migracijos įtaka šalies socialinei ir ekonominei raidai

Straipsnyje analizuojamos kilmės šalių galimybės pritraukti ir panaudoti (re)migrantų socialines perlaidas - idėjas, vertybes, įgūdžius, elgesį ir praktikas. Nagrinėjant Lietuvos atvejį atskleidžiama socialinių perlaidų pritraukimo ir panaudojimo ekosistema: kilmės šalies suinteresuotumas, veikėjų tinklas, taikomos priemonės / paskatos pritraukti bei pasirengimas / kliūtys panaudoti (re)migrantų socialines perlaidas. Lietuva nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. neteko 679 tūkst. gyventojų dėl didelio migracijos masto. Viena vertus, emigracija mažina darbo jėgą ir senėjimą, kita vertus - migrantai gali „atverti duris į pasaulio darbo rinkas“, skatinti prekybą, verslą, kultūrinius mainus ir diplomatinius santykius, perduoti naujas idėjas, įgūdžius ir finansinį pajėgumą.

Teorinis pagrindas ir kilmės šalių tipologija

Straipsnyje naudojama P. Boccagnio ir bendraautorių tipologija, kurioje kilmės šalys skirstomos į tris tipus pagal suinteresuotumą pritraukti migrantų indėlį. Pirmasis tipas - transnacionalinės valstybės, kurios suteikia emigrantams dvigubą pilietybę ir laiko juos ilgalaikiais nutolusiais gyventojais; šios šalys įtraukia migrantų indėlį į nacionalinę politiką, pvz., Salvadorą ar Dominikos Respubliką. Antrasis - strateginės, selektyvios valstybės, kurios skatina kai kurias migrantų indėlio formas, bet riboja politinį dalyvavimą, dažnai skatindamos ekonominį prisidėjimą; tokios šalys kaip Indija, Filipinai, Haitis ir Turkija. Trečiasis tipas - nesuinteresuotos ir smerkiančios valstybės, kurios laiko emigrantus nepriklausomais nuo šalies; Kuba yra pavyzdys, kai didelė priklausomybė nuo pinigų perlaidų tampa svarbia restruktūrizuojamo ekonomikos elemento.

Kilmės šalies veikėjų tinklą formuoja nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, diasporos organizacijos užsienyje, verslas ir nevyriausybinės organizacijos kilmės šalyje. Pasak Gamlento, Brinkerho ir kt., diasporos įtraukimo politikos priemonės apima gebėjimų stiprinimą, teisių išplėtimą, įsipareigojimo įtvirtinimo, įgaliojimo, palengvinimo, aprūpinimo ištekliais, bendradarbiavimo ir pripažinimo politikos priemones. Dėl kliūčių perimant socialines perlaidas svarbu analizuoti kilmės šalių visuomenės nuostatas ir sąstingį socialinėje struktūroje (Garapichas).

Lietuvos suinteresuotumas ir institucionalus kontekstas

Lietuvoje suinteresuotumas pritraukti ir panaudoti (re)migrantų socialines perlaidas išliko nuo nepriklausomybės atkūrimo - nuolatiniai bandymai palaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Intensyvus migracijos greitis po 2004 m. įstojimo į ES paskatino prioritetų kaitą: 2007 m. buvo priimta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija, 2011 m. patvirtinta Globalios Lietuvos programa 2011-2019 m., pratęsta iki 2021 m., ir 2014 m. - Lietuvos migracijos politikos gairės. 2018 m. patvirtinta Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategija. 2022 m. planuojama tęsti Globalios Lietuvos programą „Globali Lietuva“ 2022-2030 m. - siekis kryptingai skatinti diasporos įsitraukimą į Lietuvos gerovę. Tačiau, atsižvelgiant į pasiektą tipologiją, Lietuva vis dar išlieka selektyvinio tipo valstybe, o pilietybės klausimas išlieka rimtas dilemma, ypač dėl referendumų dėl pilietybės išsaugojimo.

Taip pat analizuojamas suinteresuotumas grįžtamąja migracija. Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimai rodo, kad savivaldybės daugiausia dėmesio skiria emigracijai: 2018 m. tyrimas parodė, jog 36% savivaldybių neturi tikslo skatinti grįžtamąją migraciją, 5% turi formalizuotą tikslą, 50% - neformalizuotą tikslą. Dar 2020 m. tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų nuostatos grįžtamosios migracijos atžvilgiu yra rezervuotos. Tačiau konkrečios nuostatos daugiau rodo atsakomąsias kliūtis nei nuoseklų palaikymą grįžtantiesiems.

Taip pat skaitykite: Statistikos analizė: slaugytojų migracija

Veikėjų tinklai ir priemonės Lietuvos kontekste

Lietuvos institucijos ir programos į (re)migrantų indėlio pritraukimą įtraukia įvairias institucijas: Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų, Kultūros ir Vidaus reikalų ministerijos. Taip pat įgyvendinama programa „Kurk Lietuvai“ (nuo 2012 m.), skirta tarptautinę patirtį turintiems profesionalams į viešąjį sektorių, ir „Work in Lithuania“ (nuo 2017 m.) - užsienio specialistus į verslo įmones. 2018 m. pradėta kvietimų užsieniečiams pritraukti mokslininkų programa, 2020 m. - „Valstybės profesorių programa“. Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ teikia nemokamas konsultacijas sugrįžusiems ar sugrįžti planuojantiems lietuviams bei užsieniečiams. 2021 m. pradėtas projektas „Gal į Lietuvą?“ - įdarbinimo ir gyvenimo Lietuvoje skatinimas. Savivaldybių lygmeniu 2017 m. startavo iniciatyva „Globalūs regionai“ Tauragėje, kurios tikslas - įtraukti išvykusius gyventojus į gimtojo krašto kūrimą. 2021 m. pabaigoje ši iniciatyva apima 17 savivaldybių ir kuria ambasadorių tinklą užsienyje.

Darbo rinkoje migrantų įtaka yra aktuali. Lietuvoje 2023 m. profesijų trūkumo sąraše nurodytos sritys, kurias migrantai gali užpildyti (pvz., pramonės sektoriuje, mašinistai, miško darbai, tekstilė). Ukrainiečių indėlis į Lietuvos rinką buvo ypač dokumentuotas: dauguma jų dirba gamybos, statybos, transporto ir aptarnavimo sektoriuose; jų indėlis į biudžetą 2022-2023 metais siekė keliasdešimt milijonų eurų. Taip pat įsigaliojo Vokietijos patirtis - stiprus įsitraukimas į darbo rinką, lėtėjanti nedarbo kreivė ir palankios sąlygos imigracijai. Numatoma, kad įgyvendinus palankias imigracijos priemones, kvalifikuoti migrantai išlaikys ekonominį augimą, o vyriausybės toliau tobulins imigracijos politiką, lengvins vizų išdavimo tvarką, pagerins integracijos paramą ir skatins kvalifikuotų migrantų pritraukimą.

Socialinės perlaidos ir jų reikšmė

Straipsnyje išryškinama, kad migrantai gali pernešti socialines perlaidas: normas, praktikas, tapatybes ir socialinį kapitalą. Remiantis Levitt, socialinės perlaidos įtakoja ne tik ekonominį augimą, bet ir kultūrinę įvairovę, naujų įgūdžių plėtrą ir socialinę sanglaudą. Lietuvos kontekste, siekiant maksimaliai išnaudoti (re)migrantų socialines perlaidas, turi būti subalansuotas grįžtančiųjų, užsieniečių ir kilmės šalies institucijų vaidmuo, užtikrinant, kad priimamos priemonės neprieštarautų valstybės politikos tikslams ir teiktų pridėtinę vertę visuomenei.

Empirinė dalis: tyrimai, duomenys ir tendencijos

2020-2021 m. atliktas tyrimas su 10 pusiau struktūruotų interviu su (re)migrantų ekosistemos dalyviais ir analizė strateginių dokumentų parėmė išvadą, kad institucinė sąveika ir tinklai yra esminiai pritraukimo veiksniai. Taip pat įvertinta, kaip kilmės šalis susidoroja su kliūtimis perimant socialines perlaidas (pvz., pasipriešinimas, politinės ir socialinės normos). Empiriniai duomenys iš Lietuvos yra paremti interviu su Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų atstovais, „Kurk Lietuvai“, „Work in Lithuania“, „Renkuosi Lietuvą“, „Globalūs regionai“ ir kt. organizacijomis. Be to, pateikiama 2004-2018 m. žmogiškojo kapitalo eksporto analizė: Lietuva eksportavo žmogiškojo kapitalo už 25,46 mlrd. eurų, o 2020-2023 m. tapo žmogiškojo kapitalo neto importuotoja, kuris vertinamas apie 13,5 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad migracija Lietuvoje tapo esmine ekonomikos kilimo dalimi.

Pagrindiniai iššūkiai ir galimybės

  • Kintanti kilmės šalių suinteresuotumas: referendumo dėl pilietybės sustiprinimo klausimai ir diaspora įtraukimo nuostatos gali formuoti pasirinkimus.
  • Daugiasisteminė partnerystė: savivaldybės, verslas ir nevyriausybinės organizacijos gali kurti platesnę ekosistemą pritraukti ir panaudoti migrantų socialines perlaidas.
  • Darbo rinkos rovė: migrantai užpildo trūkstamas profesijas ir atlieka užimtumo spragas, o jų įtraukimas gali skatinti inovacijas ir ekonominį augimą.
  • Socialinės atsakomybės iššūkiai: būtina užtikrinti darbuotojų teises ir darbo sąlygas, vengiant išnaudojimo ir prastų darbo sąlygų.
  • Didenantis demografinis nuosmukis ir konvergencija su ES: teigiamas neto migracijos scenarijus gali palaikyti gyventojų skaičių ir derinti gyvenimo kokybę su vidutiniu ES lygiu.

Sankirta į ateitį: rekomendacijos

  1. Toliau plėtoti diasporos politiką „Globali Lietuva“ 2022-2030 m., aiškiai įtraukiant pilietybės klausimą ir skatinant grįžtamojo migracijos tikslus.
  2. Kurti platesnį veikėjų tinklą kilmės šalyje: savivaldybes, privačias įmones ir nevyriausybines organizacijas, kurios bendradarbiautų su valstybės institucijomis.
  3. Stiprinti socialines perlaidas integruojant jas į valstybės strategijas, kurios skiria dėmesį švietimui, kultūrai, inovacijoms ir ekonominei partnerystei.
  4. Stebėti kliūčių ir pasipriešinimo tendencijas kilmės šalyse, diegti įgūdžių plėtojimo ir teisių išplėtimo priemones, siekiant didinti (re)migrantų įsitraukimą.
  5. Skatinti užsieniečių įdarbinimą, bet įsitikinti, kad darbo teisės užtikrina teises ir apsaugo nuo išnaudojimo; spręsti darbo trūkumų problemas atliekant socialinę įtrauktį.
  6. Vyriausybės institucijų, savivaldybių ir verslo bendradarbiavimo mechanizmai turi būti nuolatos tobulinami atsižvelgiant į ekonominę ir demografinę realybę.

Mikroelementai: pavyzdžiai ir kontekstai

Darbo rinkos dinamika Lietuvoje rodo, kad migrantai užpildo trūkstamas profesijas, įskaitant nekvalifikuotas pozicijas, kurias vietiniai darbuotojai dažnai nevengia imtis. Ukraina ir kitos šalys pateikia didelę procentinę dalį imigrantų; jų įtaka biudžetui ir ekonominei plėtrai yra reikšminga. Vokietijos pavyzdys rodo, kad integracija į darbo rinką gali būti efektyvi: ilgesnė bedarbystės kreivė sumažėja, priimamos naujos taisyklės 2024 m., padedančios įtraukti užsieniečius. Dėl demografinių pokyčių šios politika tikisi išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą ir palaikyti ekonominį stabilumą.

Taip pat skaitykite: Internetinė registracija Migracijos tarnyboje

Demografiniai ir ekonominiai kontekstai

Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčiai gali būti paaiškinami 2004-2023 m. migracijos dinamikos, vedančios į teigiamą migraciją 2020-2030 m. prognozėse ar neprognozuotjomis priklausomybėmis. Duomenys rodo, kad žmogiškojo kapitalo eksportas 2004-2018 metais buvo didelis; 2020-2023 m. migracijos laikotarpiu Lietuva tapo žmogiškojo kapitalo neto importuotoja. Tai rodo migracijos įtaką ekonominei plėtrai ir demografinei būklei, o laikui bėgant gali turėti įtakos ir socialiniams investiciniams sprendimams.

Taip pat skaitykite: socialiniai migracijos iššūkiai

tags: #migracija #migracijos #itaka #salies #socialinei #ekonominei