Autizmas (ASD) - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kurio eiga ir dėsningumas dar nėra pilnai ištirti. Autizmo spektras apima įvairius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimus, kurie gali pasireikšti skirtingais laipsniais ir trukti visą gyvenimą.
Pastaraisiais metais visame pasaulyje stebima autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų skaičiaus augimo tendencija. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kai kuriose šalyse per pastaruosius penkiolika metų ASD atvejų padaugėjo net iki 10 kartų. Lietuvoje taip pat fiksuojamas reikšmingas ASD turinčių vaikų skaičiaus didėjimas: nuo 2011 iki 2015 metų - įvairių autizmo sutrikimų atvejų skaičius didėjo dvigubai ar trigubai.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, autizmo spektrą turinčių asmenų skaičius augo nuo 556 atvejų 2013-iaisiais iki 1 147 atvejų 2018-aisiais. Šis augimas kelia naujų iššūkių ugdymo ir socialinėms institucijoms, nes reikia išplėsti ir pritaikyti ugdymo sistemas vaikams, kuriems reikalinga individualizuota pagalba.
Darbo specifika su ASD turinčiais vaikais
Darbas su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, labai skiriasi nuo įprasto ugdymo, nes kiekvieno vaiko raidos sutrikimo sritis ir intensyvumas yra unikalūs. Pedagogui, dirbančiam su tokiu vaiku, būtina turėti specialių žinių ir gebėjimų, leidžiančių pritaikyti ugdymo aplinką bei individualizuoti ugdymo procesą.
Šiuolaikiniuose ugdymo modeliuose didelis dėmesys skiriamas ankstyvajai intervencijai ir inkliuziniam ugdymui - tai leidžia vaikui bendradarbiauti ir mokytis kartu su bendraamžiais, nors ir reikia papildomos paramos. Inkliuzija reiškia ne tik fizinį integravimą į bendrą grupę, bet ir aplinkos, mokymo metodų bei požiūrio pokyčius, kurie užtikrina visapusišką vaiko dalyvavimą ugdymo procese.
Taip pat skaitykite: Socialinis taksi: karjeros galimybės
Visgi Lietuvos švietimo sistema dar tik žengia inkliuzinio ugdymo link. Dažnai ASD turintys vaikai laikomi atskirose grupėse, o ugdymas nepritaikomas jų specifiniams poreikiams, todėl išlieka segregacijos grėsmė. Visuomenėje auga supratimas, kad kiekvienas vaikas turi teisę priklausyti bendruomenei, mokytis ir socializuotis, o švietimo įstaigos privalo teikti tinkamą pagalbą ir paramą.
Pedagogo vaidmuo ir išgyvenimai
Pedagogas yra ypatingas asmuo asmens vystymės procese. ASD turinčio vaiko santykis su pedagogu yra „tiltas“ į mokyklą ir visuomenę. Tačiau šis santykis yra sudėtingas, nes daugeliu atvejų vaikų elgsena gali būti iššūkis pedagogo kantrybei ir profesionalumui.
Tyrimai atskleidžia, kad dauguma ASD turinčių vaikų adaptacijos metu patiria elgesio sunkumų, tokių kaip agresija, pasipriešinimas, nekontroliuojamos reakcijos, taip pat kalbos supratimo ir savarankiškumo trūkumų. Šios problemos dažnai pasireiškia pirmosiomis adaptacijos dienomis, kai formuojasi vaiko ir pedagogo santykiai.
Pedagogui būtina suprasti, kad vaiko elgesio problemos nėra nepaklusnumas, o būdas parodyti savo vidinius išgyvenimus ar juslių perteklių. Todėl jo darbe labai svarbu sukurti motyvacijos sistemą, kur vaikas gauna aiškius paskatinimus už norimus veiksmus.
Sensoriniai ir komunikacijos ypatumai
ASD turintys vaikai yra labai jautrūs sensoriniams dirgikliams, todėl aplinkos pritaikymas yra būtinas. Pedagogams rekomenduojama naudoti vizualias dienotvarkes, kuriose aiškiai matyti veiklos eiga, nes spontaniškas verbalinis paaiškinimas būna nesuprantamas arba sukelia stresą vaikui.
Taip pat skaitykite: ESFA atsiliepimai
Dažnas vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, sunkumas yra kalbos stoka - net 97 % ikimokyklinio amžiaus ASD vaikų nekalba. Todėl taikoma alternatyvių komunikacijos sistemų, pvz., paveikslėlių pagalbos (PECS), mokymo metodika.
Toks mokymo metodas apima simbolių rodymą, vaiko pagalbą pasiekti ir parodyti savo poreikius naudojant paveikslėlius, o tai padeda ugdyti sakinių sudarymo ir tikslaus žodžių tarimo įgūdžius.
Ugdomosios priemonės ir darbo metodai
Terapijos su ASD vaikais sėkmės garantas yra jos intensyvumas - rekomenduojama taikyti bent 30 valandų per savaitę taikomosios elgesio terapijos (ABA). Taip pat svarbi yra tėvų aktyvi dalyvavimo terapijoje svarba, nes jie turi kartoti įgytus įgūdžius namuose.
Darbo metu pedagogai turi laikytis aiškių taisyklių:
- Kalbėti trumpai ir aiškiai, nes ASD vaikams sunku sekti ilgus, sudėtingus sakinius.
- Laikyti vaiko žvilgsnį ir nepamiršti akių kontakto.
- Naudoti vizualinę informaciją - vaizduoti informaciją vaizdais arba simboliais.
- Niekada neskatinti blogo elgesio - ignoruoti neigiamas reakcijas, tačiau teikti pagyrimus už gerą elgesį.
Pagalba formuojant higienos įpročius yra svarbi, nes dauguma ASD vaikų nejunta diskomforto po atliktų šalinimo procesų, ir neturi šlapimo pūslės kontrolės.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos poveikis Lietuvos visuomenei
Technologijų ir mokymo sistemos
Mokymo metu naudojama struktūruota veiklos sistema su fiksuotu laiku, trunkančiu iki 20-30 minučių, priklausomai nuo vaiko dėmesio. Pedagogas kartu su vaiko asistentu atlieka bendruosius veiksmus - padeda vaikui siekti simbolių ir mokytojui juos perduoti mainais į pageidaujamą daiktą ar veiklą.
Darbo su ASD vaikais psichologiniai aspektai
ASD vaikų ugdymas reikalauja ne tik formaliojo pasiruošimo ir žinių, bet ir psichologinės pedagogų paramos. Neretas pedagogas jaučia itin daug emocinių iššūkių susitikdamas su ASD vaiku pirmą kartą. Ši pirmoji akimirka gali nulemti tolimesnį vaiko, pedagogo ir šeimos bendravimą bei bendradarbiavimą.
Fenomenologinis tyrimas parodė, kaip pedagogų savijauta, nerimas ir pasitikėjimas keičiasi susitikus pirmą kartą su ASD vaiku. Tyrimo dalyviai įvardijo, kad psichologinis pasiruošimas bei nuolatinis mokymasis yra esminiai siekiant tinkamai reaguoti į vaiko poreikius ir elgseną.
Ugdymo įstaigų ir darbuotojų pasirengimas
Šiuolaikinėse švietimo institucijose, kuriose diegiama pilnutinė inkliuzinė filosofija, ASD turintys vaikai geriau įsitraukia į ugdymą ir pasitiki pedagogais. Tačiau, ypač pereinamuosiuose etapuose, darbuotojų pasirengimas darbui su šiais vaikais yra kertinis sėkmės veiksnys. Be specialių mokymų ir praktikos, personalas gali jausti nerimą ir baimes.
Vienas pavyzdžių yra Vilijampolės socialinės globos namų pertvarka, kur buvo įkurti grupinio gyvenimo namai vaikams su ASD. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, kurio metu buvo ne tik pakeista fizinė aplinka, bet ir pilnai atnaujintas paslaugų turinys, orientuotas į individualius vaikų poreikius ir nuoseklų įgūdžių ugdymą. Komandos mokymai apėmė autizmo ypatybių, ABA terapijos, alternatyvios komunikacijos mokymąsi ir slėpė svarbias praktines žinias, kurių iki tol Lietuvoje stokota.
Tarp mokymų dalyvių ir vaikų užsimezgė ryšys, kuris padėjo vaikams adaptuotis ir rodyti pažangą. Darbuotojai pastebėjo, kaip pasikeitė jų požiūris - jie ėmė ramiau reaguoti į vaikų elgesį, daugiau dėmesio skyrė ugdymui, o ne vien priežiūrai, o tai savo ruožtu skatino vaikų savarankiškumo vystymąsi.
Kodėl svarbu suprasti ir gerbti ASD vaikų ypatumus?
ASD vaikams reikia ypatingo dėmesio, supratimo ir kantrybės. Jų mąstymas yra konkretus, kartais sunkiai suvokiamas neurotipiniams asmenims. Darbas su šiais vaikais yra ne paprasta pedagoginė veikla, bet ir gilus socialinis bei emocinis ryšys, padedantis vaikams įsitraukti į visuomeninio gyvenimo procesus.
Pedagogai, specialistai ir tėvai turi turėti bendrą supratimą ir laikytis pagrindinių darbo su ASD vaikais taisyklių, kurios palengvina ugdymo procesą ir skatina vaiko savarankiškumą bei bendravimą.
Penkios auksinės taisyklės dirbant su ASD vaikais, rekomenduojamos specialistų iš JAV:
- Kalbėkite trumpai ir aiškiai, vengiant sudėtingų ir ilgų sakinių.
- Užmegzkite akių kontaktą ir kalbėkite aiškia, ramia balso intonacija.
- Naudokite vizualinius pagalbininkus vietoje arba šalia žodinio paaiškinimo.
- Niekada neskatinkite ir nereaguokite į blogą elgesį, o gerą elgesį nuolat pagirkite.
- Visada atminkite, kad pirmiausia Jūs dirbate su vaiku, turinčiu autizmą, bet ne su „autistišku vaiku“.
Šių taisyklių laikymasis leidžia pagerinti bendravimą, sumažinti stresą bei išvengti nereikalingų nesusipratimų tiek tarp pedagogų, tiek tarp vaikų.
Apibendrinimas
Darbas su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais - tai sudėtinga ir atsakinga sritis, kuriai reikia specialių žinių, kantrybės ir profesionalumo. Ugdymo įstaigų pertvarka, tikslinga mokymo metodika bei palaikanti komanda yra būtini veiksniai, siekiant suteikti vaikams su ASD kokybišką ir visapusišką ugdymą bei įtraukimą į bendruomenę.
Lietuvoje ši tema įgauna vis didesnį dėmesį, o patirtys iš pirmųjų sėkmingų projektų tampa svarbiu postūmiu tolimesniam sisteminiam ugdymo ir socialinių paslaugų sektoriaus tobulinimui.