Deinstitucionalizacijos procesas Lietuvoje, įkvėptas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir remiamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, siekia pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų bendruomenėje. Pertvarkos branduolys, vertinant pagal viešai skelbiamą informaciją, yra dalies globos namų gyventojų perkėlimas gyventi į naujai statomus grupinio gyvenimo namus bei jų užimtumas greta steigiamose socialinėse dirbtuvėse.
Konvencija remiasi žmogaus teisių principais: orumu, lygybe ir nediskriminavimu. Gyvenimas lygiai su visais žmonėmis reiškia, kad valstybė įsipareigojo užtikrinti negalią turintiems žmonėms teisę patiems priimti sprendimus visais su jų gyvenimu susijusiais klausimais, mokytis ir dirbti drauge su visais, o ne atskirose specialiai jiems sukurtose vietose. Suprasti gali padėti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 19-asis straipsnis, kuriame nurodyta, kad visų neįgaliųjų lygių teisių gyventi su visais žmonėmis, taigi ir socialinės įtraukties, pagrindas yra savarankiškas gyvenimas ir įtraukimas į bendruomenę.
Grupinių gyvenimo namų tikslai ir funkcijos
Grupinių gyvenimo namų steigimo tikslas - suteikti galimybę intelekto ir (ar) psichinę negalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, būti jos dalimi, gauti reikalingas paslaugas, tapti savarankiškais. Grupinio gyvenimo namai - vienas institucinės globos pertvarkos elementų. Grupinio gyvenimo namuose gyvena iki 10 žmonių.
Tokiame modelyje žmogui užtikrinama savarankiškumo, saviraiškos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai už gyvenamosios erdvės sienų. Grupiniuose gyvenimo namuose gyventojams bus sudarytos sąlygos maksimaliai savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą: apsipirkti, ruošti maistą, tvarkyti savo būstą, dalyvauti užimtumo ir laisvalaikio veiklose.
Socialinės dirbtuvės: funkcija ir nauda
Socialinės dirbtuvės suteikia galimybę tiems, kurie negali dirbti ar integruotis į darbo rinką dėl intelekto ir (ar) psichikos negalios ar kitų priežasčių, turėti prasmingą veiklą dienos metu. Čia žmonės gali įgyti naujų įgūdžių, bendrauti su kitais bei jaustis naudingi ir vertingi. Socialinės dirbtuvės - tai darbinis užimtumas, susijęs su konkrečiu rezultatu ir savarankiškų darbinių įgūdžių ugdymu, atsižvelgiant į dalyvių poreikius.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Sąlygos savarankiškumui: pagalba, paslaugos ir prieinamumas
Pirma, žmogaus laisvės ir orumas atsiranda tuomet, kai žmogus pats kontroliuoja savo gyvenimą, pats sprendžia, kur gyventi, su kuo gyventi, ko siekti gyvenime. Antra, negalią turinčiam žmogui gyventi savarankiškai būtina pagalba, kad būtų kompensuojamos patiriamos kliūtys dėl negalios: neregiui alternatyvios komunikacijos priemonės, judėti įgalinančios priemonės fizinę negalią turintiems, o intelekto negalią turintiems - pagalba priimant sprendimus. Trečia, savarankiško gyvenimo sąlyga yra prieinamos bendrosios paskirties paslaugos ir institucijos - švietimas, sveikata, darbas ir užimtumas.
Praktiniai pavyzdžiai ir plėtra Lietuvoje
Plungėje atidaryti dveji grupinio gyvenimo namai, kuriuose planuojama apgyvendinti 20 žmonių su negalia, dalis jų iš pertvarkomų Dūseikių socialinės globos namų, kiti - iš bendruomenės. Jais rūpinsis socialiniai darbuotojai bei individualios priežiūros darbuotojai. Socialinės dirbtuvės Plungėje taip pat atidarytos darbingo amžiaus žmonėms su negalia.
Valstybiniu lygiu SADM primena, kad apsaugoto būsto paslaugų plėtra - tai taip pat yra viena su apgyvendinimu susijusių, institucinei socialinei globai alternatyvių paslaugų žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Iki 2030 m. šalies savivaldybės planuoja įsigyti 246 apsaugotus būstus, kuriuose galės gyventi 505 žmonės su negalia.
2017 m. pradėti steigti grupinio gyvenimo namai; šiuo metu grupiniuose gyvenimo namuose apgyvendinta apie 200 proto ir (ar) psichikos negalią turinčių vaikų bei suaugusiųjų. 2023 m. pabaigoje šalyje veikė 53 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyveno 462 žmonės. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje veiks beveik šimtas grupinio gyvenimo namų, kuriuose gyvens apie 900 žmonių su negalia.
Regioniniai projektai: Pasvalio rajono praktika
Pasvalio rajono savivaldybė įgyvendina projektą „Bendruomeninių socialinių paslaugų plėtra asmenims su negalia“, nagrinėjantį apsaugoto būsto steigimą, grupinio gyvenimo namų steigimą ir socialinių dirbtuvių kūrimą. Projekto metu planuojama apsaugoto būsto paslaugas suteikti 8 asmenims, grupinių gyvenimo namų paslaugas 20 asmenų, socialinių dirbtuvių paslaugas 20 asmenų.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
Numatoma įsigyti keturis apsaugotus būstus, statyti du grupinio gyvenimo namus Pasvalyje (vieno namo plotas apie 350 kv. m., apgyvendinant 10 asmenų), įsteigti socialines dirbtuves Pasvalyje ir Joniškėlyje (po 10 vietų kiekvienoje). Projekto metu bus įsigytos pritaikytos transporto priemonės tikslinės grupės asmenų pavėžėjimui į socialines dirbtuves, muges ir kitas veiklas.
Iššūkiai ir problemos pertvarkant institucinę globą
Deinstitucionalizacijos proceso metu iškilo daug iššūkių: tinkamo būsto paieška, darbuotojų ir gyventojų atranka, neatitikimai rinktinėse darbinės reabilitacijos programose, visuomenės pasipriešinimas ir stigmos problema. Kaip rodo atliktos apklausos, darbuotojams trukdė baimė prarasti darbą, skepticizmas dėl deinstitucionalizacijos procesų. Pokyčių baiminosi ir globos įstaigų gyventojai. Susidurta su visuomenės pasipriešinimu - žmonės protestavo, nenorėjo parduoti ar nuomoti nekilnojamo turto dėl stigmos.
Išlaidos vienam gyventojui labai skiriasi priklausomai nuo regiono: vidurkis vienam suaugusiam žmogui sudarė 355 eurus, o skirtinguose regionuose ir vietovėse išleistos sumos varijavo nuo 219 iki 818 eurų žmogui. Dalis išlaidų susijusios su ne visada ekonomiškai įsigytomis patalpomis.
Kritika: ar grupinio gyvenimo namai užtikrina Konvencijos nuostatas?
Nors grupiniuose gyvenimo namuose negalią turintys žmonės dažnai apsigyvena ženkliai geresnėse sąlygose nei didelėse globos institucijose, kritika teigia, kad tokios priemonės gali neužtikrinti visapusiško savarankiškumo ir lygių teisių praktinio įgyvendinimo. Grupiniai gyvenimo namai, su visa pagarba, nėra nei visiškas išsilaisvinimas iš globos institucijų, nei pilnas žmogaus teisių užtikrinimas. Perkėlus kanarėlę į naują, gražesnį narvelį, ji netampa laisvu paukščiu, galinčiu rinktis, kur skristi.
Svarbus trūkumas: globos namų gyventojo išlaikymas (apie 770 eurų) ir grupinio gyvenimo namuose skiriama suma (keliasdešimt eurų mažiau) nėra asmeniškai priskiriama žmogui. Ar gali gyventojas gauti šias lėšas, kad įsikurtų savarankiškai, ne globos namuose ar grupinio gyvenimo namuose? Tikrai ne. Ar bus suteikta asmeninė pagalba, jei žmogus pasirinks gyventi savarankiškai? Tikrai ne, dažnai žmogus lieka be pinigų ir be pagalbos.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Todėl kritikai pabrėžia, kad nepakanka tik perkelti gyventojus į mažesnes institucijas - būtina užtikrinti asmeninės pagalbos prieinamumą, galimybę priimti sprendimus, prieigą prie bendros paskirties paslaugų ir realias perspektyvas dirbti bei mokytis drauge su visais.
Palyginimas: grupiniai gyvenimo namai, apsaugotas būstas ir pilnas savarankiškumas
| Aspectas | Grupinio gyvenimo namai | Apsaugotas būstas | Savivaldybės / savarankiškas gyvenimas |
|---|---|---|---|
| Gyventojų skaičius | iki 10 asmenų | 2 asmenys viename bute | Individualus būstas |
| Pagalbos pobūdis | socialiniai darbuotojai, individuali priežiūra | konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymas | asmeninė pagalba pagal poreikį |
| Tikslas | integracija į bendruomenę, socialiniai įgūdžiai | savariškumo ugdymas bendruomenėje | visiškas dalyvavimas visuomenėje |
| Rizikos | izoliacija neįgaliųjų rate, centralizuoti pirkimai, ribotos darbo galimybės | laikinas palaikymas, poreikis ilgesnio laikotarpio | neužtikrinta finansinė ir pagalbos prieiga |
Geri praktikos pavyzdžiai ir rekomendacijos
Yra Lietuvoje atvejų, kur grupiniai gyvenimo namai ir socialinės dirbtuvės padėjo žmonėms gyventi žmogiškesnėje aplinkoje, patirti pagarbą, laisvę susitvarkyti asmeninę erdvę ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Plungės atvejis pabrėžia, kad „kiekvienų namų atidarymas žymi svarbų istorinį pokytį negalios politikos kontekste“, o individuali socialinio darbo specialistų pagalba sudaro sąlygas gyventi savarankiškai su reikiama parama.
Siekiant, kad grupiniai gyvenimo namai ir socialinės dirbtuvės išpildytų Konvencijos nuostatas, būtina:
- suteikti asmenines lėšas ir asmeninę pagalbą gyventojams, kad jie galėtų rinktis gyvenamąją vietą;
- užtikrinti prieigą prie bendrosios paskirties paslaugų: švietimo, sveikatos, darbo ir užimtumo;
- plėsti dirbančiųjų įdarbinimo galimybes ir specializuotas įdarbinimo programas bendradarbiaujant su darbdaviais;
- atsisakyti centralizuotų pirkimų, suteikiant juridinę ir finansinę autonomiją grupinio gyvenimo namams;
- pratęsti paslaugų teikimo laikotarpius apsaugotame būste, pritaikant juos prie psichikos negalios poreikių;
- aktyviai dirbti su bendruomenėmis mažinant stigma, informuojant ir ruošiant kaimynus bei vietos institucijas;
- sudaryti keliaplanę (daugiapakopę) paslaugų sistemą - nuo grupinio gyvenimo namų iki apsaugoto būsto ir pilno savarankiškumo.
Rekomenduojamos veiklos socialinėms dirbtuvėms
- Dienos užimtumo įgūdžių ugdymas: amatinės veiklos, dailės darbai, keramikos, medžio darbai;
- Praktinė veikla bendruomenėje: kapinių ir teritorijų tvarkymas, dalyvavimas mugėse ir renginiuose;
- Transporto sprendimų užtikrinimas: pritaikyta elektra varoma transporto priemonė dalyvių pavėžėjimui;
- Individualūs ir grupiniai darbinio rengimo moduliai, atsižvelgiant į dalyvių poreikius;
- Bendradarbiavimas su vietos darbdaviais ir socialinio verslo iniciatyvos.
Socialinių dirbtuvių organizavimas Pasvalio projekte (santrauka)
| Veikla | Parametrai |
|---|---|
| Socialinės dirbtuvės Pasvalyje | Patalpos P. Vileišio g. 8, apie 80 m2, 10 vietų |
| Socialinės dirbtuvės Joniškėlyje | Vytauto g. 1, apie 155 m2, 10 vietų |
| Transportas | Elektra varoma pritaikyta transporto priemonė pavėžėjimui |
| Pagrindinės veiklos | kapinių, teritorijų tvarkymas, mugės, rankų darbo dirbiniai |
Apibendrinimas
Grupinio gyvenimo namai ir socialinės dirbtuvės yra reikšmingos deinstitucionalizacijos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo sąlygas, skatinti socialinę įtrauktį ir ugdyti savarankiškumą. Tačiau norint atitikti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, būtina užtikrinti paslaugų kokybę, asmens teisę priimti sprendimus, asmeninę pagalbą, darbo galimybes ir realias perspektyvas gyventi bendruomenėje be diskriminacijos.
tags: #grupinio #gyvenimo #namai #socialines #dirbtuves