Psichikos neįgaliųjų socialinė integracija pagerina neįgaliųjų gyvenimo kokybę, lengvina psichikos negalios naštą asmeniui ir visuomenei, mažina jų socialinę atskirtį. Psichikos neįgaliųjų socialinės integracijos prielaidos apima ne tik materialinių, finansinių, žmogiškųjų išteklių užtikrinimą, bet ir integracijos proceso dalyvių Lietuvos gyventojų, psichikos sveikatos specialistų, psichikos neįgaliųjų ir jų artimųjų pasirengimą priimti psichikos neįgaliuosius į savo tarpą.
Temo pasirinkimo pagrindimas ir aktualumas
Psichikos sveikatos sutrikimai yra viena iš opiausių šių dienų socialinių problemų visame pasaulyje. Ši problema turi didžiulį poveikį ne tik asmens sveikatai, bet ir jo socialinei gerovei, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Tema labai aktuali, nes socialinio darbuotojo gebėjimas veikti profesionaliai ir tinkamai reaguoti į įvairaus pobūdžio klientų kreipinius, reikalauja iš socialinio darbuotojo gebėjimo tikslingai įsitraukti į pagalbos procesą ir sąmoningai panaudoti save, kaip instrumentą pagalbos procese.
Darbo objektas, tikslas ir uždaviniai
Darbo objektas - socialinių darbuotojų veikla dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis. Darbo tikslas - atskleisti socialinių darbuotojų veiklą dirbančių su psichinę negalią turinčiais asmenimis. Darbo uždaviniai:
- Aptarti teorinius psichinę negalią turinčių žmonių aspektus.
- Pateikti socialinių darbuotojų funkcijas ir vaidmenis dirbant su psichinę negalią turinčiais asmenimis.
- Ištirti socialinių darbuotojų veiklą su psichinę negali turinčiais asmenimis N globos namuose.
Tyrimo metodai ir respondentai
Tyrimo metodiką pasirenkate atsižvelgdama į tyrimo specifiką ir planuojamus gauti tyrimo rezultatus. Tyrimo metodologija: darbo tikslui pasiekti pasirinktas kokybinis tyrimo tipas. Tyrimo metu naudotas pusiau struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavo 8 socialiniai darbuotojai (5 moterys ir 3 vyrai), teikiantys užimtumo paslaugas proto negalios asmenims. Numatykite, kokie respondentai (informantai) dalyvaus tyrime. Tyrimo apipavidalinimas turi atitikti pasirinktą metodą.
Psichinės ir proto negalios samprata bei rūšys
R. Carter ir S. K. Golant(2002) teigia, jog psichikos negalia pasireiškia mąstymo bei emocijų sutrikimais, taip pat kliedesiais ir haliucinacijomis, kalbos ir bendravimo, suvokimo ir jausmų savivokos, ryšio su išoriniu pasauliu, savikontrolės ir (arba) motorikos sutrikimais. Psichikos negalia daro žmogų iš dalies neįgalų, nes paveikia jo darbingumą, santykius su kitais žmonėmis ir trukdo rūpintis savimi.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos paslaugos
Elijoačienė I. (1998) protinį atsilikimą apibūdina kaip nepilną ar sustabdytą protinio vystymosi būseną, kuriai būdinga vystymosi metu pasireiškiantys pažintiniai trūkumai, kurie apsprendžia bendrą intelekto lygį, t.y. pažintinius, kalbinius, motorinius ir socialinius gebėjimus. Protinio atsilikimo lygis nustatomas pagal intelekto koeficientą (IQ), gaunamą atlikus specialiuosius testus, bet remiantis socialinės adaptacijos skalės rezultatais.
Negalios terminų ir teisinis aspektas
Negalios terminą būtina nagrinėti dviem tarpusavyje susijusiais aspektais: pirmas apima norminius aktus, antras - negalią, kaip individo statusą aplinkinių atžvilgiu lemiančią charakteristiką. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (2004) 2 str. 6 punkte teigiama, kad „neįgalumas“ (negalia) - dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.
Psichikos negalią turinčių asmenų charakteristika ir poreikiai
Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2021 m. Lietuvoje lengvą negalią arba 45-55 proc. darbingumo lygį turėjo 58 tūkst. darbingo amžiaus asmenų. Kiek iš jų dirba, nėra duomenų, tačiau galimybes įsidarbinti turint lengvą negalią atskleidžia Užimtumo tarnybos (UT) duomenys: pernai įsidarbino beveik 5 tūkst. lengvą negalią turinčių registruotų bedarbių.
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje psichikos ir elgesių sutrikimų turėjo 12,1 proc. suaugusių šalies gyventojų. Neretai iš pirmo žvilgsnio nepastebimi psichinės sveikatos sutrikimai priskiriami lengvai negaliai, ją turintys žmonės gali dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą.
Socialiniai veiksniai, stigma ir visuomenės nuostatos
Socialinė izoliacija: Stigma ir diskriminacija gali lemti, kad asmenys vengia socialinių kontaktų ir jaučiasi atskirti nuo visuomenės. Tyrimų duomenys atskleidė, kad silpniausiai išreikštą nuostatą į psichikos neįgaliųjų socialinę integraciją turi Lietuvos gyventojai, stipriausiai išreikštą patys psichikos neįgalieji ir psichikos sveikatos specialistai. 2020 m. „Visuomenės nuostatų apklausos“ duomenimis - visuomenė tampa tolerantiškesnė, tačiau nepakankamai: 45 proc. respondentų teigė, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis arba nuomoti jiems būsto (51 proc.). Psichosocialinę negalią turintys asmenys taip pat yra dažniausiai minima žmonių grupė, su kuria respondentai nenorėtų dirbti (40 proc.).
Taip pat skaitykite: Proto negalia ir socialinis darbas
Deinstitucionalizacija ir globos sistemos pertvarka
Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje. Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka. Dideli globos namai žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia pertvarkomi į nedidelius globos namus, kuriuose teikiama neįgaliesiems reikalinga individuali priežiūra, leidžianti jiems tapti savarankiškesniems, ugdyti darbo ir buitinius įgūdžius, rūpintis savimi, dirbti ir gyventi bendruomenėje.
Iki Sovietų Sąjungos žlugimo stacionarios globos įstaigos ne tik globojo, bet ir izoliavo sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto individus. Tvirtas šių įstaigų pozicijas to meto socialinės apsaugos sistemoje lėmė ideologinės priežastys, dominuojantis defektologijos mokslas, sukurta materialinė ir teisinė bazė, neigiamas visuomenės nusistatymas sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų atžvilgiu. Žlugus Sovietų Sąjungai, stacionarios globos sistema pasirodė esanti ypač atspari permainoms - ji ne tik atsilaikė prieš bandymus veiksmingai transformuoti, bet ir sulaukė investicijų iš Europos Sąjungos fondų.
Bendruomeninės paslaugos ir jų rūšys
Lietuvos regionuose intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems darbingo amžiaus neįgaliesiems teikiamos keturių rūšių bendruomeninės paslaugos:
- Socialinės dirbtuvės - čia ugdomi, mokomi ir palaikomi darbingo amžiaus protinę ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių darbo įgūdžiai ir padedama jiems įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
- Apsaugotas būstas - skirta iš dalies savarankiškiems suaugusiems, turintiems psichikos sveikatos problemų; butai, kuriuose gali gyventi iki keturių asmenų, koordinuoja atvejo vadybininkas.
- Įdarbinimas su pagalba - paslauga darbingo amžiaus žmonėms, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau negali rasti darbo dėl negalios ar diskriminacijos arba negali įsitvirtinti darbo rinkoje.
- Pagalba priimant sprendimus - neįgaliųjų įgalinimas per sprendimų priėmimo asistentus ir specializuotas komandas.
Įdarbinimas su pagalba: etapai ir reikšmė
Įdarbinimo su pagalba paslauga pirmiausia teikiama žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, patys nori ir gali dirbti, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes. Pasak S. Artimavičiūtės-Šimkūnienės, svarbu paminėti, kad įdarbinimo su pagalba paslaugos teikėjas labai daug dėmesio skiria išsiaiškinti žmogaus stipriąsias savybes, jo socialinius, darbinius įgūdžius ir pagal tai pasiūlyti jam tinkamiausią variantą.
Kaip viskas vyksta? „Su žmogumi visada būna įdarbinimo specialistas: padeda paruošti gyvenimo aprašymą, pasiruošti ir nusiteikti darbo pokalbiui, palydi jį, jei to reikia. Dar labai svarbu tai, kad visą laikotarpį, kol žmogus dirba, jis turi lydimąją pagalbą įsidarbinus. Tai padeda asmeniui įsitvirtinti darbo vietoje, pagal poreikius apmokant socialinių ar darbo įgūdžių, palaikant ryšį su darbdaviu ar tiesiog būnant draugu, kai norisi papasakoti apie dieną, sunkumus, išgirsti patarimą. Jei matyti, kad be pagalbos asmuo negalėtų atlikti tiesioginių darbo užduočių, jam skiriama darbo asistento pagalba“, - sako Pertvarkos projekto ekspertė.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie proto ir psichinę negalią
| Etapas | Veikla |
|---|---|
| Pasirengimas | Gyvenimo aprašymo ruošimas, pasiruošimas darbo pokalbiui |
| Palaikymas darbo metu | Lydimoji pagalba įsidarbinus, socialinių ir darbo įgūdžių apmokymas |
| Pagalba atliekant užduotis | Darbo asistento pagalba, jei reikia |
Darbdavių požiūris ir iššūkiai
Apie tai, kokios yra psichikos negalią turinčių žmonių įsiliejimo į Lietuvos darbo rinką galimybės ir didžiausi iššūkiai, kalba psichologas Linas Slušnys: „Manau, pirmiausias ir pats didžiausias sunkumas yra pačių darbdavių požiūris į šiuos žmones. Kitaip tariant, nežinojimas, kad ir jie gali dirbti, vadovavimasis nepagrįstais stereotipais. Taip, faktas, kad jeigu darbuotojas turi psichikos negalią, prie jo reikia prisitaikyti. Bet tam visų pirma reikalingi ne tiek finansiniai, kiek žmogiškieji ištekliai.“
Viskas priklauso nuo darbo pobūdžio. Bet faktas, kad tokiems žmonėms dažniausiai nereikia tiek daug fizinės aplinkos pritaikymo, kiek, pavyzdžiui, sėdintiems vežimėlyje, turintiems judėjimo negalią. Ko reikia iš darbdavio pusės, tai daugiau kantrybės ir supratimo. Žmonėms su psichikos negalia gali reikėti daugiau laiko, kad išmoktų atlikti tam tikrus veiksmus. Tokiu atveju darbe reikalinga jam priskirti padėjėją, konsultantą, kuris padėtų geriau ir greičiau įsisavinti darbines žinias, taip pat palaikytų ir padėtų, kada reikia.
„Darbdavius dar reikia edukuoti, kad nesibaimintų psichikos ar intelekto negalią turinčių darbuotojų. Šiuo klausimu netrūksta išankstinių nuostatų, baimių ir stigmos. Tik susipažinę su psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis pamatoma, kad baimintis nebuvo ko - tie skirtumai ne visada yra tokie dideli, kaip gali pasirodyti“, - sako L. Slušnys.
Valstybinės priemonės: subsidijavimas ir reformos
Šiuo metu SADM planuojama Užimtumo įstatymo reforma numato trumpinti neįgaliųjų įdarbinimui skiriamą subsidijavimo terminą - lengvą negalią turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti neterminuoto rėmimo ir palikti tik 6 mėn. Socialinėms įmonėms atstovaujantys darbdaviai sako, kad pakeitus subsidijavimo tvarką būtų tik užaštrinta situacija ir padaugėtų neteisybės jausmo, nes dalis neįgaliųjų gautų didesnę valstybės paramą, o kita dalis turėtų tenkintis menkesnėmis garantijomis.
Valstybė siūlo paramą dirbantiems atviroje darbo rinkoje:
- Įdarbinimas subsidijuojant - siūloma stipendijas skirti reguliariai, neišskiriant asmenų dėl negalios.
- Darbo vietų pritaikymas - subsidijuoti darbo įrangos, darbo sąlygų pritaikymą.
- Pagalba įdarbinant ir pradėjus dirbti - metodinė ir konsultacinė pagalba, subsidijuoti asistentų išlaidas.
- Paramos tęstinumas profesiniam mokymui, mobilumui ir savarankiškam darbui.
Socialinio darbo principai ir metodai dirbant su psichikos negalia
Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje: orientacija į asmenį, įgalinimas, socialinė įtrauktis, bendradarbiavimas. Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos: individualus konsultavimas, šeimos terapija, grupės terapija, kognityvinė elgesio terapija (KET), psichosocialinė reabilitacija, alternatyvioji komunikacija, meninės veiklos taikymas.
A. Diržytė ir kt.(2010) teigia, kad darbas su psichinę negalią turinčiais asmenimis dažnai reikalauja ypatingų psichologinių resursų, o pagrindiniai neįgalaus žmogaus psichologiniai poreikiai, analizuojant sąveikas su darbuotojais, yra saugumas, pagarba, emocinė šiluma. Socialinis darbuotojas turi pajausti psichinės negalios asmens norus, ir būti dėmesingu. Visa tai suteikti padeda ne tik dirbančiojo su neįgaliuoju socialinio darbo žinios, bet ir jo paties asmenybės savybės, nuostatos bei tai kokią prasmę jis suteikia savo darbui.
Traumos poveikis smegenims ir kaip ji veikia elgesį | John Rigg | TEDxAugusta
Užimtumas kaip integracijos priemonė
Magistro baigiamajame darbe užimtumas pristatomas kaip veiklos alternatyva tiems asmenims, kurie dėl sveikatos lygio praktiškai neturi galimybių įsidarbinti ir kuriems užimtumo paslaugos teikiamos globos įstaigoje. Vidutinės ir sunkios proto negalios asmens užimtumas - viena iš asmens socializacijos priemonių. Vidutinės ir ryškios proto negalios asmens užimtumas skiriasi nuo užimtumo, kurį galima siūlyti ir taikyti kitiems neįgaliesiems.
Darbinis užimtumas - tai rankų darbai ar darbai su įrengimais, dalyvavimas gamyboje, socialinis įgūdžių mokymasis, kasdieninio gyvenimo veiklos įgūdžių mokymasis (Bakk, Grunewald, 1998). Neįgalieji turi turėti lygias galimybes ir būti lygiaverčiais visuomenės nariais visose gyvenimo srityse, o vienas iš būdų užtikrinti neįgaliųjų lygybę - užtikrinti jų užimtumą atviroje darbo rinkoje kartu su negalios neturinčiais asmenimis.
Institucinė ir teisėkūros pažanga Lietuvoje
Nuo 2024 m. sausio 1 dienos prasidėjo negalios reforma: „Dar arčiau žmogaus“, į kurią bus įtraukti principai, atitinkantys Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Šios reformos pokyčiai turės įtakos neįgaliųjų ir jų artimųjų kasdieniam ir socialiniam gyvenimui, užtikrinant teises ir galimybes įvairiose gyvenimo srityse. Negalią ir individualios pagalbos teikimo poreikius nustatys Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Lietuvoje pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga, siekiant integruoti asmenis su negalia į visuomenę. Vykstant institucinėms globos įstaigų pertvarkoms, kai iš didelių globos namų žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia perkeliami į nedidelius globos namus, taip leidžiant jiems tapti savarankiškesniems, ugdyti darbo ir buitinius įgūdžius, rūpintis savimi, dirbti ir gyventi bendruomenėje.
Tyrimo struktūra ir reikalavimai
Įvade pagrįskite temos pasirinkimą, aprašykite nagrinėjamos temos aktualumą. Nurodykite darbo objektą, suformuluokite tikslą ir uždavinius bei jų pasiekimui taikytinus metodus. Pateikite įvairių sąvokų, terminų sampratą. Tyrimo apipavidalinimas turi atitikti pasirinktą metodą. Kiekviena išvada rašoma atskira pastraipa jas sunumeruojant. Išvados turi būti aiškios ir konkrečios. Pateikite darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašą pagal reikalavimus. Informacijos šaltinių sąraše pateikiami tik tie šaltiniai, kurie apžvelgiami darbe.
Galimos kursinio darbo temos pavyzdžiai
- Socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant užimtumo paslaugas proto negalios asmenims globos įstaigoje.
- Įdarbinimo su pagalba paslaugos poveikio analizė psichosocialinę negalią turinčių asmenų integracijai.
- Deinstitucionalizacijos proceso poveikis psichikos negalią turinčių asmenų savarankiškumui.
- Visuomenės nuostatų ir stigmos įtaka psichosocialinę negalią turinčių asmenų socialinei integracijai Lietuvoje.
- Socialinių dirbtuvių efektyvumo vertinimas darbo įgūdžių ugdymui protinę negalią turintiems asmenims.
- Apsaugoto būsto paslaugos reikšmė psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų reintegracijai.
- Negalios reformos „Dar arčiau žmogaus“ įtakos psichikos negalią turinčių asmenų teisių realizavimui analizė.
- Darbdavių švietimo programų reikšmė mažinant diskriminaciją įdarbinant psichosocialinę negalią turinčius asmenis.
Rekomendacijos rengiant kursinį darbą
- Renkantis temą, pagrįskite jos aktualumą statistiniais duomenimis ir teorine medžiaga.
- Aiškiai suformuluokite tyrimo tikslą, uždavinius ir pasirinktų metodų pagrindimą.
- Numatykite tinkamą imtį ir respondentų tipologiją, kad rezultatai būtų interpretuotini.
- Remkitės Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais bei teisės aktais, pavyzdžiui, JT neįgaliųjų teisių konvencija.
- Pritaikykite darbo struktūrą pagal aukštosios mokyklos reikalavimus ir pateikite aiškius numeruotus išvados punktus.
Ši medžiaga suteikia pagrindą rengti kursinį darbą tema, susijusia su proto ir psichikos negalią turinčių asmenų socialine integracija, apimant teorinę apžvalgą, institucinių pokyčių analizę, praktinių paslaugų vertinimą bei siūlymus politikos formuotojams ir praktikos specialistams.