Socialiniai projektai, tokie kaip drakonų valčių varžybos, atlieka svarbų vaidmenį stiprinant bendruomenių ryšius ir skatinant gyventojų aktyvumą. Šie renginiai ne tik suteikia galimybę smagiai praleisti laiką, bet ir skatina bendradarbiavimą, naujų pažinčių užmezgimą bei krašto tradicijų puoselėjimą.
Drakonų valčių varžybos - puikus būdas suburti bendruomenę.
Ėriškių kaimo bendruomenės projektas „Stiprybė draugystėje“
Panevėžio rajono Ėriškių kaimo bendruomenės vietos projektas „Stiprybė draugystėje“ įgyvendinamas pagal Panevėžio r. VVG 2016-2023 m. strategijos priemonę „Gyventojų aktyvumo, verslumo iniciatyvų skatinimas, krašto tradicijų puoselėjimas“.
Liepos 16-osios rytas Ėriškiuose prasidėjo paruošiamaisiais darbais tvenkinio pakrantėje. Bendruomenės vyrai statė pavėsines, montavo pakylą atlikėjams, šventės įgarsintojai derino aparatūrą, o plaukimo organizatoriai žymėjo trasą. Darbai virė iki pat šventės pradžios.
Į šventę buvo kviečiami visi ėriškiečiai ir Panevėžio rajono gyventojai - visi, kam svarbus bendravimas ir noras užmegzti naujas pažintis.
Taip pat skaitykite: Sporto apžvalga neįgaliesiems
Drakonų valčių varžybos - šventės akcentas
Šventė prasidėjo drakonų valčių varžybomis. Gero ir saugaus starto linkėjo rajono meras Povilas Žagūnis ir rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.
Norą dalyvauti ir rungtyniauti pareiškė 12 komandų: iš Vadoklių, Miežiškių, Karsakiškio, Smilgių, Naujamiesčio, Upytės, Pažagienių, Raguvos bendruomenių. Davus startą, vandenyje užvirė tikra kova.
Nugalėtojų taurę iškovojo Vadoklių bendruomenės Vaikų dienos centro komanda, antroji vieta atiteko Ėriškių jaunimo atstovams, o trečioji - Miežiškių komandai. Visi plaukikai buvo apdovanoti dalyvio medaliais.
Nugalėtojus ir visus šventės dalyvius linksmino ansamblis „Lėvena“, grupės Bohema ir Bernužėliai. Mažieji šventės dalyviai maudėsi putų šou, gaudė muilo burbulus, leido laiką su animatorėmis. Jaunimas žaidė tinklinį, bandė suvaldyti lankus ir kitus įvairius žaidimus.
Tikima, kad renginys „Stiprybė draugystėje“ suteikė dalyviams teigiamų emocijų, sveiko adrenalino, naujų pažinčių ir patirčių.
Taip pat skaitykite: Istorija ir svarba: Respublikinės neįgaliųjų šachmatų varžybos
Jūros šventė Klaipėdoje: Vakarų potyriams
Lietuvos oro balionų čempionatas, solidi jūrinių renginių puokštė - nuo unikalių ilgaamžių ceremonijų iki „Baltic Sail“ burlaivių, pokalbiai su Aurimu Valujavičiumi, vienintelis Baltijos šalyse „Eurovizijos“ žvaigždės Sam Ryder koncertas - tokia liepos 21-23 dienomis į miesto gatves sugrįžta 89-ąjį gimtadienį skaičiuojanti Jūros šventė.
Svarbiausias jūrinis reiškinys, vienas seniausių ir gausiausiai lankomų renginių šalyje, dovanodamas beveik 100 nemokamų renginių, šį kartą kvies šūkiu - „Vakarų potyriams“.
„Švenčiant Klaipėdos uosto grąžinimo Lietuvai šimtmetį, kuomet minimi Klaipėdos krašto metai, prisimename ir 1923-ųjų Klaipėdos krašto prisijungimą prie Didžiosios Lietuvos. Suvokiame, kad būtent ši krašto dalis davė fundamentinį pagrindą Lietuvos valstybei tapti jūrine valstybe.
Jūros šventė - viena gražiausių ir prasmingiausių švenčių, kuomet turime galimybę pagerbti jūriniame transporte dirbančius žmones - jūrininkus ir jų artimuosius, uoste veikiančias kompanijas. Kviesdami į šią ilgametę tradiciją, gimusią kaip Jūros diena - jūrinę visumą keliame į kitą lygmenį, primindami visai Lietuvai, kad Klaipėdos krašto sujungimo įvykiai Lietuvai leido tapti ne tik jūrine valstybe, bet ir apskritai valstybe - išlaikyti savo valstybingumą labai sudėtingais geopolitiniais laikais.
Didžiuojuosi, kad Klaipėdos uostas yra tapęs ne tik krovininės logistikos, žmonių kurie perkeliami keltais, bet ir energetikos epicentru Lietuvai užsitikrinant saugumą. Į Jūros šventę jau pakviesti visi aukščiausi Lietuvos pareigūnai, todėl belieka kviesti visus klaipėdiečius ir Lietuvos žmones atvykti čia, atrasti jūrinę kultūrą ir įsitikinti Jūros šventės prasmingumu“, - sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Taip pat skaitykite: Sporto integracija Lietuvoje
Jūros šventės šaukliu, liepos 20 d. 15 val., taps iškilminga jūrininkų pagerbimo ceremonija prie paminklo „Albatrosas“ - „Jūrą Lietuvai atvėrusiems“, kurią organizuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Lietuvos jūrų muziejus.
Nepamirštamas ir vienas laukiamiausių Jūros šventės akcentų, kurį globoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas - Jūros šventės eisena. Šį kartą eisena kvies „Vakarų potyriams“, išsiskirs drąsiais ir kūrybingais kolektyvų sumanymais, ne tik muzikos garsu, bet ir muzikinių skonių amplitude - nuo klasikos iki roko.
Liepos 21-ąją, penktadienį, 18 val. jūrinė eisena startuos iš tradicinės vietos - J. Janonio gatvės. Toliau eisenos dalyviai žygiuos Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Pilies g., į Kruizinių laivų terminalą. Eisenai finišavus, Kruizinių laivų terminalo scenoje - oficiali Jūros šventės 2023 atidarymo ceremonija.
Išsaugant jūrinių tradicijų tęstinumą, liepos 22 d., šeštadienio rytą 9.30 val. Smiltynės kapinėse vyks reikšminga pirmojo Lietuvos uosto kapitono Liudviko Stulpino pagerbimo ceremonija, o 10 val. Unikali negrįžusių iš jūros pagerbimo ceremonija, kurios metu į Baltijos jūrą iš laivų nuleidžiami gėlių vainikai, vyks liepos 22-ąją, šeštadienį, 11 val., nuo krantinių atsišvartuos laivai, miesto gyventojus ir svečius plukdantys į ceremonijos vietą atviroje jūroje. 30-ies laivų vilkstinę į jūrą ves Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“.
Liepos 22 d. 16 val., Buriuotojų krantinėje bus atidengtas jachtos „Laisvė“ atminimo knechtas. 1993-ųjų vasarą jachta „Laisvė“ išplaukusi iš Klaipėdos į kelionę aplink pasaul̨į, pirmoji apiplaukė legendinį Horno kyšulį.
Sekmadienio rytą, 12 val. Klaipėdos stačiatikių parapijose ir Marijos Taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos Šv.
Jūros šventė sujungia savo pajėgas su „Baltic Sail“ ir Klaipėdoje laukia burinių laivų iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos bei Lietuvos. „Baltic Sail“ - tai aštuonis Baltijos pakrantės miestus - Klaipėdą, Karlskroną, Rostoką, Zasnicą, Gdanską, Ščeciną, Nystedą ir Turku vienijanti asociacija.
Remdami tradicinį buriavimą kaip Europos jūrinės kultūros paveldo dalį, miestai skatina ir kviečia senovinių burinių laivų savininkus leistis į kelionę po Baltijos jūrą, aplankant ir burėmis papuošiant šiuose miestuose vykstančias jūrinę kultūrą puoselėjančias šventes. Kompaniją „Baltic Sail“ burlaiviams Šiauriniame rage palaikys ir čia įsikursiantis „Jūrininkų skveras“. Jame - dar daugiau galimybių pasinerti į jūrinę kultūrą, dalyvauti jūrinėse edukacijose, virtualios realybės pagalba nukeliauti į mažai kam matytas Klaipėdos miesto vietas.
„Mums tenkanti Jūros šventės džiaugsmo ir atsakomybių dalis - įpareigoja ir verčia didžiuotis. Jau ne vienerius metus bendromis jėgomis kuriame didžiąją Jūros šventės eiseną, ją auginame, organizuojame drakonų valčių varžybas. Pastaraisiais metais išsigrynino dar viena kryptis - supratome, kad be Uosto nebūna gero koncerto.
Pernai turėjome Moniką Liu, šiais metais norėjosi visą Lietuvą pritraukti prie Klaipėdos pasiūlant kažką tokio, ko gyvai dar neteko girdėti. Ir štai - liepos 21-ąją kviečiame į kylančios Britanijos žvaigždės - Sam Ryder koncertą. Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais Jūros šventė tampa vis solidesne ir dar tirštesne solidžių, jūrinių renginių prasme. Organizatoriams linkiu gero oro, o už gerą nuotaiką atsakingas kiekvienas iš mūsų“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šarmingas Didžiosios Britanijos atlikėjas pasirodys pirmąjį Jūros šventės vakarą, kuri šiais metais ir vėl taps pagrindine koncertine aikštele. Pirmąjį Jūros šventės vakarą į Danės upę įplaukiantys „Dangės flotilės“ laivai - neatsiejamas Jūros šventės atributas ir simbolis, jungiantis senąsias ir šiandienines žvejiškas ir jūrines tradicijas.
Lietuvos jūrų muziejus šiemet jau 12-tą kartą organizuos tradicinių ir istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“. Liepos 21 d., penktadienį, 19 val., pakėlus Pilies tiltą bus sutikti visi istoriniai „Dangės flotilė“ laivai - juos pasitiks vakaro vedėjas Robertas Petrauskas, kuris šeštadienį 18 val.
Atliepiant renginio temą - „Ant denio, visa Lietuva!“ - laivų kapitonai, įgulos nariai, buriavimo entuziastai šiemet ir vėl kvies pažinti medinį burinį laivyną, saugoti ir puoselėti savastį ir išskirtines pamario krašto senųjų žvejų tradicijas.
„1934 metais vykusios pirmosios Jūros šventės metu, atvykę žmonės pamatė 50 burvalčių regatą kurios varžėsi Kuršių mariose. Tad džiaugiamės realiai grįždami prie tų ištakų, kuomet mediniai laivai buvo Jūros šventės dalis. Šį kartą „Dangės flotilėje“ 12 laivų - nuo kurėnų iki venterinių valčių, tie patys laivai kurie matomi per „Nacionalinę ekspediciją“.
Vienu ryškiausiu 89-osios Jūros šventės programos vizualinių ir turinio akcentų taps 31-ąjį kartą organizuojamas Lietuvos karšto oro balionų čempionatas ir tarptautinės varžybos „Memel Baloon Trophy“. Oro balionų čempionatas - aukščiausio sportinio reitingo renginys ir tikras iššūkis jo organizatoriams - „Klaipėdos oreivių klubui“.
Nors klubas 2013 ir 2014 metais sėkmingai organizavo „Klaipėdos krašto taurės“ varžybas, šių metų čempionatas - dar svarbesnis išbandymas. Klaipėdos padangę oro balionai savo rytiniais ir vakariniais skrydžiais, kurie atitinkamai vyks 6.00 ir 19.00 valandomis, klaipėdiečius grožėtis kvies dar iki Jūros šventės, net keturias dienas - liepos 19, 20, 21 ir 22 d. Varžybų skrydžiai esant tinkamoms oro sąlygoms, vėjui pučiant nuo jūros vyks iš Bangų g.
Dar daugiau įspūdžio oro balionai dovanos du Jūros šventės vakarus - liepos 21 ir 22-ąją. Esant itin ramiam vėjui - iki 3 m/s, Jūros šventės svečius pasitiks „Naktinis švytėjimas“ pripildytas muzikos, šviesų ir lazerių šou. Efektingas naktinis šou penktadienio ir šeštadienio vakarais džiugins 30 min. Jei nepalankus vėjas neleistų kelti balionų kupolų, tuomet renginio lankytojus stebintų ne mažiau įspūdingas ugnies šou su ritminga muzika, lazeriais ir dūmų efektais.
Vakarinių pasirodymų metu oro balionai bazuosis ne vienoje erdvėje - nors didžioji dalis balionų įsikurs toje pačioje erdvėje iš kurios numatyti varžybiniai skrydžiai - už Jono kalnelio, keturi balionai švytės prie TEO pastato, dar du- buv. Šv. Jono bažnyčios vietoje.
Lietuvos karšto oro balionų čempionato dalyviai įsikurs Klaipėdos piliavietėje, kur vyks varžybinių skrydžių instruktažai, susitikimai. Sekmadienį, liepos 23-ąją, Teatro aikštėje 12 val. numatomas čempionato nugalėtojų apdovanojimas į kurį kviečiami visi Jūros šventės lankytojai.
Liepos 21-ąją, 21 val. jūriškam pokalbiui Teatro aikštėje kvies specialus vakaro svečias - keliautojas ir kelionių entuziastas, 2023 m. irkline valtimi įveikęs Atlanto vandenyną - Aurimas Valujavičius.
Į Jūros šventę sugrįžta žiūrovų pamėgta Teatrinio veiksmo gatvė. Liepos 22-ąją, šeštadienį, Jūros šventės svečius pasitiks žaismingi teatriniai projektai ir improvizacijos. Teatrinis veiksmas pasidalins į dvi pagrindines aikšteles ir nuotaikingais pasirodymais pasitiks Teatro aikštėje bei prie paminklo „Arka“.
Intriguojančios 89-osios Jūros šventės akcentu taps gyvos tapybos pleneras „Meno degustacija su dailininku Simu Žaltausku“. Dvi Jūros šventės dienas - liepos 21 ir 22, renginio svečiai galės susipažinti su tapyba, Klaipėdos spalvomis ir tapti integralia šio unikalaus projekto dalimi.
Tapyba gyvai - edukacinis projektas skirtas mažiems ir suaugusiems, meno mylėtojams, kultūros gurmanams. Meno degustacijos projekte Jūros šventės svečiai galės pasinerti į tapybos spalvų pasaulį, susipažinti su dailininku bei pamatyti, kaip balta drobė 200×200 cm virsta paveikslus.
Kiekvienas neabejingas tapybai (su savo priemonėm) galės kartu su dailininku tapyti Klaipėdą, o Klaipėdos miesto gimtadienio proga eksponuoti sukurtus darbus VDA Klaipėdos fakultete.
Pagrindinės muzikinės aikštelės lauks Kruizinių laivų terminale ir Teatro aikštėje. Liepos 22-ąją, šeštadienį, - pagrindinio rėmėjo „ŠVYTURYS Nealkoholinis“ dovana: Rūta MUR, Monique ir Vaido Baumilos koncertai.
Teatro aikštėje liepos 21-22 d. pasitiks talentingų jaunųjų pianistų projektas „Klaipėda Piano Masters“, liepos 21-ąją čia solidžiai įsilies Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos dėstytojų ir studentų koncertas bei netikėtas klaipėdiečių - projektas „Nemuno 7“.
Išskirtiniu 89-osios Jūros šventės išvakarių akcentu, liepos 20-ąją taps lietuviško kino vakaras - „Sidabrinės gervės naktys“. Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ jau ne vienerius metus po apdovanojimų, per Lietuvą keliauja su vasaros kino festivaliu „Sidabrinės gervės naktys“, kuriame pristatomi filmai laureatai bei nominantai.
Jūros šventės išvakarėse, Teatro aikštėje nuo 21.30 val., bus rodomas ilgametražis filmas „Paradas“, trumpametražis filmas „Reisas“, animacinis filmas „Patrikas“ bei studentiškas darbas „Blausos“. Vakarą ves aktorė Aistė Diržiūtė ir svečias, su kuriuo vyksta pokalbiai apie lietuvišką kiną.
Antrąją Jūros šventės dieną Jūros šventės renginius papildys i socialinis projektas - Šv. Magdalenos nakties bėgimas, kuriuo skatinamos krūties vėžio prevencinės programos. Jau penktąjį kartą vyksianti Šv. Magdalenos naktis šiemet bus dar gausesnė edukacinėmis ir pramoginėmis veiklomis.
Renginys tradiciškai kvies į neatlygintiną krūtų patikrą bei konsultacijas su gydytojais, vyksiančias Šv. Pranciškaus Asyžiečio onkologijos centre. Karlskronos aikštėje, specialiai įrengtoje palapinėje, bus galima pabendrauti su gydytojais bei laimėti prizų atsakant į viktorinos klausimus, pasipuošti laikinomis tatuiruotėmis, žaisti lauko šaškėmis ar pasidžiaugti pučiamais milžiniškais muilo burbulais. Didžiulis 4m aukščio krūties formos balionas drąsins moteris rūpintis savo sveikata su ant jo esančiu šūkiu „Pasitikrinau, nes myliu Tave!“.
Galiausiai, visos dienos renginį vainikuos Teatro aikštėje startuosiantis ir finišuosiantis naktinis moterų bėgimas bei ėjimas kartu su klaipėdiečių „Cappella‘A“ dovanojama - „Lietuviška retro“ programa. Šv. Magdalenos nakties idėjos autorius brolis Benediktas kviečia visus 22.00 val.
tags: #drakonu #valciu #varzybos #tai #socialinis #projektas