Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gana greitai buvo suvokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį.
Tiesa, vienas iš jų, bene mažiausiai įžeidžiantis (tarp kitų), buvo invalido terminas, kuris vis dar tebėra Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne.
1999 m. Socialinės apsaugos terminų žodyne buvo oficialiai panaudotas negalios terminas, apibrėžiant ją kaip „ribotą žmogaus pajėgumą atlikti įprastus ir normalius kiekvienam sveikam asmeniui veiksmus“.
Lietuvoje žodis negalia labai prigijo oficialioje ir praktinėje vartosenoje. Jis laikomas iš esmės tinkamu ir pakankamai pagarbiu vienokių ar kitokių sutrikimų turinčiam asmeniui pavadinti.
Tačiau ar iš tiesų įvyko esminis perėjimas nuo žeminančio prie pagarbaus negalią turinčio asmens įvardijimo? Ar iš tiesų žodžiu negalia, neįgalusis vadiname tai, ką norime vadinti ir kaip turėtume vadinti?
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Neretai girdžiu ir skaitau, kaip žmonės, tarp jų ir žurnalistai, vartoja frazes neįgali valdžia, neįgalus Seimas, neįgalus vadovas ir panašiai, taip nurodydami asmens ar institucijos nepajėgumą ar negebėjimą.
Tad kyla abejonių, ar terminas neįgalus iš tiesų pakeitė žodį invalidas, kuris tame pačiame Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas kaip visai ar iš dalies netekęs darbingumo žmogus, o neįgalusis - visai ar iš dalies negalintis dirbti.
Invalido terminas nuo senų laikų buvo naudojamas karo suluošintiesiems, kaip netinkamiems karinei tarnybai, pavadinti.
Šiandien Lietuvoje neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka, taikoma negalią turinčiam asmeniui, yra ne kas kita, kaip asmens negalėjimo, netinkamumo, nedarbingumo, silpnumo nustatymas dėl jo ligos ar kitų ypatybių.
Asmenį menkinanti žodžio neįgalus, kaip ir invalidas, reikšmė yra akivaizdi. Reikia pripažinti, kad esmės nepakeitėme invalidą pakeitę neįgaliu.
Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus
Kodėl, įvardijant negalią turintį žmogų, neįvyko esminio pasikeitimo turinyje? Ko gero, dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl pažodinio vertimo iš anglų kalbos.
Jei disabled versime paraidžiui, gausime neįgalus. Tačiau tiksli angliškojo žodžio reikšmė kyla iš socialinio negalios modelio, kuris reiškia, kad žmogus yra socialinių aplinkų nugalintas arba išgalintas.
Taip fizinio prieinamumo nebuvimas uždaro kelius fizinę negalią turintiems asmenims. Gestų kalbos, subtitrų, Brailio rašto, lengvai suprantamos kalbos ar kitų alternatyvių informacijos ir komunikacijos būdų menkas visuotinumas socialiai izoliuoja neregius, kurčiuosius, intelekto negalią turinčius asmenis.
Pedagoginių metodų, skirtų mokyti įvairius vaikus drauge, stoka į edukacinę atskirtį išstumia regos, klausos, intelekto sutrikimų turinčius arba autistiškus ir kitus vaikus.
Tarptautinis prieinamumo simbolis
Taip pat skaitykite: Pagalba Lietuvoje
Nuo 2006 m. žmogaus teisių standartas negalios srityje yra Jungtinių Tautų konvencija, kuri buvo inicijuota pačių neįgaliųjų, todėl ji yra laikoma autentišku ir patikimu instrumentu su negalia susijusiai politikai ir praktikai kurti.
Konvencijoje naudojama asmens su negalia, arba negalią turinčio asmens sąvoka (angl. person with disability).
Ši negalios samprata yra paremta esminiu žmogaus teisių principu - asmens orumu, asmens dimensiją laikant pagrindine.
Negalia, arba sutrikimas, yra antrinis. Lietuviškas neįgaliojo terminas iš tiesų neturi nei pirmosios (socialiniu modeliu grįstos, nugalinto, angl. disabled), nei antrosios (orumu grįstos, negalią turinčio asmens) tiesioginės reikšmės.
Beje, kitur pasaulyje naudojamas prancūziškas žodis handicap, arba, kalbant apie asmenį, personne handicapée.
Handicap kilo iš angliškos frazės hand in cap (ranka kepurėje), kuri reiškia lygius šansus visiems burtus traukiantiems dalyviams.
Būtent tai ir nusako JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kuria šalys narės įsipareigoja skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Lietuva Konvenciją ratifikavo 2010 metais, taigi, įsipareigojo įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstą negalios sampratą.
Konvenciją reikia suprasti kaip negalios sampratos esminį posūkį - atsisakant diskriminacijos ir įgyvendinant žmogaus teises.
Taigi, Konvencija skelbia žmogaus teisėmis ir socialinę negalios sampratą, kitaip, tariant, bet kurį negalią turintį asmenį traktuoja esant oriu ir turinčiu lygias teises su visais žmonėmis.
Tenka pripažinti, kad negalią ir negalią turintį asmenį nusakančios terminologijos klausimas nėra išspręstas, nes negalios sampratos pasikeitė santykinai labai neseniai, prieš daugiau nei dešimtmetį, priėmus Konvenciją.
Net jos preambulėje pripažįstama, kad neįgalumo sąvoka yra vis dar tebeplėtojama.
Terminai yra istoriškai nulemtos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys. Pakeisdami invalidą neįgaliu nepakeitėme esmės.
Negalia nusakoma diskriminacinėmis invalido reikšmėmis, pabrėžiant asmens nepajėgumą, o ne aplinkų pritaikymo ir įvairovės stoką.
Negalių turintys žmonės vis dar susiduria su begale kliūčių savo aplinkose, įskaitant netikėjimą jų gebėjimais, darbo sąlygų atviroje darbo rinkoje nesudarymą, bendrojo ugdymo neprieinamumą, aplinkos visiems, arba universalaus dizaino, menką taikymą, komunikacijos formų įvairovės trūkumą.
Neįgalumas: Apibrėžimas ir Teisiniai Aspektai
Neįgalumas, arba negalia - asmens įgimta ar pablogėjusi fizinė arba protinė būklė, trukdanti ar ribojanti savarankiškai visiškai ar iš dalies patenkinti normalaus asmeninio ir (ar) socialinio gyvenimo poreikius.
Kai kurių Rytų ir Vidurio Europos valstybių įstatymuose neįgalumas laikomas tarptautinio žodžio invalidumas sinonimu.
Bandymą globaliniu mastu suformuluoti neįgalumo sąvoką rodo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 Neįgaliųjų teisių konvencija (Lietuva prisijungė 2007), kuri reglamentuoja neįgaliųjų teises ir galimybes.
Konvencijoje pripažįstama, kad neįgalumas atsiranda dėl asmenų, turinčių ilgalaikių sveikatos (fizinės, psichikos, intelekto ar jutimo) sutrikimų, kurie gali trukdyti visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiomis teisėmis su kitais žmonėmis.
Pagal savo pobūdį neįgalumas gali būti laikinasis arba nuolatinis.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (1991, nauja redakcija 2005) vietoj termino invalidas įteisintas naujas - neįgalusis, nustatytos neįgaliųjų lygios teisės ir galimybės visuomenėje.
Įstatymu panaikintos buvusios 3 invalidumo grupės. Siekiant išsaugoti asmenų teises, nustatytas pereinamasis laikotarpis (iki 2007 06 30), kai turėta I invalidumo grupė prilyginama 20 % (asmuo laikomas nedarbingu), II - 35 %, III - 50 % darbingumo lygiui.
Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį pagal patvirtintus kriterijus ir tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai.
Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo, jis laikomas nedarbingu, 30-55 % darbingumo - iš dalies darbingu, nustačius 60-100 % darbingumo asmuo laikomas darbingu.
Darbingumo lygis gali būti nustatomas terminuotam laikui (nuo 6 mėnesių iki 2 metų) arba neterminuotai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos.
Asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, nenustatomas darbingumo lygis. Jiems gyvenamosios vietos savivaldybės sprendimu nustatomi specialieji poreikiai ir specialiųjų poreikių lygis.
Gydytojų konsultacinė komisija (GKK)
Darbingumo Lygio Nustatymo Kriterijai
Darbingumo lygis nustatomas atsižvelgiant į medicininius ir funkcinius kriterijus:
- Medicininiai kriterijai: Ligos, sužalojimai ar įgimti defektai.
- Funkciniai kriterijai: Asmens galėjimas atlikti įprastą veiklą, savarankiškai pasirūpinti savimi, dalyvauti visuomenės gyvenime.
Remiantis šiais kriterijais, nustatomas asmens darbingumo lygis procentais. Kuo mažesnis procentas, tuo didesnis nedarbingumas.
Statistika
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 pabaigoje registruota apie 223 000 asmenų su negalia.
- Pensinio amžiaus neįgaliųjų, kuriems nustatyta specialių poreikių tenkinimo reikmė, buvo 60 000.
- Darbingo amžiaus - 146 700.
- Neįgalių vaikų - 16 000.
Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų, vaikai - dėl nervų sistemos ir jutimo organų ligų.
Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.
Neįgaliesiems pritaikytas transportas
Diskriminacijos Draudimas
Diskriminacijos draudimas gali būti pažeistas, kai asmeniui atsisakoma suteikti galimybę pasinaudoti tam tikromis teisėms ar asmuo vertinamas skirtingai dėl savo negalios.
Be to, yra įvairių būdų, kaip diskriminacija gali atsirasti, o ji ne visada yra tiesioginė ir atvira. Diskriminacija grindžiama negalia yra draudžiama, sudarant kliūtis naudotis viešosiomis ir privačiomis prekėmis bei paslaugomis.
Turėtų būti užtikrintas tinkamas prieinamumas prie viešųjų paslaugų. Tam tikri reikalavimai taip pat galioja ir privačiam sektoriui.