Nuo 2019-ųjų įsigaliojantys II pensijų pakopos pokyčiai kaupiantiesiems turėtų padėti pasirūpinti finansiškai saugesne senatve. Pensijų sistemos naujovės daugiau kaip 1,3 mln. šalies dirbančiųjų padės išvengti kelių dažnai daromų klaidų. Per pastarąjį dešimtmetį išryškėjo kelios tobulintinos II pensijų pakopos sistemos vietos. Iki šiol egzistavusi sistema ilguoju laikotarpiu turėjo padėti šalies gyventojams sukaupti lėšų senatvei ir dar gauti papildomos vertės iš investicinio prieaugio. Vis dėlto paaiškėjo, kad realybėje viskas veikia ne taip efektyviai, kaip turėtų. Tuo buvo galima įsitikinti stebint II pensijų pakopos dalyvių elgseną prieš dešimtmetį. 2007 m. akcijų rinkoms pasiekus piką, aktyvesni II pensijų pakopos dalyviai rinkosi rizikingesnius fondus, o jau po metų, kai akcijų rinkos patyrė didžiulį nuosmukį, jie perėjo į saugesnius fondus. Pirmuoju atveju kaupiantieji patyrė nuostolių, o antruoju, kai finansų rinkos pasaulyje perėjo į atsigavimo stadiją, jie gavo mažesnį nei galėjo investicinį prieaugį. Panašu, kad 2008-2009 m. laikotarpio pamokas šiandien turbūt atsimena tik nedidelė dalis visų kaupiančiųjų. „Swedbank“ užsakymu atliktoje apklausoje II pensijų pakopos dalyvių buvo paklausta, pagal ką jie rinktųsi pensijų fondą. Didesnioji dalis respondentų nurodė du pagrindinius kriterijus: didesnę žadamą fondo grąžą (58 proc.) ir gerus pastarųjų kelerių metų fondo rezultatus (53 proc.). Vienas svarbiausių kriterijų pasirenkant savo pensijų fondą yra tinkamas balansas tarp grąžos ir rizikos per visą kaupimo laikotarpį. Šį kriterijų minėtoje apklausoje nurodė beveik kas trečias (31 proc.) respondentas. Tačiau toli gražu ne visi iš jų galėtų efektyviai pasirinkti. Jiems sutrukdytų jų pasyvumas, mat reguliariai savo pensijų fondo rezultatais ir jame sukaupta suma domisi tik 16 proc. respondentų. Gera naujiena ta, kad nuo 2019 m. visų antrosios pensijų pakopos fondų veikla bus paremta gyvenimo ciklo strategija. Tokie fondai „sens“ kartu su pensijų fondo dalyviais ir automatiškai jam pritaikys investicinę riziką. Net savo pensijų fondu nesidomintis dalyvis galės būti tikras, kad jo pensijų fondo investicinė rizika visada subalansuota, atsižvelgiant į jo amžių. Galiausiai, dar vienas aspektas, į kurį dėmesį atkreipia tik nedidelė dalis kaupiančiųjų - tai fondo valdymo mokesčiai. Remiantis gyventojų nuomonės tyrimu, tam dėmesį iki šiol buvo linkę skirti tik 18 proc. kaupiančiųjų. Šioje vietoje gyvenimo ciklo fondai išsiskiria palankesniais mokesčiais negu dalis ankstesnių II pensijų pakopos fondų, tad visi kaupiantieji turi geresnes galimybes sukaupti dar daugiau lėšų. Lietuviai vis drąsiau domisi savo finansine ateitimi, o artėjant pokyčiams pensijų sistemoje - klausimų tik daugėja. Ypač dabar, kai nuo 2026 m. atsiras galimybė atsiimti dalį arba visas II pakopoje sukauptas lėšas. Tai atsispindi ir „Lrytas“ skaitytojų apklausoje: net 56,2 proc. respondentų teigia, kad vien valstybės pensijos oriai senatvei nepakanka. Tik 27,9 proc. mano, kad pakanka, o dar 15,9 proc. nežino, kiek pinigų užteks senatvėje. Skaiciai iškalbingi: daugiau nei pusė žmonių netiki, kad vien valstybės mokama pensija užtikrins gerovę.
< p>Tačiau atsiradusi galimybė išsiimti pinigus nebūtinai reiškia, kad tai geriausias sprendimas. Pensijų fondų tikslas išlieka tas pats: užtikrinti, kad sulaukus pensijos pajamos būtų didesnės ir stabilesnės, o finansinė našta - mažesnė. Į dažniausius skaitytojų klausimus šia tema atsako Swedbank pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius. Pinigų saugumas ekonominio neužtikrintumo laikotarpiuJeigu ekonomika staiga smigs žemyn - ar mano II pakopos pensijų fondas gali prarasti didelę dalį sukauptos sumos? Pasak L. Grinevičiaus, pensijų fondų saugumas remiasi ne viena šalimi, o pasauline ekonomika: „II pakopos fondai investuoja į šimtus skirtingų bendrovių visame pasaulyje. Dalį portfelio sudaro akcijos, dalį - obligacijos, yra ir kitų instrumentų. Jeigu viena valstybė susiduria su ekonominiais sunkumais, tai nesukelia tiesioginės grėsmės visam fondui. Diversifikavimas ir yra skirtas tam, kad rizika būtų paskirstyta ir galimas vertės sumažėjimas - sušvelnintas.“ Ekspertas primena, kad svarbus ir laiko faktorius. „Artėjant prie pensijos, rizikingų investicijų dalis kaupiančiojo sąskaitoje mažėja automatiškai. Taigi net jei rinkos svyruoja, arčiau pensijos sukaupta suma paprastai išlieka stabilesnė. Tai - vienas iš pagrindinių gyvenimo ciklo fondų privalumų.“Kintantys galimybių laikai: 2026 m. ir toliau
„Pagal 2026 m. įsigaliosiančią naują tvarką, galimybė atsiimti visas II pakopoje sukauptas lėšas suteikiama tik vieną kartą - laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Vėliau tokia galimybė nenumatyta“, - aiškina L. Grinevičius. Ekspertas primena, kad yra kita alternatyva - pasirinkti dalinį išsiėmimą. „Iki 25 proc. nuo 2026 m. sausio 1 d. bus galima atsiimti vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį, likusią dalį paliekant fonde.“ Kad priimti sprendimą būtų paprasčiau, L. Grinevičius primena tris pagrindines galimybes:
- Tęsti kaupimą II-oje pensijų pakopoje, siekiant sukaupti maximalią įmanomą sumą. Tokiu atveju jums nieko daryti nereikia, kaupimas ir toliau tęsiamas automatiškai, prie jo prisideda ir valstybė, kas mėnesį į kaupiantojo sąskaitą sumokama 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo.
- Atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, tačiau ne daugiau, nei esate įmokėję savo lėšų. Jei nesate sulaukę pensinio amžiaus, išmokai bus taikomas 3 proc. mokestis, kuris pervedamas Sodrai.
- 2026-2027 m. visiškai pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje ir atsiimti savo sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį. Sodros ir valstybės skatinamųjų įmokų suma gali būti pervesta Sodrai ir pavirsti Sodros taškais.
Šiandien svarbu suprasti, kad kuo daugiau lėšų lieka fonde, tuo didesnę grąžą jos gali uždirbti per ilgesnį laikotarpį. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad dalinis išsiėmimas dažnai yra kompromisinis sprendimas su optimaliu ilgojo periodo rezultatu.
Pabaigos neturinčios diskusijos apie mokesčius ir jų įtaką grąžai
Pensijų fondo administravimo mokesčiai yra nustatomi ir reguliuojami valstybės. Swedbank II pakopos gyvenimo ciklo fondams taikomas mažiausias turto valdymo mokestis rinkoje - 0,4 proc., o turto išsaugojimo fondui - 0,2 proc. Ilguoju laikotarpiu mokesčiai daro įtaką galutinei grąžai, tačiau efektyviai valdant investicijas, rezultatai išlieka palankūs kaupiantiesiems. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. pradžios Swedbank II pakopos gyvenimo ciklo fondai uždirbo daugiau nei 100 proc. grąžos, net ir išskaičiavus daugiau nei 3 proc. turto valdymo mokesčius.
Be to, III pakopos pensijų fondai siūlo papildomą mokesčių lengvatą: įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - 15% grąža grąžinama per metus, pateikus deklaraciją. Jei III pakopos lėšos laikomos ne trumpiau kaip 5 metus ir išmokos pasiekia 55 metų amžių, gali būti taikomi papildomi laikotarpio reikalavimai. Tačiau prieš išmokas reikia įvertinti mokesčius ir galimą poveikį inercijos laikotarpiui. Nepaisant pokyčių, II pakopa liko tvirtai pagrįsta, diversifikuota ir profesionaliai valdoma sistema, kurios tikslas - nuosekliai auginti žmonių lėšas ateičiai.
Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie darbingumo lygio pažymos gavimą ir savo teises
Saugumas ir realioji grąža: kaip vertinti ilgalaikius rezultatus
Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei didėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui svarbu nuosekliai įvertinti, ar pensijų kaupimą patikėti tik valstybei. II pakopa veikia išvien su valstybės paskata, automatinėmis įmokomis ir profesionaliu valdymu - šios trys dedamosios sudaro pagrindą didesnei finansinei ramybei. Jei norite ateityje turėti didesnes pajamas, vertingiausias sprendimas paprastai būna paprastas - tęsti kaupimą. Tačiau reikia atsižvelgti į realią grąžą po infliacijos. EBPO ir LB pateikia skirtingus rodiklius dėl skirtingos metodologijos, todėl jų tiesiogiai lyginti nereikėtų. Nepaisant to, 2024 m. Lietuvoje pensijų fondai pasižymėjo teigiamais vidutinės grąžos rezultatais, o ilgesni laikotarpiai rodo stabilų augimą.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Nomali grąža (vidurkis) | 6,14% per metus |
| IRR (gyvenimo ciklo fondai) | 8,66% nuo fondų gyvavimo pradžios |
| Reali grąža (EBPO) | paskutinių 5 metų - neigiama (-0,5%), dėl didelės infliacijos |
Lietuvos bankas ir EBPO paaiškina, kad skirtumai atsiranda dėl skirtingos metodologijos ir laikotarpių, kuriais skaičiuojama grąža. LB pateikia nominaliąją grąžą ir IRR nuo fondo pradžios, EBPO - realiąją geometrinę vidutinę grąžą prieš infliaciją. SADM pažymi, kad ilgesniu laikotarpiu, kai infliacija normalizuojasi, realioji grąža tampa stabilesnė. Todėl svarbu vertinti rezultatus ne tik trumpuoju laikotarpiu, bet ir ilgojo periodo kontekste.
II Pensijų Pakopa | Tavo 6900 € Sprendimas 2026-aisiais
Šaltiniai ir kontekstas
- II pakopos fondų pokyčiai nuo 2019 metų
- Vidaus mokesčių ir valdymo mokestis nestebina - gyvenimo ciklo fondai siūlo palankesnes sąlygas
- Ekonominės nuotaikos Lietuvoje ir EBPO duomenų skirtumai
- III pakopos fondų sąlygos bei mokestinės lengvatos
- 2024-2026 m. tendencijos: įsipareigojimų laikymasis ir dalyvių įtrauktis
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
tags: #kas #garantuoja #kad #pensiju #fondai #nesubankrutuos