Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį.
Ką reiškia specialusis poreikis?
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos.
Terminų aiškumas: specialieji poreikiai vs. negalia
Prie to neabejotinai prisidėjo švietimo praktikoje paplitęs specialiųjų ugdymosi poreikių terminas, kuris tapatinamas ir painiojamas su negalios sąvoka. Toks negalios ir elgesio (kartu ir bendravimo, emocijų ar kitų) sutrikimų tapatinimas parodo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių terminai yra painiojami. Tai prisideda ir prie neigiamų negalios stereotipų stiprinimo, kartu ir prie pasipriešinimo įtraukiojo ugdymo siekiui, vaikų su negalia mokymuisi bendrojo ugdymo erdvėse. Tam reikia nepainioti ir atskirti specialiųjų poreikių ir negalios sąvokas. Be to, būtina suprasti ir kitas - integracijos ir įtraukties - sąvokas.
Kas yra negalia ir kokios jos rūšys?
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
- Intelekto sutrikimai
- Regos sutrikimai
- Klausos sutrikimai
- Kochlearinių implantų naudotojai
- Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
- Įvairiapusiai raidos sutrikimai
- Kurčneregystė
- Kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios)
Intelekto sutrikimas
Pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Ugdymas. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime.
Regos sutrikimas
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas.
Ugdymas. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas; leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių.
Klausos sutrikimas
Klausos sutrikimas - tai įvairaus laipsnio klausos pažeidimas, kuris trukdo priimti garsinę informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti. Gali būti nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas).
Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Po kochlearinės implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Įvairiapusiai raidos sutrikimai (inkl. autizmo spektro)
Šiems sutrikimams priskiriami autizmo spektro sutrikimai, Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Būdingi sunkumai socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio srityse, riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą.
Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų sprendimu, specialiose klasėse. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo ir vizualinio struktūravimo metodai bei priemonės.
Judesio ir neurologiniai sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Ugdymas. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokių vaikų įtraukimą į ugdymo procesą. Svarbiausia - tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas, individualus ugdymo planas, reikiama švietimo pagalba, o sudėtingesniais atvejais - nuolatinė sveikatos priežiūra.
Elgesio, dėmesio ir emocijų sutrikimai
Specialiųjų poreikių turintys vaikai dažnai pasižymi elgesio sutrikimais, kurie skirstomi į aktyvumo, dėmesio ir/ar elgesio sutrikimus. Tai yra vystymosi sutrikimai, kurie daro įtaką vaiko savikontrolei, reguliuojančiai dėmesio, impulsų ir aktyvumo lygį. Tai - centrinės nervų sistemos sutrikimas.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Dažniausiai kylančios problemos - vaikai būna nekantrūs, nori dėmesio čia ir dabar, sunkiai priima taisykles, lengvai išsiblaško, yra užmaršūs, sunkiai pradeda ir užbaigia darbus/užduotis, lengvai susierzina, siekia dominuoti, nepriima pasekmių. Jie aktyviai siekia bendraamžių dėmesio, tačiau stokoja socialinių įgūdžių, jiems sunku sekti užduotis ir ramiai nusėdėti vienoje vietoje, yra per daug šnekūs, neorganizuoti ir netvarkingi, perdėm aktyvūs, triukšmingi ir įžūlūs.
Taip pat ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į šių vaikų stipriąsias puses. Jie juk energingi, spontaniški, kūrybingi, smalsūs, išradingi, rizikuojantys, nuolat pilni idėjų, pastabūs, artistiški. Šios savybės gali turėti didelę reikšmę įtraukties proceso kūrime, panaudojant vaikų potencialą.
Kaip nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai?
Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais, įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Medicininė dalis vertinama pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumo klausimynas užpildomas nuotoliniu būdu.
Dokumentai ir pažymos
Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą.
Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą. Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia. Būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
Kokius tikslus siekiama pasiekti įvertinus specialiuosius poreikius?
- Sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- Suteikti reikiamas paslaugas: asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalbą.
- Parūpinti technines (kompensacines priemones) ir medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.).
- Užtikrinti aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (išmokos, transporto išlaidų kompensavimas).
- Teikti socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas (atokvėpio, socialinio darbuotojo pagalba ir pan.).
Individualizuotos ugdymo programos ir pagalbos formos
Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriama laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Mokiniams su elgesio ir emocijų sutrikimais reikalinga psichologinė ir kita pagalba. Tuo tarpu mokiniams su negalia labiausiai reikalingas tinkamas ugdymo sąlygų pritaikymas. Tam reikalinga gerai pažinti vaiko su negalia savybes, poreikius, gebėjimus. Geriausiai pažinti vaiką sekasi tik esant glaudžiam tėvų, specialistų, mokytojų ir paties vaiko dialogui.
Įtraukusis ugdymas Lietuvoje ir tarptautinės pamokos
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Įtraukiojo ugdymo paskirtis yra pasiekti, kad vaikai su negalia nebepatirtų socialinės segregacijos specialiosiose mokyklose ir taip visam gyvenimui nebūtų pasmerkti socialinei atskirčiai, tačiau mokytųsi su visais vaikais bendrojo ugdymo aplinkose gaudami jiems reikalingą paramą.
Neabejotinai, didžiulį postūmį davė žmonių su negalia organizacijų, įskaitant šeimų, auginančių vaikus su negalia, organizacijų vykdyta advokacija dėl įtraukiojo ugdymo, susitelkus kartu su akademijos ekspertais. Įtraukusis ugdymas yra kildinamas iš Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos ir joje nustatytos vaikų su negalia teisės mokytis bendrojo ugdymo aplinkose kartu su visais vaikais.
Darbo ir pasirengimo pavyzdžiai iš Šiaurės šalių: Suomija apie ilgalaikę įtraukiojo ugdymo strategiją pradėjo kalbėti jau 2007 m., o Danijoje sisteminių pokyčių integruojant specialųjį ir bendrąjį ugdymą imtasi 2012 m. Danijoje itin pasiteisino modelis, kai klasėje vienu metu dirba dalyko mokytojas ir specialusis pedagogas. Danijos vertinimo instituto vyriausioji konsultantė Chantal Maria Pohl Nielsen pabrėžė, kad kiekybiniai rodikliai neturėtų būti pagrindinis sėkmės kriterijus - svarbiau priimamų sprendimų ir įgyvendinamų pokyčių kokybė.
Dabartinės Lietuvos tendencijos ir iššūkiai
Naujausia statistika rodo, kad santykinai, lyginant su bendra vaikų populiacija, vaikų su negalia yra labai mažai, o jų skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga labai lėtai. Oficialiosios statistikos portale pateikti skaičiai rodo, kad mokinių su negalia Lietuvos mokyklose yra vos keli nedideli procentai. 1-ame paveiksle pateikti duomenys rodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokiniai su negalia sudaro tik 1,5 proc. visų Lietuvos moksleivių, iš viso - 4 090. Iš viso mokinių su negalia Lietuvoje yra 2,95 proc. visų Lietuvos vaikų, tai yra 10 306 mokiniai.
Paveiksluose pateikti duomenys patvirtina, kad mokinių su negalia skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse auga nežymiai. Kita vertus, vaikų su negalia skaičius labiausiai auga bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose lavinamosiose klasėse.
Infrastruktūra ir specialistų trūkumas
Vienu iš didžiausių Lietuvos iššūkių išlieka mokymosi aplinkos pritaikymas įtraukiajam ugdymui: tik 7 iš 947 Lietuvos mokyklų (0,7 proc.) 2021 m. buvo pritaikytos mokiniams su negalia, 7,7 proc. mokyklų neturi nė vieno švietimo pagalbos specialisto, daugiau nei pusėje šalies pradinių mokyklų (65 proc.) dirba nepilna švietimo pagalbos specialistų komanda.
Rekomendacijos ir praktiniai žingsniai
- Mokykla turi prisitaikyti prie vaiko poreikių, o ne atvirkščiai.
- Geriausiai pažinti vaiką sekasi tik esant glaudžiam tėvų, specialistų, mokytojų ir paties vaiko dialogui.
- Reikalinga tolesnė analizė siekiant atpažinti realios įtraukties praktikas mokyklose.
- Atnaujinti mokytojų rengimą: įtraukti įtraukaus ugdymo kursus edukologijos studijose (ne mažiau nei 6 kreditai).
- Sudaryti paramos sistemas: daugiafunkcis specialistų įtraukimas, asmeninių asistentų, mokytojo padėjėjų prieinamumas.
- Taikyti universalaus dizaino principus mokyklose ir individualizuotus ugdymo planus vaikams su specialiaisiais poreikiais.
Kur kreiptis ir kas teikia pagalbą?
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT), Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (LKNUC), Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC), Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ir kitos institucijos teikia įvairias paslaugas, konsultacijas ir reabilitacijos programas.
Apie specifinius paslaugų tipus
Sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas. Suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.). Socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.
Apibendrinimas
Specialieji poreikiai - žodis ir sistema, kuri padeda suprasti, kada vaikui reikalinga papildoma parama. Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus; dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais, todėl svarbu stebėti mažylio raidą. Remiantis Lietuvos teisės aktais ir tarptautiniais įsipareigojimais, Lietuva žengia įtraukiojo ugdymo linkme: nuo 2024 m. rugsėjo visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Tam būtinas sistemingas specialistų rengimas, mokyklų pritaikymas ir glaudus tėvų, mokytojų bei specialistų bendradarbiavimas.