Higienos instituto (HI) parengta analizė rodo, kad 2019-2023 m. laikotarpiu vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas padidėjo nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų. Dažniausiai diagnozuojami psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimai. Didžiausias tokių sutrikimų paplitimas nustatytas Rokiškio (178,2 atv./10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių (173,3 atv./10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Nepaisant šių iššūkių, džiuginanti tendencija - per pastaruosius ketverius metus vaikų savižudybių skaičius sumažėjo beveik tris kartus: 2019 m. šis rodiklis buvo 1,8 atvejo 100 000 vaikų, o 2023 m. - 0,4 atvejo. Be to, 2023 m. HI Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva pažymi, kad nors sutrikimų skaičius auga, tai gali būti siejama su didesniu tėvų ir ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresniu psichikos sveikatos paslaugų prieinamumu.
Įvadas
Psichikos sveikata yra esminis socialinės sanglaudos, produktyvumo, taikos ir stabilumo komponentas gyvenamojoje aplinkoje, kuriantis socialinį kapitalą ir ekonominę plėtrą visuomenėje. Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimi svarbūs pokyčiai psichikos sveikatos srityje: didėjantis sutrikimų paplitimas, visuomenės požiūrio į psichinę sveikatą pokyčiai, psichinės sveikatos paslaugų prieinamumo gerėjimas ir socialinių veiksnių įtaka - visa tai formuoja dabartinę situaciją. Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichikos sveikatos sutrikimų paplitimo tendencijos Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į skirtingas amžiaus grupes, regionus ir socialinius veiksnius, taip pat aptariami iššūkiai ir galimi sprendimo būdai.
Psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas: bendros tendencijos
Lietuvoje pastaruoju metu pastebėtas psichikos sveikatos sutrikimų diagnozavimo atvejų skaičiaus augimas. Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenis, 2022 metais psichinės sveikatos sutrikimų diagnozės buvo nustatytos maždaug 20% daugiau asmenų nei 2019-aisiais. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai apima depresiją, nerimo sutrikimus ir priklausomybes. Šį pokytį galima sieti su geresniu ligų atpažinimu, didesniu visuomenės sąmoningumu ir gydymo galimybių plėtra.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikata
Ypač nerimą kelia tai, kad jaunimo, ypač paauglių, psichologiniai sunkumai tampa vis dažnesni. Higienos instituto duomenimis, 2019-2023 m. vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų. Dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. Nesudvejama ir teigiama tendencija - vaikų savižudybių skaičius per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejo 100 tūkst. vaikų. Tai rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų.
Savitarpių ir suaugusiųjų psichikos sveikata
Tarp suaugusių Lietuvos gyventojų dažniausiai nustatoma depresija, taip pat demencija. Moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių, kur sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo (2016-2022 m.). Dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir stigmos senjorai retai kreipiasi pagalbos. Regionų kontekste pastebimi panašūs didžiausio paplitimo skirtumai kaip ir vaikų srityje.
Taip pat skaitykite: sužinokite daugiau apie psichikos sveikatos statistiką
Regioniniai skirtumai
Psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas skiriasi ir tarp Lietuvos regionų. Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų/10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų/10 tūkst. vaikų). Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų/10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų/10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Depresijų skaičiai taip pat skiriasi apskrityse: didžiausias Kauno apskrityje (nuo 1010 iki 1124/100 000 gyventojų), o mažiausias Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse. Regioniniai skirtumai pastebimi ir suaugusiųjų grupėse.
Socialiniai veiksniai
Socialiniai veiksniai, tokie kaip ekonominė situacija, užimtumas ir socialinė parama, turi didelę įtaką psichinės sveikatos rodikliams. Pandemijos pasekmės vis dar juntamos ir prisidėjo prie izoliacijos, socialinių ryšių stokos bei ekonominių sunkumų, o tai didina stresą ir nerimą. Lietuvoje psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas gerėja, tačiau išlieka iššūkių - trūksta specialistų, o ilgas laukimo laikotarpis kartais мешa gauti pagalbą laiku.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą asmenims, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Jie įsijungia į socialinę adaptaciją, dalyvauja psichosocialinėje edukacijoje, taiko įvairius socialinio darbo metodus ir planuoja veiklą, orientuotą į pokyčius. Svarbu atpažinti aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (ADS) ir taikyti tinkamus metodus, užtikrinant efektyvią pagalbą.
Stigmos mažinimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas
Lietuvoje vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems žmonės vengia pripažinti sunkumus. Svarbu didinti visuomenės sąmoningumą, mažinti stigmas ir skatinti pagalbos ieškojimą. 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų į psichiatrų pagalbą skaičius, o daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir gydymui.
Duomenų apie psichikos sveikatą šaltiniai
Analizės duomenys pristatomi Higienos instituto Psichikos sveikatos centre. 2014-2023 m. duomenų dinamika rodo, kad išaugęs sutrikimų paplitimas dera su gerėjančiu paslaugų prieinamumu ir didesniu žmonių noru kreiptis pagalbos. Analizė taip pat parodo, kad vyresnio amžiaus grupė pasižymi aukščiausiais sutrikimų paplitimo rodikliais, o moterys nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrai.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Apibendrinimas
Šiandienos duomenys rodo nuoseklų psichikos sveikatos sutrikimų paplitimo augimą Lietuvoje, ypatingai vaikų ir paauglių kategorijose, tačiau kartu fiksuojama teigiama nuoroda į prevencijos ir paslaugų prieinamumo gerėjimą, leidžiančią sumažinti su suaugusiųjų ir jaunimo rizikomis susijusius neigiamus padarinius. Regioniniai skirtumai ir socialiniai veiksniai pabrėžia poreikį integruoti prevenciją, paslaugas ir stigma mažinimo priemones į vietines bendruomenes ir institucijas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
tags: #psichikos #sveikatos #sutrikimu #epidemiologija