Psichikos sveikatos sutrikimų epidemiologija: išsami apžvalga

Psichikos sveikata - vis daugiau dėmesio sulaukianti tema. Šiame straipsnyje apžvelgiame psichikos sveikatos sutrikimų paplitimo statistiką Lietuvoje ir Europoje, aptariame pagrindines tendencijas, rizikos grupes, finansavimo iniciatyvas, prevencijos ir pagalbos galimybes bei išryškiname populiariausias problemas ir sprendimus.

Europos Sąjungos požiūris į psichikos sveikatą ir tarptautinės iniciatyvos

Komisija priėmė Komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, kuris padės valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams imtis skubių veiksmų psichikos sveikatos problemoms spręsti. Šis komunikatas yra naujo požiūrio atskaitos taškas. Visapusiškas, į prevenciją orientuotas ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantis požiūris į psichikos sveikatą parengtas po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais.

Naujuoju požiūriu pripažįstama, kad psichikos sveikatos klausimai labai susiję su daug politikos sričių, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo, mokslinių tyrimų, skaitmeninės pertvarkos, miestų planavimo, kultūros, aplinkos ir klimato. Šio tarpsektorinio požiūrio tikslas - psichikos sveikatą prilyginti fizinei.

Visapusiškas požiūris įgyvendinamas konkrečiais piliečiams ir šalių sveikatos priežiūros sistemoms naudingais veiksmais. Juos vykdo nacionalinės valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, o koordinuoja ir horizontaliai remia Komisija. Be to, glaudžiai bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimu ir UNICEF.

Stebėjimo sistema suteikia galimybę reguliariai atnaujinti informaciją apie veiksmų, numatytų Komunikate dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, įgyvendinimą.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Psichikos sveikatos būklė Europoje

2023 m. sveikatos būklės šalyse apžvalgų ataskaitoje, kurią EBPO ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centras parengė pagal iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“, pateikta psichikos sveikatos padėties visose ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Islandijoje apžvalga. Nuogąstavimai, nerimas ir depresijos jausmas, kuriuos sukėlė žlugdantis pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, nedarbas ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, skaitmeninės erdvės ir socialinių tinklų spaudimas, dar pablogino jau ir taip prastą psichikos sveikatą, ypač vaikų ir jaunimo.

Psichikos sveikatos problemos nevienodai paplitusios įvairiose gyventojų grupėse - nuo depresijos dažniau kenčia moterys, mažesnes pajamas ir menkesnį išsilavinimą turintys asmenys. Nesena „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 46 proc. europiečių per pastaruosius dvylika mėnesių turėjo emocinių arba psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautėsi prislėgti arba nerimavo. Vienas iš dviejų psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų nesikreipė pagalbos į specialistą.

Dar prieš COVID-19 pandemiją kas šeštą ES gyventoją kamavo psichikos sveikatos problemos, o tai kainavo 4 proc. BVP. Apskaičiuota, kad bendra psichikos sveikatos problemų kaina visoms 27 ES šalims ir Jungtinei Karalystei siekia daugiau kaip 4 proc. BVP (daugiau kaip 600 mlrd. EUR).

Vaikų saugumas internete ir jaunimo gerovė

Vos per 15 metų visoje ES 9-15 metų vaikų prie ekrano ir socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas pailgėjo daugiau nei dvigubai. Tai paskatino imtis iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti jų saugumą ir gerovę internete. Naujausiais duomenimis, Europos jaunimas internete praleidžia vidutiniškai 4,5 val. per mokslo dieną ir 6,1 val. per savaitgalio dieną, o tai daro didelį poveikį jų psichikos ir fizinei sveikatai.

Siekdama rasti tinkamą pusiausvyrą tarp vaikų apsaugos nuo žalos internete, jų įgalėjimo ir dalyvavimo skaitmeninėje aplinkoje užtikrinimo, Europos Komisija atlieka ES masto tyrimą, kokį platesnį poveikį socialinė žiniasklaida daro gerovei. Be to, ekspertų grupė patars, kaip geriausiai įgalinti tėvus ir kurti saugesnę Europą mūsų vaikams, be kita ko, duos patarimų socialinių tinklų naudotojų amžiaus apribojimų Europoje klausimais.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Siekdama didinti informuotumą apie tai, kaip svarbu suvienyti jėgas, kad būtų apsaugota jaunimo gerovė internete, Komisija pradėjo komunikacijos kampaniją #InThisTogether, kuria siekiama skatinti diskusijas su jaunimu apie tai, kaip išsiugdyti sveikus su prie ekranų praleidžiamu laiku susijusius įpročius.

Lietuvos situacija: pagrindiniai epidemiologiniai rodikliai

Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.

Ligotumas šiais sutrikimais nuo 2016 m. iki 2022 m. padidėjo 28 proc. Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas iš 1000 Lietuvos gyventojų, 2016 m. Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. analizė rodo nuoseklų augimą.

Amžiaus grupės ir rizikos grupių analizė

Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m. Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams.

Analizuojant vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodiklius, nustatyta, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. Šių sutrikimų turinčių vaikų skaičius 2019-2023 m. didėjo. 2019-2023 m. vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 000 vaikų.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. vaikų. 2023 m. jaunesnių nei 14 metų vaikų savižudybių nebuvo, o 15-19 metų amžiaus grupėje per ketverių metų laikotarpį mirčių skaičius nuo savižudybių sumažėjo nuo 17 (2019 m.) iki 6 (2023 m.).

Regioniniai skirtumai

2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8) ir Plungės r. (130,8) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55), Visagino (57,7) ir Lazdijų r. (59,5). Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst.

Diagnozavimas, apsilankymai pas specialistus ir gydymo prieinamumas

Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys 100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų.

Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.). Taip pat 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius.

Mirtingumas dėl psichikos ligų

Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys). Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst. Nerimą kelią kasmet augantis mirtingumas nuo psichikos sutrikimų. Tai ne tik demencija. Jis kamuoja vis jaunesnius.

Psichikos sutrikimų tipai ir jų paplitimas

Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc.

Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai.

Stigma, mitai ir visuomenės nuostatos

Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. 2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.

Vilniaus Geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė pastebi, kad situacija Lietuvoje kinta, - prieš 10-15 metų žmonės iš viso nedrįso prabilti apie psichinę būklę. Dabar apie tai kalbama gerokai drąsiau, gerokai daugiau yra ir pagalbos. „Statistika auga galbūt dėl to, kad daugiau žmonių turi sutrikimų, bet gali būti ir dėl to, kad jie daugiau kreipiasi, daugiau ieško pagalbos ir daugiau kalba apie tai. Anksčiau žmonės užsidarydavo, nesikreipdavo, būdavo gėda kreiptis, apie tai nekalbėdavo“, - dalijasi B. Kaleckaitė.

Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius pastebi, kad mitų vis dar neatsikratėme. Dėl gana vėlai atsiradusio medikamentinio gydymo psichiatrijos ligos visame pasaulyje vis dar stigmatizuojamos, o filmuose matomi kraupoki psichiatrinių ligonių vaizdai žmonių sąmonėje taip pat nekelia teigiamų emocijų.

Prevencija, ugdymas ir specialistų rengimas

Pirmenybė turi būti teikiama prevencijai, įskaitant elgsenos rizikos veiksnių, socialinių, aplinkos ir komercinių veiksnių šalinimą ir konkrečių plataus užmojo psichikos sveikatos ugdymo ir psichikos ligų prevencijos iniciatyvų įgyvendinimą.

Komisija kartu su PSO ir EBPO parengė projektų, kuriais siekiama kiekvienai valstybei narei teikti konkrečiai pritaikytą paramą teikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus perduoti ir įgyvendinti geriausią praktiką psichikos sveikatos srityje. Pagal 2024 m. sausio mėn. pradėtą projektą EU-PROMENS sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, kitiems pedagogams ir socialiniams darbuotojams bus rengiami daugiadalykiai psichikos sveikatos mokymai. Be to, pagal jį psichikos sveikatos specialistams bus siūlomos mainų programos. Ši mokymo ir mainų programa finansuojama pagal programą „ES - sveikatos labui“. ES finansavimas - 9 mln. EUR.

Naudojantis Europos Komisijos geriausios praktikos pavyzdžių portalu ES valstybėms narėms lengviau rinkti geriausios ir perspektyvios praktikos pavyzdžius, jais keistis ir juos įgyvendinti. 2018 m. ES valstybės narės pirmenybę teikė psichikos sveikatai kaip sričiai, kurioje reikėtų įgyvendinti geriausios praktikos pavyzdžius. 2023 m. liepos mėn. paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl psichikos sveikatos srities geriausios ir perspektyvios praktikos. Atrinkti 29 geriausios arba perspektyvios praktikos pavyzdžiai.

Finansavimas ir ES iniciatyvos

Komisija pagal programos „ES - sveikatos labui“ metines darbo programas teikia finansinę paramą valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų įgyvendinti su psichikos sveikata susijusią prevencijos ir valdymo veiklą. Per pastaruosius trejus metus projektams, susijusiems su visuomenės psichikos sveikatos aspektais, įskaitant psichikos sveikatos sistemos reformą, jau skirta daugiau kaip 30 mln. EUR.

Pagal 2023 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“ psichikos sveikatos ugdymui ir psichikos sveikatos problemų prevencijai remti skirta 18,5 mln. EUR: 6 mln. EUR - valstybių narių valdžios institucijoms, 4,5 mln. EUR - suinteresuotiesiems subjektams, 8 mln. EUR skirti projektams, kuriais siekiama spręsti vėžiu sergančių ir vėžį įveikusių asmenų, jų slaugytojų ir šeimų psichikos sveikatos problemas.

Finansinė parama taip pat bus teikiama pagal 2024 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“, kad valstybės narės drauge vykdytų bendrus veiksmus, kuriais būtų skatinamas visapusiškas, į prevenciją orientuotas požiūris į psichikos sveikatą, siekiant remti pažeidžiamas grupes (6 mln. EUR). Papildomi 2 mln. EUR bus skirti suinteresuotiesiems subjektams projektams, kuriais remiamos valstybių narių pastangos ugdyti psichikos sveikatą, įgyvendinti. Šiuos ES finansuojamus projektus valdo Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji įstaiga (HaDEA).

Pagalbos galimybės Lietuvoje

Higienos institutas primena, kad visoje Lietuvoje veikiantys Visuomenės sveikatos biurai visiems, taip pat ir vaikams bei paaugliams, siūlo nemokamas, daugeliu atvejų anonimiškas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas: individualias psichologo konsultacijas (gali būti teikiama anonimiškai); grupinius įgūdžių tobulinimo užsiėmimus psichologiniam atsparumui ugdyti; edukacinius mokymus apie psichikos sveikatą ir emocijų valdymą; emocinės paramos užsiėmimus (savitarpio pagalbos grupės) (gali būti teikiama anonimiškai); grupines metimo rūkyti programas ir individualias konsultacijas nuo 16 m.

Psichikos sveikatos priežiūra ir pagalba senjorams, jaunimui ir kitoms pažeidžiamoms grupėms apima tiek prevencines programas, tiek psichologines konsultacijas, grupines veiklas ir kitas priemones.

Praktiniai patarimai: kaip atpažinti psichikos sveikatos sunkumus ir kreiptis pagalbos

Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais. Psichikos sveikatos sutrikimai - tai psichikos sveikatos sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį.

M. Marcinkevičius pataria stebėti artimuosius: jei labai keičiasi jų elgesys, savijauta, matome, kad yra dirglūs, nerimastingi, blogai miega ar tampa sulėtėję, niekas nebedžiugina, nieko nebenori, reikėtų jiems padėti, pašnekėti, nes save įvertinti visada sudėtingiau, iš šalies kartais matyti geriau.

Kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau. B. Kaleckaitė pataria stebėti save ir artimuosius. O turėti problemų, patirti krizių nėra nenormalu. Žmonės negali būti antžmogiai, tiesiog reikia mokytis spręsti problemas, o ne bandyti nuo jų bėgti.

GAD (generalizuotas nerimo sutrikimas) - pavyzdys: epidemiologija ir iššūkiai

Generalized anxiety disorder (GAD) is characterized as a chronic, persistent, and difficult to control state of anxiety, often lacking a specific cause. It stands as one of the most commonly diagnosed anxiety disorders. Individuals with GAD not only experience psychological difficulties but also physical symptoms, which, over an extended period, may be a threat to patient‘s well-being. Due to its high comorbidity with other mental disorders, somatic illnesses, and its complex etiology, GAD is frequently not precisely diagnosed and treated, meaning the importance to increase knowledge the etiology of GAD, diagnostic principles, and treatment.

Aim. To review latest literature about epidemiology, etiology, diagnostics and management of GAD. Material and methods. The research method is a literature review. Publications were searched on PubMed, Google Scholar databases. According to the following keywords and their combinations: „generalized anxiety disorder“, „anxiety“, „management“, „prevalence“, „causes“. Inclusion criteria: publications only in English, relevant to the topic and published in the last 10 years. Results. Using theoretical analysis methods, 22 publication meeting the inclusion criteria were found. A further 26 publications were rejected because they did not meet the inclusion criteria. Conclusions. GAD is multi- etiological disorder. Studies indicate that up to 50 % of individuals suffering from GAD have mood or other anxiety disorders. Due to the high comorbidity of GAD with other mental disorders and somatic illnesses, diagnostic of GAD becomes complicated.

Pagrindiniai iššūkiai ir rekomenduojami veiksmai

• Didėjantis ligotumas: stiprinti prevencijos ir gydymo priemones, investuoti į ankstyvosios intervencijos programas vaikams ir paaugliams.
• Stigma: organizuoti informavimo kampanijas ir švietimą, kad būtų mažinama stigma ir skatinamas kreipimasis pagalbos.
• Prieinamumo gerinimas: užtikrinti, kad psichikos sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
• Specialistų rengimas: skatinti psichikos sveikatos specialistų rengimą ir pritraukti juos dirbti regionuose, kuriuose jaučiamas specialistų trūkumas.
• Skaitmeninės rizikos valdymas: reguliuoti ir teikti gaires socialinių tinklų ir platformų saugumo klausimais, ypač vaikų ir paauglių atžvilgiu.

Kaip stiprinti senjorų psichikos sveikatą

• Skatinant fizinį aktyvumą.
• Socialinių ryšių stiprinimas ir technologijų įtraukimas.
• Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba, savipagalbos grupės.
• Protinių užsiėmimų skatinimas.
• Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas.
• Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas.
• Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas.

Apibendrinant - ką rodo duomenys ir kur link judama

Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais. Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams. Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc.

Todėl reikia toliau investuoti į psichikos sveikatos priežiūros ir sveikatos sistemų reformas, taip pat į psichikos sveikatos priežiūros darbuotojus, ir panaikinti su psichikos sveikata susijusią stigmatizaciją ir diskriminaciją. Atsižvelgiant į dabartinių iššūkių mastą reikia imtis tolesnių veiksmų, kad jaunosioms kartoms neliktų gilių randų visam laikui.

Rodiklis	Lietuva (paskutiniai metai)
Diagnozuotų psichikos sutrikimų asmenų dalis	1 iš 8 gyventojų (2022 m.)
Didžiausia rizikos grupė	65+ metų amžiaus
Dažniausi sutrikimų tipai	Neuroziniai/stresiniai (36%), organiniai (30%), nuotaikos (27%)
Vaikų paplitimas (0-17 m.)	88,8 atv. 10 000 vaikų (2023 m.)
Mirtingumas dėl psichikos sutrikimų	17 atv. 100 000 (2022 m., išankstiniai duomenys)

Šaltiniai: Higienos institutas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinė sistema „Sveidra“, Europos Komisijos komunikatai, EBPO ir PSO ataskaitos.

tags: #psichikos #sveikatos #sutrikimu #epidemiologija #mokslo #darbas