Protinis atsilikimas, dar vadinamas oligofrenija, yra būklė, kuriai būdingas bendras psichikos neišsivystymas, pasireiškiantis intelekto nepakankamumu. Sutrikimas gali būti įgimtas arba įgytas, o jo sunkumas varijuoja nuo lengvo iki sunkaus. Šiame straipsnyje nagrinėjamas protinio atsilikimo ir psichikos sveikatos sutrikimų ryšys, aptariamos galimos priežastys, simptomai ir gydymo galimybės.
Protinis atsilikimas: apibrėžimas ir klasifikacija
Oligofrenija - tai įgimtas arba įgytas protinis atsilikimas, pasireiškiantis bendru psichikos neišsivystymu su žymiu intelekto nepakankamumu. Intelekto koeficientas (IQ) naudojamas protiniam atsilikimui klasifikuoti:
- Lengvas protinis atsilikimas (debilumas): IQ 50-70 (atitinka 8-12 metų vaiko protinį išsivystymą).
- Vidutinis protinis atsilikimas (imbecilumas): IQ 35-50 (atitinka 3-4 metų vaiko protinį išsivystymą).
- Sunkus protinis atsilikimas (idiotija): IQ 20-35 ir mažiau (atitinka 3 ar mažiau metų vaikų protinį išsivystymą).
Debilumą turintys asmenys paprastai neturi problemų buityje, bet jų sugebėjimas mokytis yra ribotas. Jie būna egocentriški, lengvai pasiduoda kitų įtakai, nesuvaldo savo emocijų ir potraukių. Tokius asmenis pavyksta išmokyti paprasto mechaninio darbo.
Vidutinis protinis atsilikimas vadinamas imbecilumu. Tokių žmonių intelekto koeficientas 35-50 (atitinka 3-4 metų vaiko protinį išsivystymą). Jie beveik negali mokytis, būna egocentriški, dažnai agresyvūs.
Sunkus protinis atsilikimas vadinamas idiotija. Tokių žmonių intelekto koeficientas yra 20-35 ir mažiau (atitinka 3 ar mažiau metų vaikų protinį išsivystymą). Šie asmenys negali rūpintis savimi, neišmoksta kalbėti, jų judesiai nevalingi.
Taip pat skaitykite: Kaip atskirti protinį atsilikimą nuo autizmo?
Protinis atsilikimas: priežastys ir rizikos veiksniai
Protinis atsilikimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, aplinkos poveikį nėštumo metu ir įgytas ligas.
- Paveldimumas: šeimose, kuriose yra protiškai atsilikusių žmonių, didesnė tikimybė gimti dar vienam protiškai atsilikusiam vaikui.
- Žalingi aplinkos faktoriai nėštumo metu: infekcijos, kitos ligos, traumos, radiacija ir cheminių medžiagų poveikis.
- Įgytos ligos: fenilketonurija (paveldima liga, kurios metu organizmas negali metabolizuoti fenilalanino) ir kitos metabolinės ligos.
Viena dažniausių įgyto protinio atsilikimo priežasčių yra fenilketonurija. Tai paveldima liga, kurios metu organizmas negali metabolizuoti tam tikros amino rūgšties - fenilalanino.
Psichikos sveikatos sutrikimai ir protinis atsilikimas
Asmenys, turintys protinį atsilikimą, yra labiau pažeidžiami įvairiems psichikos sveikatos sutrikimams. Tai gali būti susiję su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais.
- Demencija (F00-F03): tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
- Organiniai, įskaitant simptominius, psichikos sutrikimai (F04-F09): tai sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10-F19): šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne).
- Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29): šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti.
Specialiųjų poreikių vaikų fizinis pajėgumas
Tyrimai rodo, kad specialiųjų poreikių (protinį atsilikimą turinčių) asmenų fizinis pajėgumas visose amžiaus grupėse būna 20-40 % mažesnis nei sveikų bendraamžių. Šis skirtumas didėja priklausomai nuo protinio atsilikimo lygio.
Judesys yra asmenybės vystymosi pagrindas. Vaikas, kuris pats save kuria, privalo nuolat judėti. Judėjimo veikla padeda vystyti sąlyginius refleksus, kurie savo ruožtu yra mokymosi pagrindas, sąmoningai atliekant judesius galima lavinti vaiko atmintį, kalbą, rengti organizmą protiniam krūviui.
Taip pat skaitykite: Pagalba žmonėms su protine negalia
Nors specialiųjų poreikių vaikai ir paaugliai auga ir bręsta pagal bendrus vystymosi dėsningumus, daugumos jų atsilieka fizinės charakteristikos bei motorinis vystymasis.
Tyrimo metodika
2004-2006 m. m. buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 181 Kužių vidurinės mokyklos mokinys: 29 specialiųjų poreikių mokiniai (5-9 klasės) ir 152 Kužių vidurinės mokyklos mokiniai, neturintys specialiųjų poreikių. Mokinių fizinis pajėgumas nustatytas kūno kultūros pamokose pagal EUROFIT testus. Specialiųjų poreikių mokiniai buvo testuojami kartu su sveikais bendraamžiais. Tirtas mokinių judėjimo pajėgumas: bendroji pusiausvyra, lankstumas, jėga ir greitumas.
Žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia
„Šiais laikais didėjant informacijos kiekiui, požiūris į žmones su psichikos sutrikimais keičiasi. Tačiau informacijos vis tiek nėra pakankamai, todėl visuomenės baimė kyla iš šių sutrikimų, sukeliančių intelekto ar psichosocialines negalias, nesupratimo. Žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia dažnai apipinami įvairiais mitais. Tačiau jiems tampant labiau matomiems, įsitraukiant į tam tikras veiklas visuomenėje, mokyklose vykdant vaikų su negalia integraciją - požiūris iš esmės pasikeičia. Nuostatos ypatingai keičiasi, kai žmonių su šiais sutrikimais atsiranda artimoje aplinkoje. Mes pamirštame, kad šie žmonės, nors yra kiek kitokie, neretai turi daug atjautos, o teikiant tinkamą pagalbą ir priežiūrą, jie nesiskiria nuo mūsų visų“, - kalba psichiatrė Vilija Navickienė.
Kuo skiriasi intelekto ir psichosocialinė negalia?
Psichiatrės teigimu, negalia yra tam tikrų gebėjimų sutrikimas, jų gali būti įvairių: fizinių, intelektinių, psichosocialinių. „Jei kalbame apie intelekto negalią, Lietuvoje intelekto negalia vadinama protiniu atsilikimu - tai yra sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, pasireiškiantys vystymosi metu ir lemiantys bendrą intelekto lygį. Tai paveikia vaiko kalbinius, socialinius ir motorinius sugebėjimus. Svarbu paminėti, kad su protiniu atsilikimu, gali pasireikšti ir kiti psichikos sutrikimai. Intelekto sutrikimas gali būti diagnozuojamas turintiems Dauno sindromą, autizmo spektro sutrikimą ir kt. Intelekto negalia yra dažniausiai įgimta arba atsiranda per pirmuosius trejus gyvenimo metus, mat šiame amžiuje psichika dar nėra diferencijuota, todėl kenksmingo veiksnio poveikis sutrikdo visą tolesnę psichikos raidą. Pagrindinės to priežastys: infekcijos, psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu, traumos gimimo metu“, - aiškina ji.
Tuo tarpu psichosocialinė negalia, ką ir identifikuoja pats pavadinimas, reiškia tai, kad žmonės susiduria su sunkumais socialinėje erdvėje, kai žmogus turi problemų sąveikaujant su socialiniu pasauliu - žmogus jaučiasi apribotas, jam tai trukdo atlikti įvairias kasdienes užduotis. „Dažniausiai ši negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiais psichikos sutrikimais. Tai reiškia, kad ne visi kamuojami psichikos sutrikimų turės ir psichosocialinę negalią. Būtent ši negalia gali atsirasti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, o jos laipsnis ilgainiui gali kisti. Psichosocialinės negalios priežastys gali būti įvairios ir kompleksinės: tai susiję ir su paveldimumu, ir su nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Esminis skirtumas, kad intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė gali kisti“, - pažymi V.Navickienė.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Pasak jos, pastaraisiais metais daugėja žmonių su psichikos sutrikimais, atitinkamai padaugėjo ir žmonių su psichosocialine negalia. „COVID-19 pandemijos metu padaugėjo nerimo sutrikimų, depresijos atvejų, padažnėjo miego problemos. Tai lėmė gyvo bendravimo stoka, išaugęs socialinių medijų naudojimas, visuomenės formuojamas spaudimas, kaip gyventi. Dėl šių veiksnių patiriame daugiau streso, jautresnės psichikos žmonės dažniau stresą malšina vartodami psichoaktyvias medžiagas. Be to, apie psichikos sutrikimus galime rasti vis daugiau informacijos, dėl to žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos į specialistą. Anksčiau gyventojai daug dažniau nedrįsdavo ar apimti gėdos jausmo vengdavo praversti specialistų kabinetų duris“, - kalba psichiatrė.
Kalbėdama apie būdus, kaip paskatinti žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją, ji sako, kad pirmiausia turėtų daugėti informacijos šia tema, kad būtų organizuojami ar lengviau prieinami įvairūs mokymai tiems žmonėms, kurie su tuo susiduria šeimoje, darbe ir pan. „Manau, kad pats mūsų mąstymas turi keistis, turime auginti toleranciją žmonių su šiomis negaliomis atžvilgiu. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, darbinėje, tokių žmonių integracija progresuoja lėtai, tačiau dabar yra įvairių galimybių ir naujovių, kurios padeda integruotis ir darbe, ir visuomeniniame gyvenime. Jeigu mums trūksta informacijos apie šiuos sutrikimus, reikia jos ieškoti, arba pradėti vykdyti specialius psichoedukacijos mokymus visoje šalyje“, - reziumuoja V.Navickienė.
Alternatyvi priežiūra ir psichikos sveikatos atvejo vadyba
Pacientams, sergantiems šizofrenija, turintiems žemą motyvaciją gydytis, gali būti taikoma alternatyvi priežiūra. Pagalba savižudybės grėsmę patiriančiam pacientui teikiama pagal specialią tvarką. Paciento agresijos ir (arba) paciento saviagresijos atveju kviečiama policija ir (arba) greitosios medicinos pagalbos brigada. Pacientas įtraukiamas į sprendimų dėl jam teikiamos pagalbos priėmimą, atsižvelgiama į jo išreikštą poziciją ir poreikius.
Psichikos sveikatos atvejo vadyba (AV) - tai paslauga, teikiama suaugusiesiems, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, siekiant užtikrinti kompleksinę priežiūrą ir gerinti gyvenimo kokybę.
Apribojimai įvaikintojams ir globėjams
Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai.
Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai.
Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
tags: #protinis #atsilikimas #psichikos #sveikatos #sutrikimai