinką) sudaro organizacijos vizija, misija, strategija, verslo modelis, turimi ištekliai ir kompetencijos, vertės kūrimo grandinė, jos produktai ir paslaugos. Vidinės verslo aplinkos analizei gali būti naudojami įvairūs įrankiai ir metodai.
Dažniausiai naudojami šie metodai:
- Michael Porter sukurtas verslo vertės kūrimo grandinės metodas.
- Alfred Marcus pristatytas unikalių organizacijos kompetencijų audito metodas.
- Alexander Osterwalder ir Yves Pigneur verslo modelio drobės įrankis.
Verslo analizės paaiškinimas per mažiau nei 10 minučių
AB "Geonafta" Pavyzdys
AB "Geonafta" idėja yra tokia: "Norime įvairiais būdais aprūpinti Lietuvą nafta ir naftos produktais". Organizacijos tikslai formuluojami ir priimami aukščiausios grandies vadovų vertybių ir tikslų pagrindu.
AB "Geonafta" kelia ilgalaikius tikslus. Jie apima kelerių metų ar net kelių dešimtmečių laikotarpius. Ilgalaikiai tikslai nustatomi siekiant parodyti, kokių rezultatų laukiama per organizacijos ilgiausią planuojamą laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Išvados
Išsamus aplinkos analizės procesas yra svarbi verslo veiklos dalis. Ji padeda suprasti verslo aplinką, identifikuoti stiprybes ir silpnybes, įvertinti konkurenciją ir rinkos tendencijas bei priimti racionalius ir informuotus sprendimus. Socialiniai makroaplinkos veiksniai yra neatsiejama šio proceso dalis, todėl jų analizė yra būtina siekiant verslo sėkmės.
tags: #socialiniai #makroaplinkos #veiksniai