Įgaliojimas, išankstinis nurodymas, veiksnumo tam tikroje srityje apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises, kai jo galimybės priimti su sveikata, turtu ir santykiais susijusius sprendimus pasikeitė dėl progresuojančio demencijos sindromo. Tekstą rengė Ieva Petkutė ir Deimantė Petkevičiūtė.
Kas yra įgaliojimas ir kada jį skirti?
Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, fizinio asmens (įgaliotojo) duodamas kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui), atstovauti jam (įgaliotojui), vykdant jo konkrečius su sveikata, finansais, turtu susijusius pavedimus, pavyzdžiui: įgalioti asmenį vesti paveldėjimo bylas, priimti palikimą, valdyti, naudotis, perduoti, dovanoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, atidaryti, uždaryti banko sąskaitas, sumokėti mokesčius, organizuoti gauti įvairias paslaugas, receptus vaistams ir medicinos priemonėms ir pan.
Asmuo gali duoti įgaliojimą kitam asmeniui tik tuomet, kai sąmoningai suvokia savo sprendimą. Įgaliotojas pats pasirenka asmenį, kuris jam atstovautų, nes atstovavimo santykiai yra grįsti abipusiu pasitikėjimu. Įgaliojimą patvirtina notaras.
Įgaliojimo trukmė ir panaikinimas
Įgaliojimo galiojimas yra nustatomas trukme metais ar įvykiu. Įgaliojimo neapibrėžus tam tikra data ar įvykiu, jis galios tik vienerius metus nuo jo sudarymo datos. Įgaliotojas gali bet kada panaikinti kitam asmeniui duotą įgaliojimą. Jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kurioje duotas įgaliojimas, įgaliojimas pasibaigia.
Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, turintis demenciją
Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, kuris turi demenciją, svarbu užtikrinti, kad priimamas sprendimas įgyvendintų šio asmens laisvą valią. Santykis tarp įgaliojimo davėjo ir įgaliojimo gavėjo turi būti grįstas abipusiu pasitikėjimu. Notaras turi atidžiai vertinti, ar sprendimas duoti įgaliojimą atstovauti yra skiriamas laisva valia, suvokiant savo sprendimo pasekmes.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Kokia yra įgaliojimo davimo eiga?
Aptarkite sprendimą skirti / gauti įgaliojimą. Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą, turi demenciją, pažintinių funkcijų sutrikimų, svarbu, kad jis / ji turėtų galimybę su jo / jos situaciją suprantančiais asmenimis nuosekliai aptarti įgaliojimo davimo tikslą, numatomą įgaliojimo trukmę, įgaliojimo davimo procesą, galimas įgaliojimo davimo pasekmes. Asmuo, turintis demenciją ir ketinantis duoti įgaliojimą, turi savarankiškai nuspręsti, koks asmuo rūpinsis jo interesų atstovavimu (taps įgaliotiniu).
Vizitas pas notarą ir reikalinga medicininė pažyma
Užsiregistruokite pas notarą - tai galite padaryti bet kuriame notarų biure. Pas notarą vyksta asmuo, duodantis įgaliojimą sau atstovauti. Kartu su juo gali vykti tas, kuriam šis įgaliojimas yra suteikiamas, tačiau jo dalyvavimas teisiškai nėra būtinas. Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą jam atstovauti, dėl savo sveikatos būklės negali atvykti pas notarą, notaras, kurio paveldėjimo klausimų tvarkymo teritorijai priskiriama įgaliojimą skiriančio asmens gyvenamoji vieta, privalo atvykti į namus (kiti notarai neprivalo to daryti, bet galima mėginti tartis).
Gaukite psichiatro arba šeimos gydytojo pasirašytą medicinos pažymą (pvz., forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“) apie įgaliojimą skiriančio asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, orientuotis situacijoje. Medicinos pažyma padės užtikrinti notarui, kad asmuo, skirdamas įgaliojimą, visiškai suvokia savo veiksmus ir gali priimti sprendimą duoti įgaliojimą jam atstovauti įvairiose srityse.
Atkreipkite dėmesį: notaro užduotis - užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių. Jeigu įgaliojimas sudaromas atstovauti asmeniui, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų, ir jo vardu yra sudaromi sandoriai, šie sandoriai yra neteisėti ir gali būti ginčijami teisme. Įgaliojimas negali būti duodamas asmeniui (įgaliotiniui), šiam nežinant.
Išankstinis nurodymas: kas tai ir kada įsigalioja?
Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos ateityje bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligonių mirtį
Išankstiniame nurodyme asmuo gali nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja (arba nepageidauja), kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jeigu jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje (atėjus laikui įgyvendinti asmens valią, globėju gali būti paskirtas tik vienas asmuo); pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje); įvardyti, koks asmuo galėtų spręsti dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo ir pan.
Išankstinį nurodymą tvirtina notaras. Išankstinis nurodymas įsigalioja teismui priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksiniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą. Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų.
Asmens veiksnumo apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - kada ir kam tai taikoma?
Demencijai progresuojant, tam tikru metu tenka priimti sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, turinčio demenciją, tiek aplinkinių saugumą ir gerovę. Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais.
Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas. Ribotai veiksnus žmogus, naudodamasis kito asmens pagalba, geba priimti sprendimus ir tam tikrais atvejais pasirūpinti savimi.
Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu
Turtinių santykių sritys:
Taip pat skaitykite: Cukrinio diabeto slauga: Lietuvos gairės
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamojo kredito sutarčių sudarymu;
- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;
- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;
- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
- dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje;
- banko sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas;
- kitos turtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).
Asmeninių neturtinių santykių sritys:
- savitvarkos įgūdžių sritis;
- maitinimosi sritis;
- sveikatos priežiūros sritis;
- socialinių paslaugų sritis;
- bendravimo sritis;
- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, tėvų valdžia ir pan.);
- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
- darbo teisinių santykių sritis;
- kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).
Kokia institucija gali apriboti asmens veiksnumą?
Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas. Pareiškėjas - asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse.
Į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai. Visi šie asmenys yra laikomi suinteresuotaisiais asmenimis. Pastabos: kai dėl asmens neveiksnumo nustatymo kreipiasi vienas iš suinteresuotųjų asmenų, siekdamas tapti šio asmens globėju, kiti suinteresuotieji asmenys turi išreikšti savo raštišką sutikimą arba nesutikimą dėl to, kad besikreipiantysis taptų globėju.
Jei asmuo, dėl kurio pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, yra davęs išankstinį nurodymą, globėju ar rūpintoju skiriamas išankstiniame nurodyme nurodytas asmuo, jei tai neprieštarauja asmens, dėl kurio kreipiamasi, interesams.
Asmens veiksnumo ribojimo proceso žingsniai
Pirmas žingsnis. Prašymas savivaldybei dėl socialinio darbuotojo išvados
Pateikite prašymą asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, gyvenamo miesto savivaldybės administracijai dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo. Šį vertinimą atlieka paskirtas socialinis darbuotojas, kuris susisiekia dėl laiko ir vietos, kur ir kada bus atliktas vertinimas. Išvada surašoma ir pateikiama per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Šią išvadą reikės pateikti teismui kartu su kitais dokumentais.
Antras žingsnis. Reikalingi dokumentai teismui
Asmens, kurį norima pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, dokumentai:
- asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
- neįgaliojo pažymėjimas ir individualios pagalbos poreikio nustatymo pažymos kopija arba kopija specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPS-1, SPS-2 kopija;
- gydytojo psichiatro medicininė pažyma apie asmens psichikos sveikatos būklę.
Pareiškėjo dokumentai:
- asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
- dokumentų, įrodančių giminystės ryšį ar santykį su asmeniu, kopija (gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos);
- medicininė pažyma (F-046/a forma) apie pareiškėjo sveikatos būklę (nebūtina pateikti iš karto);
- pareiškėjo, pretenduojančio tapti globėju, laisvos formos rašytinis sutikimas būti paskirtu globėju.
Papildomi dokumentai, kurių gali prašyti teismas: pajamų pažyma, pažyma apie šeimos sudėtį, pretenduojančio tapti globėju sveikatos pažyma, kiti medicininiai tyrimai (epikrizės, KT, MRT ir kt.). Taip pat reikia suinteresuotųjų asmenų rašytinių sutikimų, kad pareiškėjas būtų pripažintas globėju.
Trečias žingsnis. Pareiškimo pateikimas teismui
Pareiškimo teismui forma nėra vienoda, tačiau pareiškime turi būti nurodytos tikslios sritys, kuriose prašoma asmenį pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu. Sritys, kuriose prašoma asmenį pripažinti neveiksniu, turi būti apgalvotos. Ši paslauga yra mokama. Išimties atveju gali būti teikiama nemokama teisinė pagalba, jeigu asmens, kuris kreipiasi į teismą, pajamos neviršija nustatytos ribos.
Jeigu pareiškėjas yra ne pirmos eilės giminaitis, jis negali kreiptis į teismą tiesiogiai. Į teismą kreipiasi savivaldybės socialinių paslaugų skyrius. Tokiu atveju reikia kreiptis į asmens, kurį ketinama pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu, savivaldybės administraciją pateikiant prašymą perimti teisę kreiptis į teismą dėl konkretaus asmens veiksnumo ribojimo, pažymint priežastį. Tuomet savivaldybė padeda rengti dokumentus teismui.
Praktiniai klausimai: ką daryti, jei notaras atsisako išduoti įgaliojimą?
Dažnai gaunu klientų užklausas, ką daryti, jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus. Deja notaras, manydamas, jog asmuo galimai yra neveiksnus (nesupranta savo veiksmų reikšmės), negali išduoti įgaliojimo kitiems asmenims veikti šio žmogaus interesais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.
Demencija: ką svarbu žinoti šeimai ir globėjams
Demencija yra lėtinė progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daugelis svarbių galvos smegenų funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Kiekvienais metais skaičiuojama beveik 10 milijonų naujų atvejų: kas tris sekundes - naujas atvejis. Numatoma, kad iki 2050 - ųjų mastas patrigubės iki 150 milijonų žmonių, turinčių demencija.
Atlikti tyrimai rodo, kad demencijos paplitimas dažnėja tarp vyresnių žmonių: jei tarp 65-69 m. amžiaus žmonių demencija serga iki 5,1 proc., tai tarp vyresnių nei 90 m. - daugiau nei 30 proc. žmonių. Dažniausia demencijos priežastis - Alzheimerio liga (apie 60% visų demencijų). Ji atsiranda dėl smegenų ląstelių neuronų žūties, prasideda nepastebimai ir progresuoja palaipsniui.
Ligos pradžioje demencija sergantis žmogus gali pastebėti savo atminties pokyčius, pasikliauti įvairiomis atmintinėmis, artimųjų pagalba. Kiekvienas žmogus, gyvenantis su demencija, pasižymi unikaliais, tik jam būdingais gebėjimais ir kintančiais priežiūros poreikiais ligos eigoje. Vis dėl to, net kai liga pasiekia sunkiausią formą, žmogus gali patirti džiaugsmą, komfortą bei gyvenimo prasmę.
Elgesio problemos ir priežiūros iššūkiai
Kalbos, klausos ar regos problemos, taip pat mažas sveikatos raštingumo lygis gali tapti kliūtimis efektyviam bendravimui. Visas elgesys, įskaitant ir reakcijas į kasdienę priežiūrą, yra tam tikra bendravimo formą. Nerimas pasireiškia pasimetimu, pereinantis į paniką. Asmuo nenori būti vienas, reikalauja, kad kažkas būtų šalia. Skundžiasi dažnu širdies plakimu, sunkumu skrandžio skirtyje. Asmuo gali sunkiai užmigti, keltis naktį, klaidžioti po namus.
Sergant DM finansiniai sugebėjimai atsiranda gan anksti: nesugeba suskaičiuoti pinigų, sumokėti mokesčių, nesupranta pinigų vertės. DM asmuo vis atsisako tam tikro maisto ar gėrimo, tačiau pakeitus, tarkim, puodelį ar lėkštę, jo elgesys pasikeistų. DM asmuo nenori rengtis. Tokia priešinimosi forma gali signalizuoti patiriamą skausmą dėl artrito. DM asmuo nekalba ir nereaguoja kalbinamas. Jam gali būti sutrikusi klausa. DM asmuo atsisako maudytis vonioje.
Informuojant artimuosius apie diagnozę, svarbu suteikti informaciją ir apie ligos eigą, jos stadijas, kaip tinkamai elgtis, kad nepakenktų DM asmeniui, kaip užtikrinti efektyvų slaugos procesą, ir kur kreiptis pagalbos.
Socialinės paslaugos ir pagalba šeimai
Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.
Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis.
Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo?
Bendrosios socialinės paslaugos: asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas; psichosocialinė pagalba; maitinimo organizavimas; skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne; transporto organizavimas.
Specialiosios socialinės paslaugos: pagalba į namus; socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas; laikino atokvėpio paslauga; dienos socialinė globa; trumpalaikė socialinė globa; ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose.
Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti.
Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?
Asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Seniūnijos darbuotojai pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą. Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, SPS-1 arba SPS-2 kopijas, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.
Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.
Finansinės sąlygos
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai. Kitos socialinės paslaugos kaina priklauso nuo teikiamų paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė. Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą arba kurių vidutinės šeimos pajamos tenkančios vienam asmeniui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
Privalomasis sveikatos draudimas: asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas.
Praktiniai patarimai ruošiant prašymą dėl asmens gebėjimų vertinimo ir globos nustatymo
- Aptarkite sprendimą su asmeniu ir suprantančiais šeimos nariais ar specialistais. Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą, turi demenciją, jam svarbu galimybė nuosekliai aptarti įgaliojimo tikslą, trukmę ir pasekmes.
- Surinkite medicinines pažymas: gydytojo psichiatro pažyma apie asmens psichikos sveikatos būklę ir (jei reikia) šeimos gydytojo arba psichiatro išrašas (forma 027/a).
- Prašykite savivaldybės socialinio darbuotojo išvados: pateikite prašymą savivaldybei dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo.
- Rinkite teisinius dokumentus: asmens tapatybės kopijas, neįgaliojo pažymėjimo kopijas, SPS-1/SPS-2 kopijas, pareiškėjo dokumentus ir suinteresuotųjų asmenų sutikimus.
- Jei reikia, naudokite išankstinį nurodymą arba įgaliojimą: jeigu asmuo dar laisvai suvokia situaciją, verta apsvarstyti įgaliojimo ar išankstinio nurodymo sudarymą pas notarą.
- Kreipkitės į teismą: paruoškite pareiškimą teismui su visais reikiamais dokumentais ir nurodykite tikslias sritis, kurių ribojimą prašote.
Įgaliojimas, išankstinis nurodymas, veiksnumo tam tikroje srityje apribojimas ir neveiksnumo nustatymas - tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises, kai jo galimybės priimti su sveikata, turtu ir santykiais susijusius sprendimus pasikeitė dėl progresuojančio demencijos sindromo.
tags: #serganciuju #gebejimu #vertinimo #prasymo #forma #del