Šiame straipsnyje aptariami autizmo spektro sutrikimai ir protinis atsilikimas, jų skirtumai, diagnostika, priežastys ir galimos pagalbos priemonės. Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuris pasireiškia socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio srityse. Šis sutrikimas gali turėti įtakos asmens gebėjimui bendrauti, suprasti socialines situacijas ir elgtis atitinkamai.
Protinis Atsilikimas: Apibrėžimas ir Klasifikacija
Protinis atsilikimas, dar vadinamas oligofrenija, yra būklė, kuriai būdingas bendras psichikos neišsivystymas, pasireiškiantis intelekto nepakankamumu. Oligofrenija - tai įgimtas arba įgytas protinis atsilikimas, pasireiškiantis bendru psichikos neišsivystymu su žymiu intelekto nepakankamumu. Sutrikimas gali būti įgimtas arba įgytas, o jo sunkumas varijuoja nuo lengvo iki sunkaus.
Intelekto koeficientas (IQ) naudojamas protiniam atsilikimui klasifikuoti:
- Lengvas protinis atsilikimas (debilumas): IQ 50-70 (atitinka 8-12 metų vaiko protinį išsivystymą).
- Vidutinis protinis atsilikimas (imbecilumas): IQ 35-50 (atitinka 3-4 metų vaiko protinį išsivystymą).
- Sunkus protinis atsilikimas (idiotija): IQ 20-35 ir mažiau (atitinka 3 ar mažiau metų vaikų protinį išsivystymą).
Protinis Atsilikimas: Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Protinis atsilikimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, aplinkos poveikį nėštumo metu ir įgytas ligas.
- Paveldimumas: šeimose, kuriose yra protiškai atsilikusių žmonių, didesnė tikimybė gimti dar vienam protiškai atsilikusiam vaikui.
- Žalingi aplinkos faktoriai nėštumo metu: infekcijos, kitos ligos, traumos, radiacija ir cheminių medžiagų poveikis.
- Įgytos ligos: fenilketonurija (paveldima liga, kurios metu organizmas negali metabolizuoti fenilalanino) ir kitos metabolinės ligos.
Asmenys, turintys protinį atsilikimą, yra labiau pažeidžiami įvairiems psichikos sveikatos sutrikimams. Tai gali būti susiję su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais.
Taip pat skaitykite: Protinis atsilikimas ir psichikos sveikata
Štai keletas psichikos sveikatos sutrikimų, dažnai pasitaikančių tarp protiškai atsilikusių asmenų:
- Demencija (F00-F03)
- Organiniai, įskaitant simptominius, psichikos sutrikimai (F04-F09)
- Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10-F19)
- Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29)
- Psichologiniai raidos sutrikimai (F80-F89)
Autizmo Spektro Sutrikimas (ASS)
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai sudėtingas neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis ir paveikiantis socialinį gyvenimą, komunikaciją, elgesį, interesus, prisitaikymą prie aplinkos ir kasdienį gyvenimą. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) apibrėžimas ir kategorijos yra sudėtingi, nes vienodų simptomų derinio ar profilio nėra.
Pagrindiniai požymiai:
- Socialinės sąveikos sutrikimas: sunkumai užmezgant ir palaikant akių kontaktą, nenoras bendrauti ir kurti santykius, socialinių taisyklių nesupratimas.
- Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas: kalbos stoka, kūno kalbos ir gestų stoka, sunkumai palaikant pokalbį.
- Elgesio ypatumai: ribotas interesų ratas, reikalavimas laikytis rutinos, susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan., stereotipijos, sensoriniai sutrikimai.
Svarbu nepamiršti, kad autizmo spektro sutrikimų požymiai gali pasireikšti labai skirtingai.
Autizmo Spektro Sutrikimų Kategorijos
Pagal paramos reikalingumą asmeniui skiriamos trys autizmo spektro sutrikimo kategorijos:
Taip pat skaitykite: Pagalba žmonėms su protine negalia
- Reikia paramos
- Reikia didelės paramos
- Reikia ypač didelės paramos
Autizmo Spektro Sutrikimo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Sutrikimą pirmiausia lemia genetiniai veiksniai - ne vienas, o kelių ar net keliolikos genų deriniai (poligeninis paveldėjimas), netgi konkretūs lytinių ar kitų chromosomų genai - tiek iš tėvų gaunami, tiek atsiradusios jų mutacijos gemalo ar vaisiaus raidos etapuose. Yra ir akivaizdžių rizikos veiksnių:
- Lytis: berniukų imtyse autizmo spektro sutrikimas aptinkamas keturis kartus dažniau negu mergaičių.
- Šeimos istorija: jei šeimoje yra autizmo spektro sutrikimą turintis asmuo, joje didesnė tikimybė gimti asmeniui su šiuo sutrikimu.
- Kiti raidos sutrikimai: Retto sindromas, veiklos ir dėmesio sutrikimas, protinis atsilikimas, raidos sutrikimai dėl X chromosomos anomalijų.
- Gimimas prieš laiką: (ypač labai ankstyvas priešlaikinis gimimas - iki 26-os nėštumo savaitės) ir gimimas labai mažo kūno svorio.
Autizmo Spektro Sutrikimo Paplitimas
Autizmo spektro sutrikimas apytikriai vienodas visose rasėse ir tautose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų skaičius sudaro nuo 0,4 iki 1 % (apie 100-170 mln.) viso pasaulio gyventojų.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, sutrikimo paplitimo tarp 3-17 m.:
- 2000 m. - 0,67 %
- 2020 m. - 2,76 %
Taip pat pastebėti nedideli rasiniai skirtumai.
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako dviejų žodžių frazių (neskaitant mėgdžiojimo ar kartojimo).
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse.
Aspergerio Sindromas
Aspergerio sindromas - tai autistinis vystymosi sutrikimas, kuriam nebūdingas kalbinis ar protinis atsilikimas, tačiau pasireiškia sunkumai bendraujant. Sindromas pavadintas jį aprašiusio austrų gydytojo Hanso Aspergerio pavarde. Aspergerio sindromą turintis asmuo gali pasirodyti keistas, nepritampa prie kitų žmonių, turi tarpusavio supratingumo, emocinio kontakto problemų. Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai yra vidutinio ar aukštesnio intelekto.
Kaip Atpažinti Aspergerio Sindromą?
Aspergerio sindromo požymiai dažnai išryškėja paauglystėje, didėjant socialinių įgūdžių bei socialinio lankstumo poreikiui, kai reikia „nuskaityti“ užuominas, užslėptas potekstes, kai socialiniai ir akademiniai lūkesčiai tampa vis sudėtingesni. Aspergerio sindromo bruožai geriausiai pastebimi tarp 6 ir 8 metų. Patys vaikai ima suvokti, jog yra kitokie, ir jiems šis atradimas gali sukelti didelį nerimą, net depresiją.
Būdingi požymiai:
- Emocinė branda atsilieka nuo bendraamžių.
- Sunku apibūdinti emocijas.
- Perteiktos emocijos gali neatitikti esamos situacijos.
- Pasižymi atvirumu ir sąžiningumu.
- Neteisingai gali pasirodyti nemandagūs.
- Nemoka meluoti.
- Turi silpnus konfliktų sprendimo gebėjimus.
- Sunkiau suprasti ironiją, sarkazmą, užuominas ar paslėptas mintis.
- Tekstą jie linkę suprasti pažodžiui.
- Nereti sunku palaikyti paprastą pokalbį.
- Gali ilgai kalbėti jį dominančia tema.
- Turi per didelį ar per mažą jautrumą tam tikriems jutimams.
- Pasireiškia motorikos sutrikimai bei koordinacijos sutrikimai.
Specialių testų Aspergerio sindromui diagnozuoti nėra. Medicinos specialistas arba komanda pasikalbės su jumis ir jūsų vaiku, ar kitais šeimos nariais, ir stebės jūsų vaiką, kad nustatytų, ar jis atitinka tam tikrus Aspergerio sindromo kriterijus. Neretai girdima, kad Aspergerio sindromą turintys asmenys prilyginami genijams, tačiau tai nebūtinai mitas. Didžiosios dalies Aspergerio sindromą turinčių žmonių intelektas vidutinis arba aukštesnis už vidutinį, tačiau jie pasižymi neįprastais pažintiniais gebėjimais.
Protinio Atsilikimo (Intelekto Negalios) Apibrėžimas
Intelekto negalia, anksčiau vadinta protiniu atsilikimu, yra sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, pasireiškiantys vystymosi metu ir lemiantys bendrą intelekto lygį. Tai paveikia vaiko kalbinius, socialinius ir motorinius sugebėjimus. Svarbu paminėti, kad su protiniu atsilikimu gali pasireikšti ir kiti psichikos sutrikimai. Intelekto sutrikimas gali būti diagnozuojamas turintiems Dauno sindromą, autizmo spektro sutrikimą ir kt.
Intelekto negalia yra dažniausiai įgimta arba atsiranda per pirmuosius trejus gyvenimo metus, mat šiame amžiuje psichika dar nėra diferencijuota, todėl kenksmingo veiksnio poveikis sutrikdo visą tolesnę psichikos raidą. Pagrindinės to priežastys: infekcijos, psichoaktyvių medžiagų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu, traumos gimimo metu.
Autizmo ir Protinio Atsilikimo Skirtumai
Pagrindinis skirtumas tarp autizmo ir protinio atsilikimo yra tas, kad autizmas yra neurologinės raidos sutrikimas, kuris paveikia socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį, o protinis atsilikimas yra intelekto funkcionavimo apribojimas, kuris paveikia pažinimo ir adaptacinius įgūdžius.
Nors autizmas ir protinis atsilikimas gali egzistuoti kartu, svarbu atskirti šiuos du sutrikimus, kad būtų galima teikti tinkamą pagalbą ir intervencijas. Kai kuriems autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims gali būti nustatytas ir protinis atsilikimas, tačiau ne visi asmenys, turintys protinį atsilikimą, turi autizmo spektro sutrikimą.
Psichiatrės teigimu, intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė gali kisti.
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimą Turintiems Asmenims
Autizmo spektro sutrikimo prevencijos priemonių kol kas praktiškai nėra, jis vaistais nepagydomas, iš jo neišaugama. Vienintelis kelias įveikti autizmo spektro sutrikimo pasekmes yra kryptingas, kantrybės reikalaujantis, nuolatinis, visapusiškas ir individualizuotas ugdymas: bendrasis švietimas, bendravimo, adaptyvaus elgesio, mąstymo, judėsenos, vykdomųjų funkcijų lavinimas. Labai svarbus ankstyvas savarankiško gyvenimo, užimtumo ir konkrečios profesinės veiklos mokymas.
Veiksmingos pagalbos priemonės:
- Veiklų (užimtumo) terapija: Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektos sutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius.
- Elgesio valdymas: Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.
- Rutina ir struktūra: Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.
Patarimai Tėvams ir Pedagogams
Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems. Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai.
Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus.
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiančios trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.
tags: #protinis #atsilikimas #autizmas