Kada atsiranda slaugos poreikis: priežastys ir galimybės Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pensinio amžiaus žmonių daugėja ir šiuo metu yra apie 0.5 mln. Net trečdalis iš jų gyvena visiškai vieni ir iš namų neišeina ištisus metus. Tam priežastys gali būti įvairios: negalios turėjimas, sunkios ligos, artimųjų, kurie galėtų skirti laiko pagalbai, neturėjimas.

Tai skatina atskirtį, dėl kurios senjorai gali jaustis vieniši, todėl tokios organizacijos kaip „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija“ prisideda prie vienišumo problemų sprendimo. Alternatyvų kaip galima pasirūpinti savo artimaisiais, kad jie neliktų nuošalyje ar pamiršti, yra daugybė, o ką pasirinkti priklauso nuo to, kokia pagalba jiems šiuo metu yra reikalinga. Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas individualiai - vieniems gali prireikti slaugytojų pagalbos, kitiems - asmeninio asistento. Bet kuriuo atveju, abi pagalbos rūšys turi bendrą tikslą - sudaryti sąlygas neįgaliajam ar kitaip apribotam asmeniui gyventi kuo savarankiškiau.

Slauga namuose

Kada reikalinga slauga?

Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.

Esant nuolatinės slaugos reikiamybei, pacientas ar jo artimieji turėtų kreiptis į šeimos ar psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją, kuris padės įvertinti esamą situaciją ir, nustačius slaugos poreikį, informuos apie esamas galimybes gauti privalomąją slaugą. Slaugos poreikis visoje šalyje didėja, tad sunkiai sergantiems Lietuvos gyventojams atsiranda galimybė slaugos paslaugas gauti ne tik ligoninėje ar poliklinikoje, bet ir namuose.

Slauga, nors priklauso nuo asmens būklės, yra intensyvesnė nei asmeninio asistento paslauga ir jos rūšys skirstomos į:

Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti

  • Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose
  • Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos
  • Paliatyvioji pagalba

Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose

Tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias sveikatos priežiūros specialistų komanda (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas) teikia paciento namuose. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant sveikatos būklę atitinkančių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integruotą teikimą, siekiant išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo, atsižvelgiant į asmens ir jo šeimos poreikius ir asmens bei jo šeimos, valstybės galimybes.

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos

Tai gydymo, slaugos ir kitas minimalias sveikatos būklės palaikymo paslaugas/priemones apimanti paslauga, teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama tuomet, kai pacientui nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia atlikti papildomų tyrimų diagnozei nustatyti, taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų nėra galimybės suteikti paciento namuose.

Paliatyvioji pagalba

Tai slaugos paslaugos patiems sunkiausiems pacientams, sergantiems nepagydoma progresuojančia (dažniausiai sunkia onkologine) liga. Ji skirta paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybei gerinti, palengvinti fizines ir psichologines kančias, padėti spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, dienos stacionare arba stacionare.

Paliatyvioji pagalba

Kuo rūpinasi asmeninis asistentas?

Nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta individuali asmeninio asistento pagalba, kuri teikiama kaip viena iš specialių poreikių rūšių.

Asmeninis asistentas skirtas pasirūpinti vienišais žmonėmis, kuriems trūksta šilto pokalbio, šviežiai paruoštų pietų, pavežėjimo pas gydytoją ar kitų kasdienes veiklas apimančių paslaugų. Šiuo konceptu tikimasi sumažinti žmonių vienatvės pojūtį, skiriant laiko su jais drauge paskaityti, pasivaikščioti, kalbėtis aktualiomis temomis ar net mokyti naudotis išmaniomis ryšio priemonėmis, taip suteikiant galimybę dažniau susisiekti su svetur gyvenančiais giminaičiais.

Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?

Ši paslauga nėra slaugos alternatyva, nes asmeninio asistento uždavinys - ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti kartu su juo. Atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, žmogui teikiama pagalba tiek namuose, tiek viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant), taip siekiant padėti gyventi bendruomenėje ir integruotis į ją, skatinti savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime.

Asmeninis asistentas ar slauga?

Asmeninio asistento ir slaugytojo paslaugų užduotys yra skirtingos ir taip pat reikalauja skirtingo jų vykdymo. Asmenims, kuriems priskirta slauga, dažniausiai reikia intensyvesnio dėmesio jų sveikatai - jie turi būti nuolat prižiūrimi ir kai kuriais atvejais visiškai neturi galimybių būti savarankiškais. Asmeninio asistento teikiama paslauga nėra orientuota į sveikatos priežiūra - tai pagalba, įgalinanti asmenį pilnavertiškai mėgautis kasdienybe bei suteikianti tvirtumo emociniam pasauliui.

Asistento paslauga nėra prabanga, dažnu atveju - tai būtinybė, ypač tuomet, kai artimieji negali nuolat būti šalia. „Sparčiai vystant ambulatorines slaugos paslaugas namuose, stebimas stacionarinių slaugos paslaugų poreikio mažėjimas. Visgi jis išlieka aktualus atvejais, kai asmeniui būtina nuolatinė pagalba, bet teikti slaugos paslaugas namuose nėra galimybės dėl reikalingų procedūrų intensyvumo ar net dėl socialinių aplinkybių“, - sako SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėja Ilona Šakienė.

120 dienų palaikomojo gydymo per metus kompensuoja valstybė

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga (stacionarinė slauga) teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė, nereikalingas aktyvus gydymas bei medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama, kai pacientui nustatyta diagnozė ir nebereikia papildomų tyrimų. Taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų negalima suteikti paciento namuose.

„Dar 2022 m. patvirtintas atnaujintas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas reglamentuojantis įsakymas. Atsisakyta konkrečių diagnozių kaip indikacijų, nustatant stacionarinės slaugos poreikį - vertinama asmens sveikatos būklė, slaugos paslaugų poreikis ir galimybės jas suteikti namuose. Taip pat nustatyti reikalavimai palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai ir paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų krūviai“, - sakė I.Šakienė.

Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos

Pasak SAM atstovės, šiuo metu palaikomąjį gydymą ir slaugą Lietuvoje teikia 98 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Pacientams valstybė kompensuoja 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.

Slaugos paslaugos

Pacientu rūpinasi specialistų komanda

LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovės dr. Linos Urbietės teigimu, šiuo metu Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose slaugomi 125 pacientai. Kai kuriems pacientams slaugos namuose neįmanoma teikti dėl socialinių aplinkybių, pavyzdžiui, vienišumo arba nuolatinės priežiūros poreikio.

„Tuomet stacionarinė slauga tampa tikru išsigelbėjimu. Slaugos ligoninėje komandą sudaro gydytojas, medicinos psichologas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas, o slauga teikiama visą parą, neišskiriant savaitgalių ar šventinių dienų“.

Remiantis LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos 2019-2020 m. palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose atliktu moksliniu tyrimu, apie 10 proc. pacientų iš slaugos ligoninės išvyko pagerėjus jų funkcinei būklei atliekant vieną ar kelias kasdienes veiklas. Į šią grupę taip pat pateko ir pacientai, kurie, iki tol buvę visiškai nesavarankiški, namo išvyko patys, tvirtai stovėdami ant kojų.

„Teikiant stacionarines slaugos paslaugas ligoninėje, komanda pacientu rūpinasi visapusiškai. Ne tik sprendžia tuo metu iškilusias slaugos problemas, bet ir tęsia rekomenduotą gydymą, planuoja tolimesnę paciento priežiūrą, slaugą paciento namuose ar globos namuose“, - pažymėjo dr. Liepos 1 d. įsigaliojo atnaujinta ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) teikimo tvarka, leidžianti geriau patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą.

Ambulatorinės slaugos paslaugas namuose teikia ne tik pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC), bet ir privačios, licencijuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Viena tokių - Stakliškėse įsikūrusi VšĮ „Antediem“, kurią įkūrė Oksana ir Tadas Lukšos.

Paslaugos nieko nekainuoja

Pasak bendrosios praktikos slaugytojos Oksanos, ko ne visų pacientų, sužinojusių, kad jie namuose gali gauti slaugos paslaugas, pirmasis klausimas būna - kiek tai kainuos? Atsakymas - nieko nekainuos! Slauga finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Tereikia, kad būtų nustatytas slaugos poreikis, o šeimos gydytojas išrašytų siuntimą.

Paslaugas gali gauti asmenys, kuriems pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną yra nustatytas mažas, vidutinis ar didelis slaugos poreikis, bei asmenys, kuriems po suteiktų dienos chirurgijos paslaugų, išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir yra reikalinga pooperacinė slauga namuose. Slaugos paslaugų poreikį nustato paciento šeimos gydytojas arba slaugytojas.

Ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikia komanda, kurią sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Kiekvienas specialistas pagal pacientų poreikius ir savo kompetenciją teikia atitinkamas slaugos paslaugas.

Ambulatorines slaugos paslaugas namuose gali teikti bet kurio paslaugos tiekėjo, ne tik tos gydymo įstaigos, prie kurios prisirašęs pacientas, komanda. Šeimos gydytojas lieka tas pats, jis ir toliau rūpinasi paciento sveikata ir yra pagrindinis gydytojas.

Veiklą pasirinko neatsitiktinai

Oksana yra sukaupusi didelę patirtį slaugant pacientus jų namuose, nes aštuonerius metus dirbo Alytaus poliklinikoje, Integralios pagalbos projekte. Todėl neatsitiktinai nusprendė daryti tai, ką geriausiai moka ir kas širdžiai mieliausia - padėti pacientams namuose.

Beveik pusmetį užtruko, kol gavo licenciją teikti ambulatorines paslaugas paciento namuose. Juk reikėjo ne tik krūvą dokumentų parengti, bet ir išsinuomoti patalpas, įsigyti reikalingą įrangą, gauti higienos pasą, rasti gerus specialistus.

Pirmieji pacientai buvo prie Stakliškių ambulatorijos prisirašę gyventojai. Vėliau pradėjo teikti pagalbą UAB „Pagalba ligoniui“ Jiezne pacientams, Birštono savivaldybės gyventojams, o prieš kurį laiką - ir pacientams Prienuose.

Tadas - buvęs karininkas, išėjo į tarnybinę pensiją ir, baigęs slaugytojo padėjėjo kursus, prisijungė prie slaugos paslaugas teikiančios komandos.

„Įvairiausios ligos sukausto ne tik garbaus amžiaus žmones - jos gali užklupti ir jauną. Nuolatinės slaugos poreikis gali atsirasti labai greitai ir netikėtai. Žmogui gali tekti gulėti lovoje, pasikliaujant tik kitų pagalba. Ligų, paguldančių į patalą, priežastys - įvairios. Tai gali būti kitų susirgimų pasekmės, kartais kaltos traumos arba tiesiog ligų apsunkinta senatvė. Slaugyti daugelį metų lėtinėmis ligomis sergančius ligonius namie jų artimiesiems yra sunku. Tokiems ligoniams reikia sudaryti sąlygas, labiausiai atitinkančias sveikatos būklę, ir tai gali padėti pasveikti ar netgi atsikelti nuo patalo (pvz., po miokardo infarkto, insulto, traumų) bei apsaugoti nuo galimų ligos komplikacijų. Sergantis žmogus turi būti slaugomas atsižvelgiant ne tik į ligą, jos sunkumą, ligonio amžių, bet ir į individualias žmogaus savybes, poreikius“, - pasakojo T. Lukša.

Pradėję teikti paslaugas kaime, jie pamatė, jog kaimo žmonėms daug sudėtingiau gauti pagalbą, nes arti namų medicinos punktų, ambulatorijų seniai nebeliko, todėl jie labai džiaugiasi, kad juos lanko medikai, kad pagaliau ir Lietuvos kaime galima gauti tokias nemokamas paslaugas. Slaugytojus sužavėjo žmonių nuoširdumas, kantrumas, gerumas, pakantumas.

„Dauguma mūsų pacientų turi specialiųjų poreikių. Vos pradėjus veiklą, gydytojai suskubo rašyti siuntimus patiems sunkiausiems ligoniams, kurių kaimuose daug, kurie negali savimi pasirūpinti, yra vieniši. Vieniems tereikia pamatuoti spaudimą, pasikalbėti, kai ką paaiškinti, kitiems reikia perrišti žaizdas, gydyti pragulas. Lankome ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunus, sergančius cerebriniu paralyžiumi, Alzheimerio liga, turinčius Dauno sindromą, patyrusius insultą…“, - pasakojo Oksana ir Tadas.

Gauna ir eiliuotų padėkų

„Aš kartais važiuodama namo verkiu iš džiaugsmo, kad Lietuvoje atsirado tokia nemokama paslauga ligoniams, kad mes galėjome atsirasti jų gyvenime. Žmonės dėkingi už pagalbą, o vienas pacientas atsidėkojo savo kurtu eilėraščiu“, - atviravo Oksana.

Ji taip pat sakė, kad net ir po darbo valandų ar naktimis suskambus telefonui visada atsiliepia. Ir nesvarbu, kad žmogui nieko bloga nenutiko, o tik neramu ir norisi pasikalbėti. Ir kai kuriuos pacientus (kai mato, kad to reikia) kartais aplanko dažniau, nei priklausytų.

„Aš myliu mūsų lankomus žmones, o kai padarau viską, ką galėjau, jaučiu vidinę ramybę“, - sakė Oksana.

Slaugytojų teigimu, sunkiausia - bendrauti su psichinę negalią turinčiais žmonėmis. Problema gali būti kur kas didesnė, nei atrodo iš pradžių, nes toli gražu ne visi psichikos problemų turintys žmonės drįsta ieškoti pagalbos, ne visur ją įmanoma gauti. Ypač sudėtinga regionuose, kur trūksta tiek psichikos sveikatos specialistų, tiek žmonėms teikiamų paslaugų.

„Nė vienas iš mūsų nenorėtų patirti nevilties išbandymų, tačiau dažnai būtent tamsiausiais gyvenimo laikotarpiais atrandame, kas mums yra svarbiausia gyvenime, ir kokie stiprūs, kūrybingi ir atsparūs galime būti. Mane dažnai apima didelis liūdesys dėl vargingai gyvenančių senolių, kurie visą gyvenimą dirbo, augino vaikus, o dabar kai kurie yra palikti vieni, neprižiūrėti. Bet jie nesiskundžia…“, - pasakojo Oksana.

Lankymų skaičius priklauso nuo slaugos poreikio

Kiek kartų pas pacientą atvyks slaugos paslaugų namuose teikėjai, priklauso nuo nustatyto slaugos poreikio, kuris gali būti mažas, vidutinis ar didelis. Pagal tai TLK atitinkamai apmoka 52, 156 ar 260 slaugytojų komandos apsilankymų.

Pagrindinės slaugytojo teikiamos paslaugos yra paciento sveikatos būklės vertinimas, gydytojo paskyrimų atlikimas, slaugos procedūrų planavimas, žaizdų priežiūra, kraujo ir šlapimo tyrimams paėmimas. Slaugytojo padėjėjas atlieka nesudėtingų rodiklių stebėseną, rūpinasi higiena, padėties keitimu.

Kineziterapeutas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, įvertina ir judėjimu gydo raumenų, kaulų, sąnarių ir nervų funkcijos sutrikimus. Kineziterapeutas specifiškai gali padėti palengvinti judesius ir funkciją, sumažinti skausmą, padidinti judėjimo potencialą.

tags: #kada #atsiranda #slaugos #poreikis