Ergoterapija (gr. Ergon - darbas, therapeia - gydymas) - tai paciento sveikatos galimybių sugrąžinimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Ergoterapija yra gydymo metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, kurios yra svarbios jo sveikatai, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Ji gali padėti ne tik fiziniame, bet ir psichologiniame lygmenyje, suteikdama asmenims galimybę vėl jaustis nepriklausomiems ir aktyviems.
Kam skirta ergoterapija
Ergoterapeutas padeda tiek mažiesiems, tiek suaugusiems pacientams vėl tapti savarankiškais, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės. Ergoterapijos užsiėmimai itin svarbūs po traumų, insulto, neurologinių ar psichikos sveikatos sutrikimų, taip pat lėtinėmis ligomis sergantiems ar senyvo amžiaus žmonėms. Ergoterapija gali būti reikalinga įvairiose situacijose, kai dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų yra sumažėjęs žmogaus gebėjimas atlikti kasdienes veiklas: po insulto, po traumų, esant neurologiniams sutrikimams, po ortopedinių operacijų, sergant lėtinėmis ligomis, psichikos sveikatos problemomis ar vaikų raidos sutrikimais.
Tikslingos veiklos sritys
- Kasdieninė veikla - tai veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas (maitinimasis, asmens higiena, apsirengimo įgūdžiai, apsitarnavimas tualete, maudymasis vonioje ir kt).
- Produktyvioji veikla/darbas. Tai sritis, kurios pagalba yra užtikrinamas tam tikras servisas (paslauga) ar poreikių patenkinimas; rezultatas - intelektualus produktas, tam tikra pagalba, informacijos skleidimas, apsauga.
- Laisvalaikis - tai dar viena žmogaus veiklos sritis, kuria siekiama pasilinksminimo, atsipalaidavimo, patirti spontaninį malonumą ar išreikšti save.
Kokias problemas sprendžia ergoterapija
Skatinama pacientus siekti maksimalaus funkcinio nepriklausomumo visose gyvenimo srityse, palengvinti pacientų fizinių, protinių, socialinių bei profesinių gebėjimų atkūrimą. Ergoterapeutas, dirbdamas su pacientu, įvertina funkcinius jo sutrikimus, nustato problemas, parengia veiksmų planą ir numato priemones joms spręsti, artimiausius ir tolimiausius tikslus. Taip pat padeda lavinti apsitarnavimo, buitinius, darbinius, laisvalaikio organizavimo įgūdžius, kognityvines funkcijas. Parenka įtvarus, kitas kompensacines priemones, pritaiko jas ir apmoko jomis naudotis. Konsultuoja, kaip pritaikyti namų ir darbo aplinką, tausoti energiją.
Ambulatorinio ergoterapinio gydymo eiga
Ergoterapijos procedūra gali būti atliekama be priemonių arba su priemonėmis bei pasitelkiant elektrostimuliacijos prietaisus. Atsižvelgus į paciento funkcinę ir psichinę būklę, ergoterapija vyksta atsižvelgiant į tai, kaip galima paskatinti paciento sugrįžimą į normalią kasdieninę veiklą, padėti reabilituotis arba adaptuotis prie ligos ar traumos sukeltų pokyčių. Ergoterapeutas, būdamas reabilitacijos komandos narys, dirbdamas su pacientu, pirmiausia siekia bendrų reabilitacijos tikslų bei vadovaujasi bendraisiais reabilitacijos principais. Konsultuodamasis su kitais reabilitacijos specialistais jis įvertina paciento savarankiškumą visose veiklos srityse, išsiaiškina kokios pagalbos jam labiausiai reikia. Tuomet sudaro individualų veiklos planą, parenka ir pasiūlo pacientui tinkamiausią ir priimtiniausią veiklos rūšį (ar keletą veiklos rūšių).
Ergoterapeutas betarpiškai bendraudamas su pacientu bei jo artimaisiais, kasdien po kelis kartus atlikdamas savo procedūras padeda jam pasijusti savarankiškesniam kasdienėje veikloje, susigrąžinti prieš ligą turėtus darbinius įgūdžius. Esant reikalui apmoko naujos profesijos įgūdžių. Taip pat ergoterapeutas aktyviai leidžia laisvalaikį su pacientu, užsiima jam patinkančia veikla.
Taip pat skaitykite: kodėl verta rinktis Ergo ambulatorinį gydymą
Užsiėmimų trukmė ir forma
Ergoterapijos procedūros būna tiek individualios, tiek grupinės. Ergoterapijos užsiėmimai mūsų skyriuje trunka po pusvalandį, paprastai vienam ligoniui jų skiriama dešimt. Kitose gydymo įstaigose jie būna trumpesni ar ilgesni, nelygu, kokios paciento sveikatos problemos.
Priemonės ir pratimai, naudojami ambulatorinėje ergoterapijoje
Sutrikusiai funkcijai atstatyti gali būti naudojamos įvairios priemonės, pradedant nuo vaikiškų žaidimų: dėlionių, kaladėlių, įvairaus dydžio ir kietumo silikoninių kamuoliukų, terapinės masės, įvairaus pasipriešinimo segtukų, pasipriešinimo gūmų, ir kt.; elementarių buities veiksmų: sagų segimo, centų skaičiavimo iki įvairių prietaisų bei treniruoklių. Taip pat ergoterapijos procedūros metu vyksta pacientų mokymas: kaip palengvinti savo buitį bei darbinę veiklą esant pasikeitusioms fizinėms galimybėms; kokius pratimus galima atlikti namuose bei kokias namuose esančias priemones galima pasitelkti jiems atlikti; sąnarių tausojimo principų mokymas; kaip išvengti tolimesnio neigiamo poveikio pažeistoms struktūroms (įtvarų parinkimas, darbo ergonomikos principai ir kt.); traumų profilaktikos bei artimųjų mokymas.
Pratimų rūšys
- Smulkiosios motorikos pratimai. Šie pratimai skirti rankų ir pirštų judesių lavinimui.
- Stambiosios motorikos pratimai. Šie pratimai padeda lavinti didžiųjų raumenų grupių judesius ir koordinaciją.
- Kognityviniai pratimai. Šie pratimai skirti atminties, dėmesio, problemų sprendimo ir kitų kognityvinių įgūdžių lavinimui.
- Kasdienės veiklos treniruotės. Ergoterapijos specialistai padeda asmenims praktikuotis atliekant kasdienes užduotis, tokias kaip apsirengimas, maisto gaminimas, asmens higiena ar namų ruošos darbai.
- Sensomotoriniai pratimai. Šie pratimai skirti pagerinti jutimo ir judesių integraciją.
- Socialinių įgūdžių lavinimas. Ergoterapija gali apimti pratimus ir veiklas, skirtas bendravimo ir socialinių įgūdžių tobulinimui.
- Relaksacijos ir streso valdymo pratimai.
Ergoterapijos aplinka ir įranga ambulatorijoje
Ergoterapijos procedūros vyksta specialiuose ergoterapijos kabinetuose. Juose yra specialiai neįgaliesiems pritaikyti virtuvės baldai (besikeičiančio aukščio), kur pacientas išmoksta pasigaminti maistą ir pavalgyti. Kituose kabinetuose vyksta keramikos, staliaus darbai, lipdymas, karpymas, audimas, mezgimas, siuvimas. Taip pat yra rašymo darbų įranga: kompiuteris ar spausdinimo mašinėlė, rašymo, piešimo, braižymo priemonės.
Ergoterapeutų darbo principai ir savybės
Ergoterapeutas, būdamas reabilitacijos komandos narys, dirbdamas su pacientu, pirmiausia siekia bendrų reabilitacijos tikslų bei vadovaujasi bendraisiais reabilitacijos principais. Ergoterapeutai taiko skirtingus modelius. Vieni iš jų skirti žmogaus funkcinėms galimybėms, raumenų jėgai, ištvermei, judesių amplitudei didinti, kiti - asmens užimtumui gerinti. Treti remiasi konkretaus paciento individualiais poreikiais.
Kokios savybės svarbiausios ergoterapeutui? Kūrybiškumas, bendravimo įgūdžiai, atkaklumas. Reikia daug kantrybės, nes ergoterapija - ilgalaikis procesas. Neužtenka dešimt dienų ar kelias savaites lankyti užsiėmimus, pratimus reikia daryti ir vėliau, namuose, kiekvieną dieną, taisyklingai sėdėti, stovėti, kelti.
Taip pat skaitykite: Profesionalios medicininės paslaugos namuose
Praktiniai patarimai pacientams
VU ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro ergoterapeutė Fausta Blužaitė teigia: jei išmoktume taisyklingai sėdėti, susitvarkytume darbo ir miego vietą, darytume pertraukėles ir kas dieną mankštintumėmės, daugelis iš mūsų išvengtų stuburo skausmų, deformacijų, judėjimo aparato ligų.
Kaip taisyklingai sėdėti
- Sėdint prie darbo stalo kojas reikia laikyti lygiagrečiai su grindimis, sudarant 90 laipsnių kampą ties čiurnomis.
- Atlošas turi remtis į juosmenį, apatinėje nugaros dalyje.
- Rankas reikėtų laikyti lygiagrečiai su stalu, sudarant 60-90 laipsnių kampą.
- Atstumas nuo akių iki monitoriaus turėtų būti per ištiestą ranką.
- Jei neturite tinkamos kėdės, naudokite pagalvėles, pakylas kojoms, įvairius kėdžių priedus.
Kaip taisyklingai kelti, stumti, nešti sunkius daiktus
- Negalima jų kelti pasilenkus, reikia visiškai atsitūpti, kojas laikyti plačiai pražergtas į šonus.
- Keliamą daiktą reikia apkabinti rankomis, laikyti priglaustą prie pilvo ar krūtinės.
- Jei keliamas apie 50 kilogramų daiktas pasilenkus, nugarai tenka atlaikyti didesnį nei 700 kilogramų svorį.
- Grindims plauti tinkamiausia šluota ilgu kotu, kad nereikėtų susilenkti.
- Parduotuvėje prekes dėkite ne į krepšelį, o į vežimėlį; pirkiniams nešioti įsigykite krepšį su ratukais, kuprinę.
Kaip taisyklingai miegoti
- Jei čiužinys yra kietas, reikėtų rinktis storesnę pagalvę. Jei minkštas - plonesnę.
- Kaklinė stuburo dalis visada turi turėti atramą, būti neišlinkusi.
- Bet kokiu atveju pagalvė neturi būti storesnė negu atstumas nuo ausies iki peties.
Technologijos ir naujos kryptys ambulatorinėje ergoterapijoje
Ergoterapeutai vis dažniau taiko naujas technologijas, kurios padeda ligoniams po traumos ar sunkios ligos sugrįžti į gyvenimą, mėgstamą veiklą. Kuriami įvairūs modernūs judėjimą lengvinantys prietaisai, jutikliai, mobiliųjų telefonų programėlės. Specialios kompiuterio programos padeda sudominti pacientus, jiems greičiau atlikti tam tikrus pratimus, atgauti jėgas, susigrąžinti prarastus įgūdžius. Nuobodžius pratimus vis dažniau keičia kompiuteriniai žaidimai su 3D vaizdu, jie motyvuoja ateiti į ergoterapijos užsiėmimus. Virtualioji realybė ypač patraukli vaikams, jaunimui, todėl plačiai taikoma jų reabilitacijoje.
Ergoterapija ir kitos sveikatos priežiūros sritys
Kineziterapija yra skirta fizinės funkcijos, judesių amplitudės, jėgos ir koordinacijos atkūrimui bei gerinimui. Tuo tarpu ergoterapijos atstovai dirba su smulkesnėmis užduotimis, kurios neretai pareikalauja ir mažesnių raumenų grupių įsitraukimo. Nors kineziterapija ir ergoterapija dirba skirtinguose lygmenyse, tačiau visuomet siekia bendro tikslo - palengvinti prisitaikymą prie kintančios aplinkos, padėti formuoti įgūdžius, neatsiejamus nuo kasdienių veiklų, sumažinti skausmų ar traumų tikimybę bei sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Prieinamumas ir apmokėjimas
PSDF kompensuojamų paslaugų kiekį nustato įstaigos sutartyje su TLK numatytos paslaugų apmokėjimo apimtys. Atsiradus sveikatos problemų, asmens sveikatos draudimas kompensuos šias paslaugas, priklausomai nuo pasirinktos draudimo apsaugos: ambulatorinis gydymas, dienos chirurgija, stacionarinis gydymas, sunkių ligų gydymas, reabilitacinis gydymas po traumos, gydytos stacionare.
Grįžtamasis ryšys ir paciento įsipareigojimas
Taip, paprastai pacientai sugrįžta dėl atsinaujinusių skausmų. Kai klausiu, ar darė pratimus namuose, daugelis atsako neigiamai. Vieni neslepia, jog tingėjo, o dauguma teigia, kad neturėjo laiko. Manau, laiko visada galima rasti, reikia tik nusistatyti, kas yra svarbiau. Per dvidešimt keturias valandas įmanoma skirti pusvalandį sau, kad padarytum mankštą, net jei esi labai užsiėmęs. Mankštintis įmanoma ir žiūrint televizorių, vaikštant.
Taip pat skaitykite: ERGO pensijų apžvalga
Rekomendacijos sėdimą darbą dirbantiems
Mūsų rekomendacija - penkiolikos minučių pertraukėlės kas valandą. Jei sėdėdami po kurio laiko imatės jaustis nepatogiai, keiskite pozą. Pagalvokite, galbūt kai kuriuos darbus įmanoma atlikti stovint ar vaikštinėjant po kabinetą, pavyzdžiui, kalbėti telefonu. Jei nemokate jokių pratimų, bent jau pasirąžykite, pasilankstykite į abi puses. Tai padės išvengti stuburo deformacijų, įtempimo, nugaros skausmų.
| Ergoterapijos tikslas | Pavyzdiniai metodai | Nauda pacientui |
|---|---|---|
| Fizinės funkcijos atstatymas | Stambiosios ir smulkiosios motorikos pratimai, treniruokliai | Padidėjęs judrumas, jėga, savarankiškumas |
| Kognityvinių funkcijų lavinimas | Kognityviniai pratimai, kasdienės veiklos treniruotės | Geresnė atmintis, dėmesio koncentracija, problemų sprendimas |
| Socialiniai ir darbiniai įgūdžiai | Bendravimo grupės, darbo imitacijos užduotys | Pagerėjęs bendravimas, didesnė darbingumo tikimybė |
tags: #ergo #ambulatorinis #gydymas