Riešo kanalo sindromas yra liga, kuria dažniau serga žmonės, dirbantys sunkų fizinį darbą arba nuolat atliekantys daug monotoniškų judesių. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai. Ši liga gali smarkiai apkartinti kasdienybę - prastas miegas dėl tirpstančių pirštų, nuolatinis skausmas bei sumažėjęs rankos funkcionalumas vargina ir apsunkina net paprastus buitinius darbus.
Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas dr. K. Braziulis išvardina platų spektrą plaštakos ir riešo ligų, tarp jų patenka deformacijos, pritraukti pirštai (Dupuytreno kotraktūra), uždegiminės ligos, spragsintys ar stringantys pirštai (stenozuojantis tendovaginitas), neuropatijos, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromas. Svarbiausia - laiku pastebėti ligą ir kreiptis pagalbos.
Riešo kanalo sindromas (RTS) - tai dažnai pasitaikanti neurologinė būklė, kai susiaurėja riešo kanalas, dar vadinamu tuneliu. Kai šis kanalas susiaurėja, jis gali užspausti vidurinį nervą, kuris gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant pirštų silpnumą, tirpimą, skausmą, raumenų atrofiją ir kitus su rankos judėjimu susijusius negalavimus.
Kas yra riešo kanalo sindromas?
Riešo kanalo sindromas yra liga, kurią lemia vidurinio nervo užspaudimas riešo kanale. Riešo kanalo sindromo priežastis - riešo kanalo, kuris yra apie 1,7 cm skersmens ertmė tarp riešo kaulų ir raiščių, pro kurią praeina nervas ir sausgyslės, susiaurėjimas. Juo praeina vidurinis nervas, kraujagyslės, devynios lenkiančiųjų raumenų sausgyslės. Šį kanalą iš visų pusių gaubia kaulai ir raumenys. Jis nėra platus - maždaug nykščio skersmens. Todėl riešo kanalo susiaurėjimas gali atsirasti greitai, esant netgi nedideliam paburkimui.
Riešo kanalo sindromo priežastys
Riešo kanalo sindromas išsivysto dėl įvairių priežasčių. Riešo kanalo susiaurėjimą gali paskatinti įvairūs veiksniai: pasikartojantys monotoniški riešo judesiai, pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu, darbas, reikalaujantis stiprių riešo judesių, tarkime, kėlimas, sukimas, ypač dirbant lauke. Tai gali būti anatominiai riešo ypatumai, įvairios ligos (artritas, uždegimai, traumos ir pan.), monotoniškas ir ilgai trunkantis darbas. Šį sindromą gali lemti buvusios traumos ir lūžiai šioje srityje. Taip pat tokios ligos kaip reumatoidinis artritas, skydliaukės patologija, cukrinis diabetas, nutukimas ir metabolinis sindromas.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Vykstant endokrininės sistemos pokyčiams organizme, kai sulėtėja medžiagų apykaita, pavyzdžiui, klimakteriniu laikotarpiu, po ginekologinių operacijų ar net per nėštumą, jame užsilaiko daugiau skysčių, kurie užspaudžia nervą ir visą riešo kanalą. Riešo kanalo dydis ir struktūra gali būti paveldimi. Tam tikri sveikatos sutrikimai gali prisidėti prie RTS išsivystymo.
Riešo kanalo sindromo simptomai
Iš pradžių riešo kanalo sindromas pasireiškia naktiniu kelių rankų pirštų tirpimu, kuris pamažu stiprėja. Vėliau atsiradę skausmai tampa deginantys ir sunkiai pakeliami, pirštai pamažu tampa nejautrūs, blogėja plaštakos funkcijos. Riešo kanalo sindromo simptomai - deginantis skausmas pirmuose keturiuose pirštuose iš delno pusės, plaštakos I-IV pirštų nuolatiniai arba pasikartojantys jutimų sutrikimai (aptirpimas, jutimo sumažėjimas, padidėjęs jautrumas arba visiška nejautra), skausmas ramybės būsenoje, ypač naktį, plaštakos motorikos (judesių) sutrikimai. Be to, gali sustingti delnas, akivaizdžiai sumažėti nykščio bei rodomojo piršto raumenų jėga ir judrumas.
Tuomet būna sunku paimti ir išlaikyti smulkius daiktus, pavyzdžiui, adatą, monetas, popieriaus lapą ir pan. Skausmas ilgainiui plinta į plaštaką arba iki alkūnės ir peties. Skauda ne tik atliekant judesius, reikalaujančius jėgos, bet ir kasdienėje veikloje, tarkime, ilgiau pavairavus, laikant telefoną arba puodelį. Sugriebimo jėga silpnėja, kol galų gale judesiai tampa riboti ir būna neįmanoma sugniaužti kumščio. Vėlyvose ligos stadijose gali išsivystyti nykščio raumenų atrofija.
Daugelis žmonių teigia, kad riešo kanalo sindromo simptomai sustiprėja naktį, o tai gali gerokai sutrikdyti miegą. Progresuojant RTS, asmenys gali pastebėti nuolatinį tirpimą ir silpnumą. Anot gydytojo, ši liga yra klastinga, nes jei žmogus ilgai kentės, po kurio laiko skausmas išnyks. Tačiau tai ne pasveikimo požymis, atvirkščiai - tai reiškia, kad nervas jau yra smarkiai pažeistas, toliau seka raumenų atrofija ir visiškas pirštų nejautrumas. Riešo kanalo sindromą reikia gydyti nedelsiant, kai žmogus pastebi, kad pirštai užtirpę.
Reikėtų susirūpinti, jeigu nebegalite užsisegti sagų, užtrauktuko ar netikėtai telefonas išslysta iš rankų. Tirpimas arba dilgčiojimas. Vienas iš pirmųjų RTS simptomų yra nykščio, rodomojo, viduriniojo ir dalies bevardžio piršto tirpimas arba dilgčiojimas. Rankos silpnumas. Asmenys, kuriems pasireiškia riešo tunelinis sindromas, gali jausti pastebimą rankos silpnumą ir polinkį pamesti daiktus. Riešo ir rankos skausmas. Skausmas, susijęs su RTS, gali tęstis nuo riešo iki rankos ir net iki peties. Kai kuriems asmenims jis gali persimesti į delną arba pirštus, daugiausia nykštį ir rodomuosius pirštus.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Rizikos faktoriai
Plaštakos ir riešo ligų atsiradimą gali sąlygoti dažni, intensyvūs ir pasikartojantys kasdieniai judesiai, taip pat darbas su vibraciniais įrankiais. Šiems susirgimams įtakos turi ir medžiagų apykaitos sutrikimai, genetika bei amžius - dažniau jie pasitaiko vyresniems asmenims. Tunelinio riešo sindromo sutrikimas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims. O, pavyzdžiui, Dupuytreno kontraktūros (pritrauktų pirštų) vienas iš pagrindinių veiksnių yra genetinis paveldimumas.
Riešo kanalo sindromas dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms, paprastai tarp 30 ir 60 metų. Tačiau, gali pasitaikyti ir kitų amžiaus grupių atvejų. Moterys riešo kanalo sindromu serga tris kartu dažniau nei vyrai, nes jų riešo tuneliai yra siauresni nei vyrų, taip pat dėl hormoninių pokyčių, kurie gali turėti įtakos skysčių susilaikymui, ypač nėštumo ar menopauzės metu.
Svarbu pabrėžti, kad šią būklę gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant ilgalaikius pasikartojančius rankų judesius, sužalojimus, nėštumą, nutukimą, diabetą ar reumatoidinį artritą. Riešo kanalo sindromas dažniausiai pasireiškia po sunkesnių, intensyvesnių fizinių darbų - bulviakasio rudenį, sėjos pavasarį ir pan. Dėl šios ligos kenčiančios kasininkės nebegali surinkti monetų grąžai, o mezgėjos būna priverstos padėti į šalį virbalus.
Riešo kanalo sindromo gydymas
Pacientai, kuriems nustatytas riešo kanalo sindromas, yra gydomi priešuždegiminiais vaistais, jiems rekomenduojama nešioti plaštakos įtvarą, riboti plaštakos judesius. Atsiradus minėtiems ligos požymiams reikia tuojau pat kreiptis į medikus, nes tuomet ją dažnai galima išgydyti nechirurginiu būdu. Vėlesnėse ligos stadijose vienintelis veiksmingas gydymo būdas yra chirurginis - išlaisvinti vidurinį nervą nuo užspaudimo. "Kardiolitos klinikose" niekada neskubama gydymo pradėti ant operacinio stalo, jeigu yra bent menkiausia galimybė padėti pacientui medikamentais ar fizioterapinėmis procedūromis.
Ligos pradžioje veiksmingas yra riešo įtvaras, kuris dedamas nakčiai arba dirbant. Pasak vienų autorių, įtvaras dieną riboja riešo judesius. Anot kitų, būtina plaštaką padaryti nejudrią, siekiant apsaugoti riešą nuo pasikartojančių judesių, sukeliančių pažeidimus. Tačiau visi sutinka, kad šis įtvaras reikalingas naktį, nes padeda riešą išlaikyti neutralioje padėtyje. Tai sumažina riešo kanalo spaudimą, todėl pacientų nevargina naktiniai skausmai.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Riešo kanalo sindromu sergančius pacientus prižiūri gydytoja reabilitologė, kineziterapijos ir ergoterapijos specialistai. Ligoniams skiriamas masažas, kuris gerina kraujotaką ir malšina skausmą. Taip pat taikoma elektrostimuliacija, kuri mažina skausmą, uždegimą, paburkimą, stiprina rankos raumenis, juos treniruoja ir atstato jėgą. Specialistai išmoko specialių pratimų, kurie padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip raumenų atrofijos, sausgyslių sukibimo, sąnarių sustingimo ir palengvina ligos simptomus. Jie apmokins Jus ergonomiškų riešo padėčių (kaip pritaikyti darbo vietą, kaip laikyti ranką, dirbant su kompiuteriu ir pan.).
Jeigu šie gydymo metodai nėra veiksmingi, rekomenduojama chirurginė operacija, kurios metu atveriamas riešo kanalas. „Vis dėlto operacija yra pats efektyviausias gydymo būdas. Atlikęs endoskopinę operaciją, aš esu tikras, kad nervas yra pakankamai atlaisvintas ir turi erdvės ataugti. Jeigu nervo spaudimas mažinamas priešuždegiminiais vaistais, niekada nesi tikras, ar jis turės pakankamai vietos ataugti. Jei paciento raumenys jau pradėję nykti, nebėra kada laukti, reikia skubiai operuoti ir gelbėti plaštaką“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ortopedas-traumatologas Simonas Sereika.
Chirurginis gydymas
Chirurginį gydymą verta taikyti, jeigu nepadeda konservatyvesni gydymo metodai, liga yra įsisenėjusi. Operacijos tikslas - sumažinti spaudimą nervui. Per ją padaromas nedidelis pjūvis delninėje riešo pusėje ir perpjaunamas raištis, kuris dengia riešo kanalą. Jame atsiranda daugiau vietos, ir taip sumažėja spaudimas. Dauguma pacientų pagerėjimą pajunta iš karto po operacijos. Kiti dar kurį laiką jaučia skausmą, nutirpimą ar pan. Nedidelis skausmas po operacijos kurį laiką jaučiamas tik pjūvio vietoje. Po savaitės pašalinami siūlai.
„Perpjovus riešo laikiklį riešo kanale padaroma daugiau vietos ir sumažinamas spaudimas. Deginantys naktiniai skausmai išnyksta jau kitą dieną po operacijos. Minėtą operaciją galima atlikti tiek atviru būdu, tiek endoskopiškai. Nežymus skausmas po operacijos kurį laiką jaučiamas tik pjūvio vietoje. Praėjus savaitei pašalinami siūlai.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ortopedas-traumatologas Simonas Sereika, vienintelis Lietuvoje atlieka endoskopines riešo kanalo operacijas, po kurių pacientai greičiau gyja, o pats gijimo procesas mažiau varginantis ir ne toks skausmingas. Endoskopinės operacijos yra pažangiausias riešo kanalo sindromo gydymo metodas. Operacija atliekama taikant vietinę nejautrą. Ties riešo kanalo pradžia, skersinėje riešo raukšlėje, padaromas mažas pjūvis, į kanalą įkišama mikro vaizdo kamera ir peiliukas. Kanalu kamera nuvedama iki skersinio riešo raiščio ir jis perpjaunamas.
„Nors galutinis rezultatas atliekant atvirą operaciją ir endoskopiją būna tas pats - perpjaunamas raištis ir atlaisvinamas vidurinis nervas, endoskopinė operacija labiau tausojamas žmogaus organizmas. Mažas pjūvis daromas riešo raukšlėje, o ne delne, kuris yra daug jautresnė, kartu ir skausmingesnė vieta gyjant. Žiūrint iš estetinės pusės, randelis rieše lieka beveik nepastebimas, o delne įrėžiama dar viena linija“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ortopedas-traumatologas S. Sereika.
Pasiruošimas operacijai
- Konsultacija su chirurgu: pirmo susitikimo metu pacientas plastikos chirurgui išsako savo lūkesčius. Specialistas įvertina plaštakos būklę ir sprendžia, ar operacija yra geriausias sprendimas.
- Likus maždaug mėnesiui iki operacijos, patariama nevartoti kraują skystinančių medikamentų (pvz. aspirino), nesteroidinių priešuždegiminių vaistų.
- Atliekama taikant vietinę nejautrą. Jos metu perpjaunant skersinį raištį atveriamas riešo kanalas ir taip atpalaiduojamas užspaustas nervas.
Pooperacinis laikotarpis
- Po operacijos gali pasireikšti nedidelis tinimas, maudimas, pirštų tirpimas. Tai - normalu.
- Skausmą malšinti galima tik gydytojo paskirtais vaistais.
- 3 - 4 savaites po operacijos reikia vengti aktyvaus fizinio krūvio, nesportuoti.
Po operacijos riešo kanale atsiranda daugiau vietos ir sumažėja spaudimas. Deginantys naktiniai skausmai išnyksta jau kitą dieną po operacijos. Gydymo rezultatai po operacijos priklauso nuo simptomų trukmės ir sunkumo, pjūvio ilgio, rando jautrumo, skausmo, paciento motyvacijos ir specifinių darbo reikalavimų. Į lengvą arba ne itin aktyvų darbą pacientas gali sugrįžti po 2-4 savaičių. Jeigu darbas reikalauja daug pasikartojančių judesių arba yra fiziškai sunkus, pasveikimo periodas trunka ilgiau.
Atlikus riešo kanalo sindromo operaciją, tą pačią dieną žmogus visiškai nebejaučia naktinio pirštų skausmo ir pagaliau gali gerai išsimiegoti. Būtent skausmas ir jo sukeliama nemiga priverčia daugumą pacientų kreiptis pagalbos į ortopedus. Pirštų tirpimas dar bus jaučiamas kurį laiką po operacijos. Operacijos metu perpjauname riešo raištį, atpalaiduojame nervą, bet jam atsistatyti reikia laiko. Kasdien jis atauga po 1 mm, o visiškai - po 2-3 mėn. Pacientas atgauna darbingumą ir be jokių apribojimų gali užsiimti darbu ar mėgstama veikla, net jei tai ir tas pats monotoniškas fizinis judesys, sukėlęs riešo kanalo sindromą.
Gydytojas pažymi, kad jeigu liga būna pažengusi, kai kurie simptomai, pavyzdžiui, pirštų tirpimas, net ir po operacinio gydymo gali išlikti ateityje. Po paprastesnių operacijų sugrįžti į buvusį kasdienį ritmą galima jau po 1-3 mėn., tačiau sudėtingesniais atvejais reikalingos didesnės apimties operacijos, po kurių reabilitacija gali trukti 6 mėn. Pavyzdžiui, po tunelinio riešo sindromo operacinio gydymo fizinis krūvis yra ribojimas bent mėnesį, tačiau pacientai jau nuo kitos dienos skatinami po truputį judinti riešą atliekant elementarius buitinius darbus. Po pritrauktų pirštų operacijos reikalinga tik tinkama žaizdos priežiūra, todėl judėjimas būna neapsunkintas.
Pooperacinė priežiūra po riešo kanalo atlaisvinimo
Žaizdos priežiūra
- Žaizdą laikyti sausą 5-7 dienas
- Tvarstis keičiamas kas 1-2 dienas arba pagal gydytojo nurodymą
Siūlų šalinimas
- Po 10-14 dienų (jei naudoti netirpstantys siūlai)
Mankšta
- Pirštų judesiai aktyvinami tą pačią ar kitą dieną po operacijos
- Vėliau atliekami lengvi plaštakos ir riešo tempimo pratimai
Reabilitacija
- Trukmė: 2-6 savaitės
- Lengvas fizinis aktyvumas dažnai galimas po kelių dienų
- Pilnas jėgos grįžimas - per 4-6 savaites
Sugrįžimas į darbą
- Lengvas darbas - po 1 savaitės
- Fizinė veikla - po 2-4 savaičių (priklauso nuo darbo pobūdžio)
Kaip palengvinti simptomus?
Atsiradus minėtiems ligos požymiams reikia tuojau pat kreiptis į medikus, nes tuomet ją dažnai galima išgydyti nechirurginiu būdu. Ligos pradžioje veiksmingas yra riešo įtvaras, kuris dedamas nakčiai arba dirbant. Itin veiksminga savalaikė reabilitacija, kurios pagrindiniai tikslai - sumažinti skausmą, atkurti pirštų raumenų jėgą ir užkirsti kelią išsivystyti raumenų atrofijai.
Kaip išvengti riešo kanalo sindromo?
Norint išvengti šio sindromo, reikia vengti staigių ir monotoniškų riešo judesių. Sumažinti riziką susirgti šiomis ligomis ir išvengti operacinio gydymo galima daugiau dėmesio skiriant trumpoms pertraukėlėms, kurių metu atpalaiduojamos bei pramankštinamos įtemptos rankos. Šaltuoju metų laiku dėvėti pirštines ir riešines. Žiemą vairuoti tik su pirštinėmis. Taip pat būtina tinkamai maitintis. Norint išvengti antsvorio, atsisakyti žalingų įpročių, laiku gydyti ligas, kurios gali lemti riešo kanalo sindromą. Susidūrus su šia problema, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus ir jokiu būdu neužsiimti savigyda.
Ortopedo traumatologo teigimu, daugelis žmonių naktį yra atsibudę su nutirpusia ranka - dėl to išsigąsti nereikėtų. „Siekiant išsiaiškinti, ar turite pritrauktų pirštų problemą, galima atlikti „stalo testą“ - padėti plaštaką delnu žemyn turėtų pavykti ištiestais pirštais. Jeigu pastebime, kad kažkurio piršto neišeina ištiesti ant stalo, jis lieka pakeltas, tai reiškia, kad liga yra pakankamai pažengusi ir vertėtų galvoti apie operacinį gydymą. Delsiant sutrikimas progresuoja, reikalinga ženkliai sudėtingesnė operacija, o rezultatai dažniausiai nebūna tokie geri, kokius buvo galima pasiekti operuojant ankstyvoje stadijoje“, - pažymi dr. K.
Dažniausios galimos komplikacijos
Riešo kanalo atlaisvinimo operacija - tai viena dažniausiai atliekamų nervų atpalaidavimo procedūrų, paprastai pasižyminti gera prognoze. Tačiau kaip ir kiekviena chirurginė intervencija, ji gali turėti tam tikrų rizikų ir komplikacijų.
- Pooperacinis skausmas - dažniausiai trumpalaikis, bet kai kuriais atvejais gali užsitęsti
- Randėjimas - sustorėjęs ar skausmingas randas delne
- Jautrumo pokyčiai - laikinas ar retesniais atvejais ilgalaikis dilgčiojimas, nejautra
- Silpnumas plaštakoje - kartais išlieka, jei nervo pažeidimas buvo pažengęs
- Kompleksinis regioninis skausmo sindromas (CRPS) - reta, bet sunki komplikacija, pasireiškianti deginimu, patinimu, spalvos pokyčiais
- Infekcija - žaizdos uždegimas, paraudimas ar pūliavimas (labai reta)
- Hematoma - kraujo sankaupa pjūvio vietoje
- Lėtas gijimas - ypač sergantiems cukriniu diabetu arba rūkantiesiems
Reti atvejai:
- Nervo pažeidimas operacijos metu (medianinio ar jo šakų) - gali sukelti nuolatinį jautrumo ar motorikos sutrikimą
- Nepilnas simptomų išnykimas - kai simptomai nepagerėja arba grįžta
- Pakartotinė stenozė - retai, bet galimas nervo „užspaudimo“ sugrįžimas
- Būtinybė atlikti pakartotinę operaciją - jei simptomai išlieka ar komplikacijos nesureguliuojamos konservatyviai
Rizikos veiksniai komplikacijoms:
- Ilgai uždelstas riešo kanalo sindromo gydymas
- Diabetas, reumatinės ligos
- Rūkymas, antsvoris
- Neadekvati pooperacinė priežiūra ar per ankstyvas fizinis krūvis
Riešo kanalo atlaisvinimo operacija dažniausiai yra saugi ir efektyvi. Tinkama žaizdos priežiūra, fizinio aktyvumo ribojimas ir kineziterapijos rekomendacijų laikymasis padeda sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrina gerą gijimo eigą.
Statistika apie riešo kanalo sindromą
Remiantis statistika, RTS dažnumas bendroje gyventojų populiacijoje svyruoja nuo 1 iki 5 proc. Taip pat jis tris kartus dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.
Riešo kanalo sindromo dažnumas pagal lytį:
| Lytis | Dažnumas |
|---|---|
| Moterys | Dažnesnis (3 kartus) |
| Vyrai | Retesnis |
Riešo kanalo sindromo dažnumas pagal amžių:
| Amžiaus grupė | Dažnumas |
|---|---|
| 30-60 metų | Dažniausiai pasireiškia |
tags: #nedarbingumas #del #rieso #kanalo #sindromo