Vis dažniau tenka išgirsti mokyklų vadovus, mokytojus, kitus specialistus ar vaikų tėvus kalbant apie „sunkius“ arba probleminius vaikus, kurie būna nekontroliuojamo ir neprognozuojamo elgesio, nuolat nusižengiantys įvairioms taisyklėms ar net nusikalstantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir panašiai. Pedagoginėje psichologinėje literatūroje tokiam elgesiui apibūdinti vartojamos įvairios sąvokos: asocialus, deviantinis, delikventinis, antisocialus ar kriminalinis elgesys. Socialinėje srityje dirbantys specialistai tokius vaikus vadina socialinės rizikos vaikais.
Vaikai, priklausantys socialinės rizikos vaikų grupei, būna labai skirtingi, bet ir labai panašūs. Vieni iš jų būna labai įžūlūs ir nepagarbūs su suaugusiaisiais, nori būti dėmesio centre. Kiti vaikai būna užsidarę, nepasitikintys savimi, vengiantys viešumos, jaučiantys baimę, nerimą, kartais net besielgiantys tarsi laukiniai žvėreliukai. Treti būna pikti, įsitempę, nervingi, greitai įsižeidžiantys, nesugebantys valdyti emocijų, į suaugusiųjų ar bendraamžių pastabas reaguojantys keiksmažodžiais, fiziniu ar psichologiniu smurtu.
Socialinės rizikos vaikai turi įvairių mokymosi sunkumų, sunkiau sukaupia dėmesį, nesugeba ilgesnį laiką intensyviai dirbti, greitai pavargsta ir išsenka, todėl susiformuoja neigiama mokymosi motyvacija, jie praleidinėja pamokas arba visai nustoja jas lankyti. Pagrindinė vertybė gyvenime yra pinigai, todėl visos pastangos yra nukreiptos į tai, kaip ir kur jų gauti. Tai gali juos stumti į nusikalstamą veiklą. Be to, tokie vaikai linkę meluoti, apgaudinėti, dažnai išsigalvoja nebūtų dalykų, kad išvengtų bausmės arba sukeltų gailestį, gautų sau naudos.
Į socialinę riziką vaikai patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai nulemia vaiko aplinka, pavyzdžiui, vaiko šeimos gyvenimo būdas arba šeimos socialinė padėtis, kuomet vaikui trūksta tėvų dėmesio, rūpinimosi juo, supratimo, globos, patiriamas smurtas ir nėra patenkinami vaiko pagrindiniai poreikiai. Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai perima vertybes, prieštaraujančias visuomenės moralės normoms, o vėliau susiformuoja elgsena, prieštaraujanti ir teisės normoms. Taip pat į socialinę riziką vaikas gali patekti dėl nesuderintų šeimos ir švietimo įstaigos (vaikų darželio, mokyklos) veiksmų ir reikalavimų. Tad pagrindinė vaiko tapimo socialinės rizikos vaiku priežastis yra vaiko socialinis ir pedagoginis apleistumas.
Pastaraisiais metais tokios šeimos dažniausiai gyvena iš valstybės mokamų pašalpų. Dėmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose. Šiuos vaikus sudaro 4 proc. visų vaikų. Šis rodiklis nekinta jau 4 metus, tad tai tik dar kartą patvirtina šios problemos aktualumą.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Socialinės rizikos šeima ir jos apibrėžimas
Pradedant nagrinėti socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių tenkinimo galimybes, tikslinga išsiaiškinti esmines socialinės rizikos šeimos charakteristikas. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), esminį vaidmenį vaiko asmenybės augime turi šeima, nes būtent joje yra suvokiami socialiniai vaidmenys, yra įgyjama reikalingų žinių ir įgūdžių, būtinų vaiko adaptacijai ir integracijai visuomenėje. Pasak autorių, šeima taip pat ugdo vaiko savivertės jausmą, didina pasitikėjimą savimi, plėtoja kūrybinį potencialą, socialinį aktyvumą.
Socialinės rizikos šeimos sampratą mokslinėje bei kitoje literatūroje skirtingi mokslininkai šiek tiek skirtingai interpretuoja. Šiai būdingas dvejopas akcentavimas. Remiantis E. Masiliauskienės, V. Griažkutės (2010) atliktais tyrinėjimas, vienuose dokumentuose identifikuojami negatyvūs tėvų elgsenos ypatumai, o kituose - negatyvios tėvų elgsenos pasekmės tokiose šeimose gyvenantiems vaikams.
Taigi, bendruoju atveju socialinę rizikos šeimą galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje auga vaikai iki 18 m., pasižyminčią sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinius ir fizinius poreikius, be to, bendravimo būdas šiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus.
Socialinės rizikos šeima taip pat pasižymi įtraukimu į socialinės rizikos grupę. Anot G. Kondrotaitės ir T. I. Butvilo (2007), socialinės rizikos šeimos dažnai būna nepilnos šeimos. Taigi socialinės rizikos šeimą būtų galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje tėvai dėl savo negatyvios elgsenos arba ekonominių, socialinių veiksnių neatlieka arba netikslingai atlieka šeimos statutui pavestą socialinį vaidmenį bei funkcijas. Šia tėvų negatyvaus ar neadekvataus elgesio pasekmės, kurios sąlygoja nepakankamą vaikų socializaciją bei ugdymąsi. Šis vaikų poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, dažnai tokie vaikai susiduria su įvairiomis socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis problemomis.
Socialinės rizikos šeimų ypatumai ir jų atsiradimo priežastys Analizuojant socialinės rizikos šeimų ypatumus, svarbu išsiaiškinti tokis šeimų atsiradimo priežastis bei galimus jų mažinimo būdus. Kaip teigiama Vaiko gerovės plėtros 2013-2020 m. programoje, socialinės rizikos šeimos dažnai patiria daugybę problemų vienu metu. Daugelis šis šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), socialinės rizikos šeimos nariai išgyvenimo strategijos, susijusios su jų požiūriu į krizinę situaciją. Tokiose šeimose vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvis tarpusavio santykis šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. Šis susiformuoja vaikų elgsenos, emocinės, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
J. šinskienė ir G. Kondrotaitė (2006) teigia, kad socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šio amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Kaip akcentuoja autoriai, vieną socialinės rizikos šeimą gali paveikti abiejų paminėtų grupių socialinės rizikos faktoriai.
Remiantis J. šinskienės ir G. Kondrotaitės 2006 m. gegužės mėn. atliktu interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja A., kalbant apie socialinis paslaugų teikimo išplėtojimą Lietuvoje, dažniausiai yra apsiribojama tik finansinės pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu. Šis konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugas socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Socialinis paslaugų teikėjams dažnai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalėtų tėvai arba globėjai.
Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos. Šis, kodėl šeima yra priskiriama socialinės rizikos grupei. Aptariant socialinės rizikos paplitimą svarbu pažymėti, kad, kaip teigia G. Kondrotaitė ir T. Butvilas (2007), jų dažnai sąlygoja tokie atvejai, kuomet vaikas, patyręs stresą, yra linkęs patirti ir daugelį kitų stresinis situacijų. Dalis mokslininkų laikosi nuomonės, kad skurdas tiesiogiai nesąlygoja vaiko neigiamo rezultato.
Aptariant socialinės rizikos šeimos potencialą Lietuvoje matyti, kad probleminės šeimos dažniausiai gyvena esant ganėtinai didesniam skurdui (Žalimienė, 2004). Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės (sąlyginai) sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai: tokie vaikai dažniau gauna blogesnius pažymius mokykloje, yra linkę mažiau įsipareigoti ir pan.
I. Leliūgienė ir A. Juodeikaitė (2005) teigia, kad rizikos grupei priskiriamus vaikus charakterizuoja du esminiai aspektai - šis vaikų elgesys skiriasi nuo visuomenei priimtų normų ir dėl šios priežasties jie patiria nuolatinę krizę.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Remiantis G. Kondrotaite ir T. vaiko vystimąsi, moralinį ir probleminį elgesį, nesėkmes mokykloje, prastą psichinę sveikatą, kitaip tariant, vaiko socializaciją. Tokios rizikos įtampos dažnai susijusios su žemu šeimos socioekonominiu statusu, žemu tėvų išsilavinimu, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir kt. Žemas tėvų išsilavinimas ir skurdas (Kondrotaitė, 2006). Kaip teigia R. šikštė (2006), vaikai, patiriantys bent kelis šis rizikos veiksnys, jau gali būti įtraukti į aukšto lygio sociodemografinės rizikos grupę. Įsteigus šalies seniūnijose daugiau socialinis darbuotojų etatų, situacija socialinis problemų šeimose atžvilgiu pagerėtų akivaizdžiai. Šis.
Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), vaikui augant šeimoje svarbiausia yra ne biologinė prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. Šioje aplinkoje, kurioje dominuoja rizika vaiko asmenybei tapti asocialia. Vyraujant tokiai aplinkai vaikui formuojasi klaidingas požiūris tiek į save, tiek į jį supantį pasaulį - tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikėti aplinkiniais. Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę išbandymų - skurdas, smurtas, nepriežiūra, negatyvus psichologinis klimatas.
Tad, pasak V. Baraštytės (2008), E. Taigi šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei sąlygoja įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai - tai gali būti menkas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų tarp šeimos narių nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės, psichosocialinės problemos ir kt. Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujų negatyvis veiksnis atsiradimą.
Tokiu būdu yra sąlygojamos įvairaus pobūdžio problemos socialinės rizikos šeimose - skurdas, alkoholizmas, narkotinės ar psichotropinės medžiagos vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija šeimoje bei visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymo, bėgimo iš namų, įsitraukimas į nusikalstamą veiklą ir kt.
Sąmoningai akcentuojant ir skatinant savanorystės ir savipagalbos svarbą, jauniems savanoriams siekiama ugdyti savo savivertę atsakingumu ir pareigingumu.
Šiais laikais socialinės rizikos šeimos - tai aktualus ir neišvengiamas valstybės rūpestis, kuris reikalauja neatidėliotino sprendimo būdų.
Vaikų dienos centrai - pagalba socialinės rizikos grupės vaikams
Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti įsteigiami dienos centrai, kurių viena iš funkcijų yra vaikų poreikių tenkinimo galimybės - jų veikla itin aktuali, stengiantis socialinės rizikos šeimų vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą. Tokius centrus 2011 m. lankė 8 013 vaikai, priskirtini socialinės rizikos grupei.
Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiais. Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai - 14,2 proc. mažiau nei 2011 m. bei net 18,1 proc. mažiau nei 2010 m.
Šiuo klausimu vaikų dienos centrų veikla, kaip ši socialinės rizikos šeimos kilusių vaikų socialinių problemų prevencinė priemonė šalyje yra nagrinėjama fragmentiškai, o šių vaikų poreikių tenkinimo galimybės minėtose įstaigose apskritai nėra tirtos. Kyla klausimas, kaip patys vaikų dienos centro darbuotojai bei savanoriai vertina socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių patenkinimo lygį jų dienos centre? Koks yra šiems vaikams teikiamų paslaugų poreikis bei potencialas? Su kokiais sunkumais vaikų dienos centro darbuotojai bei savanoriai susiduria dirbdami su socialinės rizikos šeimų vaikais bei kaip tai lemia vaikų poreikių patenkinimo lygį? Remiantis vaikų dienos centro darbuotojų bei savanorių patirtimi, šiame darbe siekiama išnagrinėti šio pobūdžio įstaigos galimybes tenkinti socialinėse rizikos šeimų vaikų poreikius.
Tyrimo metu stengiamasi įsigilinti į socialinės rizikos šeimų vaikų poreikius, jų tenkinimą, atkreipti dėmesį į vaikų dienos centrų darbo principus bei jų naudą. Tyrimo hipotezė - tikėtina, kad vaikų dienos centre socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiai yra patenkinami.
Pagalbą socialinės rizikos vaikams savivaldybėse gali suteikti mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti), pedagoginės psichologinės tarnybos, vaikų dienos centrai, krizių centrai, taip pat psichologai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose. Patarti ir rekomenduoti, kur kreiptis pagalbos dėl socialinės rizikos vaiko, gali Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
Šių metų birželio 4 dieną Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), pagal kurią bus pradedamas vykdyti strateginės svarbos projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“.
„Socialinė atskirtis iki šiol yra opi problema Lietuvoje“, - sako ESFA projektų komandos vadovė Gražina Gripinskienė. „Tai ypač skaudžiai atsiliepia vaikams, kurie neturi galimybių dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose. Mažamečiai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ne visuomet gali lankyti darželius ar kitas ugdymo įstaigas, jeigu šeimose sunku užtikrinti palydą ar transportą iki ugdymo vietos bei kitas jų lavinimui būtinas priemones. Projektas įgyvendinamas Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga
Kas yra socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga? Paslauga, teikiama asmenims (šeimoms), siekiant stiprinti jų bendravimo gebėjimus (ieškant pagalbos, prisitaikant prie naujų situacijų, dalyvaujant visuomenės gyvenime, užmezgant ir palaikant ryšius su artimaisiais ir pan.) ir (ar) organizuojant jų darbinį užimtumą.
Kas gali gauti šią paslaugą?
- socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos;
- socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys ir jų šeimos;
- socialinę riziką patiriančios šeimos ir jų vaikai.
Kokia pagalba teikiama?
- bendravimas;
- maitinimo organizavimas;
- psichologinis konsultavimas;
- kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, prižiūrint vaikus, bendraujant ir pan.);
- darbo įgūdžių ugdymas (siuvimas, mezgimas, audimas, dailė, keramika, savarankiškas patalpų, aplinkos tvarkymas ir pan.);
- pagalba sunkumus patiriančiai šeimai, turinčiai vaikų, (ugdant tėvų gebėjimus prižiūrėti, pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus nuo gimimo, padedant šeimai sukurti palankią aplinką vaikų raidai;
- kitos paslaugos.
Kokius dokumentus reikia pateikti? Paslauga teikiama gavus pranešimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Panevėžio miesto savivaldybės ir kitų įstaigų arba kreipiantis į Panevėžio socialinių paslaugų centrą.
Kur kreiptis? A. Mackevičiaus g. 55A, Panevėžys
Projektų pavyzdžiai
Projektas „Pagalba socialinės rizikos vaikams, jų šeimos nariams ir asmenims, išgyvenantiems krizę“ planuotas 14-ai mėnesių, tačiau karantinas pailgino jo laiką. Projekto metu vaikai ir jų artimieji, gyvenantys sunkesnėmis ekonominėmis sąlygomis, jautriai reaguojantys į supančias aplinkybes, patiriantys socialinę atskirtį, gavo kompleksinę pagalbą: socialinę, psichologinę ir pedagoginę, su vaikais ir jų šeimomis buvo dirbama individualiai.
Projekto dalyviai buvo mokomi spręsti iškilusias problemas ir konfliktus, jiems buvo sudarytos sąlygas atvirai bendrauti, įvardyti savo emocijas ir jas išlieti dailės terapijos užsiėmimuose ar individualiai bendraujant su psichologe. Dailės terapijos užsiėmimai ir psichologo konsultacijos vyko panaudojant įvairias terapines priemones. Tam buvo įsigyta patalpų apšvietimo lempų, smėlio ir šviesos staliukų, molbertų, molio, piešimo popieriaus, daugybė guašo, spalvotų pieštukų, teptukų, emocinių pagalvėlių ir dar daugybė priemonių. Jos bus naudojamos vaikų veikloms ir pasibaigus projektui. Dailės terapijos užsiėmimuose noriai dalyvavo suaugusieji neįgalieji. Jie prieš pat Naujuosius 2019 metus turėjo puikią galimybę dalyvauti ir įspūdingame gyvo garso M. Levickio koncerte.
2019 metų rugpjūtį keturias dienas vaikai stovyklavo Ignalinos rajone, etnografiniame Darželio kaime, gamtos dauboje šalia Linkmenų piliakalnio. 2020 metų vasarą vaikai su šeimomis vyko į ekskursijas po Klaipėdos kraštą, Kauną. O Pasvalio rajone, Pumpėnuose susipažino su kunigu Domingu Avelaneda iš Argentinos, pavertusiu Pumpėnus vaikų ir jaunimo traukos centru. Vienuolyno virtuvėje Domingas su jaunaisiais lankytojais kepė picą, gėrė arbatą ir kalbėjosi apie gyvenimo tikslus, svajones, jaunimo aktualijas. Užsimezgęs vaikų, šeimų bendravimas, sustiprėję socialiniai ryšiai nenutrūks ir pasibaigus projektui. Užsiėmimus planuojama tęsti. Tai ne tik užtikrins vaikų, augančių socialiai jautresnėse šeimose, užimtumą, bet ir suteiks jiems galimybę būti išklausytiems ir veiks kaip jaunimo prevencija, nenuklystant iš doros kelio.
Taip buvo siekiama ne tik teigiamo pokyčio projekte dalyvaujantiems 67 vaikų bei tikslinės teritorijos gyventojų, bet ir indėlio miesto ekonominį ir socialinį gyvenimą, integruojantis į visuomenę. Projekte dalyvavo 10 savanorių. Mokymus savanoriams vedė Prienų rajono neįgaliųjų organizacijos atstovai.
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga 2019.03 - 2020.10 laikotarpiu vykdė projektą „Socialinės atskirties mažinimas per socialinių paslaugų ir sociokultūrinės veiklos organizavimą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims/šeimoms, pasitelkiant savanorius“. Šis projektas skirtas socialinės rizikos asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių negali savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Projekto metu apmokėme 20 savanorių (planavome 15), kurie 1349 val. savo laiko skyrė savanorystei šiame projekte. Jie ne tik teikė pagalbą neįgaliesiems buityje ir kasdieninėje ūkinėje veikloje (švaros ir tvarkos palaikymas namuose, maisto, vaistų nupirkimo ar kita fizinė pagalba), bet ir organizuodavo savipagalbos grupinius suėjimus, kuriuose dalyvauti kviesdavo įžymius žmones. Daugiausia įspūdžių dalyviams paliko susitikimas su knygos autoriumi A. Skačkausku, dramos studijos „Arka“ atlikėju A. Markevičiumi, Trakiškio žolininkėmis, kraštotyros muziejaus edukatorėmis. Kai leisdavo oro sąlygos, susitikimai vykdavo gamtoje, kur dalyviai dalinosi gyvenimiškąja patirtimi, sėmėsi gerų emocijų ir optimizmo. Projekto metu savanorių suorganizuotos trys pažintinės-edukacinės išvykos. Kadangi projekto veiklose dalyvavo ir labai sunkią negalią turintys asmenys, savanoriai padėjo įveikti sunkumus ir kliūtis ekskursijų metu.
tags: #vaikai #patiriantys #socialine #rizika