Sportas - tai ne tik fizinis aktyvumas, bet ir priemonė ugdyti įvairias vertybes, tokias kaip komandinė dvasia, solidarumas, tolerancija bei sąžiningumas. Jis prisideda prie asmeninio tobulėjimo bei saviraiškos, skatina ES piliečius būti aktyviais visuomenės nariais ir padeda ugdyti aktyvų pilietiškumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime neįgaliųjų sportą Lietuvoje, aptarsime svarbiausius pasiekimus, sportininkų istorijas ir ES politiką šioje srityje.
ES Politika ir Neįgaliųjų Sportas
Nuo 2009 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga tapo atsakinga už sporto sritį. Sutartyje numatyta, kad ES kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Europos lygiu tokių veiksmų sritys apima žmogaus sveikatos apsaugą ir gerinimą, pramonę, kultūrą, turizmą, švietimą, profesinį mokymą, jaunimą ir sportą, civilinę saugą bei administracinį bendradarbiavimą.
ES atsako už įrodymais pagrįstos politikos rengimą ir bendradarbiavimo puoselėjimą bei fizinio aktyvumo ir sporto rėmimo iniciatyvų visoje Europoje valdymą. Šios kompetencijos įtraukimas į ES politikos gaires leido užtikrinti, kad sporto varžybos taptų sąžiningesnės ir atviresnės, būtų geriau saugomas sportininkų moralinis ir fizinis integralumas, atsižvelgiant į specifinį sporto pobūdį. Be to, ES palaiko idėją, kad sportas gali padėti pagerinti bendrą savijautą, įveikti platesnio pobūdžio visuomenines problemas, pavyzdžiui, socialinę atskirtį ir lyčių nelygybę, nešti didelę ekonominę naudą.
Lietuvos Pasiekimai Neįgaliųjų Sporte
Lietuvos sportininkai su negalia demonstruoja puikius rezultatus įvairiose sporto šakose. Štai keletas iš jų:
- Andrius Skuja - Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centro atletas, kuris pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate rutulio stūmimo rungtyje užėmė 7 vietą, o pasaulio sporto žaidynėse iškovojo 2 vietą.
- Artūras Plodunovas - Šiaulietis, kuris pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate, 100 metrų bėgimo-važiavimo triračiais rungtyje užėmė 5 vietą, o pasaulio sporto žaidynėse - 2 vietą.
- Edgaras Matakas - Europos neįgaliųjų plaukimo čempionate iškovojo sidabro ir du bronzos medalius, Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse užėmė 6 vietą 50 m plaukimo laisvu stiliumi rungtyje ir 4 vietą 100 m plaukimo krūtine rungtyje.
- Oksana Dobrovolskaja - Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse disko metimo rungtyje iškovojo 5 vietą.
- Mindaugas Jurkša - Taivane vykusiame Pasaulio kurčiųjų lengvosios atletikos čempionate, rutulio stūmimo rungtyje, iškovojo bronzos medalį, o Brazilijoje vykusiose pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse - sidabro medalį.
Sportininkų Istorijos
Sportininkų su negalia istorijos įkvepia ir motyvuoja. Jų pasiekimai rodo, kad negalia nėra kliūtis siekti aukštų tikslų. Vienas tokių pavyzdžių - vilnietis Ernestas Česonis, kuriam gimimas be kairės rankos netrukdė siekti aukštų tikslų triatlone. Jis vairuoja automobilį, dalyvavo ralyje aplink Lietuvą ir gyvena įprastą gyvenimą. Ernestas tiki, kad su draugų ir artimųjų pagalba jam pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Kitas pavyzdys - Egidijus Valčiukas, tituluojamas stipriausiu šalies mažyliu. Jis ką tik Meksikoje vykusiame pasaulio neįgaliųjų jėgos trikovės čempionate laimėjo aukso medalį. Vos 133 cm ūgio sportininko sąskaitoje - apie 130 jėgos trikovės medalių ir šešios dešimtys varžybų taurių. Egidijui yra įgimtas augimo hormono sutrikimas, tačiau jis įžvelgia ir pranašumų.
Regėjimo negalią turinti Aušra Garunkšnytė pretenduoja tapti pirmąja bėgike Lietuvos neįgaliųjų sporto istorijoje, kuri dalyvaus parolimpinių žaidynių maratono rungtyje. 26 metų vilnietė šiemet jau startavo Vilniaus ir Frankfurto maratonuose, ją nuo parolimpinio normatyvo skyrė vos kelios minutės.
Šios istorijos rodo, kad sportas gali būti puiki priemonė įveikti iššūkius ir siekti aukštų rezultatų, nepaisant fizinių apribojimų.
Lietuvos Sportinės Žūklės Federacija
Asociacija „Lietuvos sportinės žūklės federacija“ įregistruota 1996 m. gruodžio 16 d. Federacija pripažįsta Olimpinę chartiją ir yra Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos (C.I.P.S.) narė. Pagal Federacijos įstatus, patvirtintus Lietuvos sportinės žūklės federacijos 2022 m. rugpjūčio 10 d., vienas iš Federacijos tikslų yra atstovauti sportinės žūklės interesams valstybinėse ir tarptautinėse organizacijose.
Federacija, įgyvendindama 2020-2025 m. strateginį veiklos planą, siekia, kad visi aukšto sportinio meistriškumo sportininkai, treneriai, teisėjai laikytųsi Lietuvos sportinės žūklės federacijos Vykdomojo komiteto 2024 m. spalio 29 d. patvirtinto Etikos ir drausmės kodekso. Federacija taip pat siekia prisidėti prie LRV vyriausybės programos įgyvendinimo, siekdama Lietuvą garsinančių sporto pasiekimų, kaip įmanoma efektyviau panaudodama valstybės skiriamą finansavimą, rėmėjų ir nuosavas lėšas.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
2023 metai sportinei žūklei išties įspūdingi. Pasaulio čempionate Airijoje spiningo iš valčių nacionalinė Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius.
Pagrindinės Federacijos strateginės kryptys:
- Aukšto meistriškumo sportininkų rengimas
- Jaunimo ugdymas ir sporto populiarinimas
- Sporto infrastruktūros plėtra
- Valdymas ir finansavimas
- Bendradarbiavimas ir tarptautinis atstovavimas
Statistika ir Tyrimai
Higienos instituto atlikto suaugusiųjų sveikos gyvensenos įpročių tyrimo metu nustatyta, kad 40,1 proc. Utenos rajono gyventojų bent 30 min. per dieną užsiima vidutinio intensyvumo fizine veikla 5 ir daugiau dienų per savaitę. Mokyklinio amžiaus vaikų tyrimas atskleidė, kad tik 39,3 proc. vaikų Utenos rajone 5 ir daugiau dienų mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių (skaičiuojant kartu su fizinio ugdymo pamokomis), o kasdien, ne pamokų metu, mankštinasi ar sportuoja bent 60 minučių tik 12,9 proc. vaikų.
Naujausiais Lietuvos sporto statistikos duomenimis, Utenos rajone 2019 m. buvo 34 sporto organizacijos (iš jų sporto klubų - 29).
Detali sportuojančiųjų skaičiaus pagal sporto šakas suvestinė 2016-2020 m.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
| Sporto šaka | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 |
|---|---|---|---|---|---|
| Krepšinis | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. |
| Futbolas | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. |
| Lengvoji atletika | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. |
| Plaukimas | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. |
| Kitos dvikovinės sporto šakos | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. | N. d. |
| Iš viso sportuojančių negalią turinčių asmenų | Iš viso sportuojančių negalią turinčių asmenų rajone - 14 (2020 m.) | ||||
Šie duomenys rodo, kad nors fizinis aktyvumas tarp suaugusiųjų ir vaikų yra nepakankamas, sporto organizacijos aktyviai veikia ir stengiasi populiarinti įvairias sporto šakas.
tags: #vykusios #varzybos #neigaliuju