Emigracija - tai savanoriškas ar priverstinis asmenų išvykimas gyventi į kitą šalį, kuriame slypi ne tik žmonių perkėlimas, bet gilesni kultūriniai, socialiniai ir ekonominiai sluoksniai. Šis reiškinys jau kelis dešimtmečius Lietuvai atrodo kaip neišvengiamas modernumo palydovas, o kiekvienas, gimęs ar užaugęs nepriklausomoje mūsų valstybėje, vienaip ar kitaip susiduria su šio klausimo aktualumu.
Emigracijos mastai ir tendencijos
Lietuva, kaip ir daugelis Vidurio ir Rytų Europos valstybių, išgyveno galingas emigracijos bangas po Nepriklausomybės atgavimo (1990 m.) ir po įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.), kai buvo panaikinti apribojimai dirbti Vakaruose. 2004-2017 metais šalį paliko per 700 tūkstančių gyventojų - tai atitinka visos Estijos populiaciją!
LTEuropos migracijos tinklas (2016) teigia, kad per Lietuvos nepriklausomybės metus, tai yra nuo 1990 metų, iš Lietuvos emigravo beveik 870 tūkstančių žmonių, neto migracija 2014 metais siekė net -4,2. Tai ketvirtas neigiamas rodiklis visoje Europos Sąjungoje, todėl Lietuva dar yra vadinama emigracijos valstybe.
Emigracijos pikas iš Lietuvos buvo pasiektas 2010 m., tačiau stebimas emigracijos augimas tūkstančiui gyventojų 2008-2010 m. (3,2 karto) buvo pernelyg ryškus, kad jį būtų galima paaiškinti vien ekonomine krize. Pakartotina šalies gyventojų emigracijos augimo banga stebima dabartinio ekonomikos pakilimo laikotarpiu (2014-2016 m.). 2017-2018 m. išvykusiųjų skaičius iš šalies sumažėjo iki 32,2 tūkst.
2018 m. pastebimos ryškios imigracijos augimo ir emigracijos mažėjimo tendencijos: emigracijos mastai sumažėjo iki 32,9 tūkst. asmenų per metus, tuo tarpu imigracija išaugo iki 28,9 tūkst. asmenų per metus. Vertinant išankstinius 2019 m. duomenis, pirmąkart fiksuojamas teigiamas migracijos saldo (10,8 tūkst. asmenų).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pagrindinės emigracijos priežastys
Pagrindiniu emigracijos varikliu ilgai buvo ekonomika: darbo užmokestis Lietuvoje, pagal Valstybės duomenų agentūros statistiką, ir šiandien smarkiai atsilieka nuo Vakarų Europos vidurkio. Net ir Vilniuje jaunas specialistas dažnai uždirba mažiau nei už minimumą Norvegijoje.
Socialinės priežastys taip pat vaidina nemažą vaidmenį. Kaimiškose vietovėse - prasta švietimo, sveikatos priežiūros infrastruktūra, gyventojai jaučiasi atriboti nuo valstybės dėmesio. Politinės ir kultūrinės šaknys gilesnės - nusivylimas šalies valdymu, menkas politinis dialogas, augantis vienišumo ar diskriminacijos jausmas.
Akcentuojama, kad emigraciją pirmiausia lemia ekonominiai veiksniai (šalies išsivystymo lygis, darbo užmokestis, gyvenimo lygis, nedarbo lygis ir pan.), tačiau aktualūs išlieka ne tik ekonominiai migracijos motyvai (socialiniai, politiniai, teisiniai, kultūriniai ir kt.).
Be to, atviras pasaulis traukia savo įvairove: tarptautinės studijų, praktikos ar mainų programos vilioja sugrįžti, bet kartais pavirsta nuolatinės emigracijos šaltiniu. Apklausos duomenimis ekonominė bei mokslo ir švietimo situacija Lietuvoje yra pagrindinės emigracijos priežastys.
Demografiniai aspektai: kas emigruoja?
Didžiausią dalį neto migracijos sudarė išvykę jauni 20-29 metų žmonės. Šios amžiaus grupės išvykusių žmonių skaičius didėjo 2014-2017 metais. Vertinant absoliutų emigrantų skaičių, galima teigti, kad didžiausią jų dalį kiekvienais metais sudaro 20-30 metų žmonės.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pažymėtina, kad nuo šio dešimtmečio vidurio į Lietuvą atvykdavo vis vyresnio amžiaus imigrantai, o iš šalies išvykstantys emigrantai pamažu jaunėjo. Vidutinis imigrantų amžius paskutiniaisiais metais buvo 34 metai, emigrantų - 29. Kadangi didelė dalis atvykstančiųjų į Lietuvą vis dar buvo mūsų šalies piliečiai, šį išaugusį migrantų amžiaus atotrūkį galima didele dalimi sieti su jų reemigracija.
Emigracijos pasekmės Lietuvai
Emigracijos padariniai Lietuvai - pirmiausia demografiniai. Sparčiai mažėjantis ir senstanti visuomenė griovė regioninių miestelių ateitį - mokyklos uždaromos, trūksta priežiūros specialistų, o miesteliai sparčiai netenka aktyviausių gyventojų.
Ekonomikoje juntamas darbo jėgos stygius - nuo statybininkų iki gydytojų. Tio pasėkoje, kai kurios įmonės priverstos samdyti darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Mažėja ir mokestinis įnašas į Lietuvos biudžetą, todėl sudėtingiau finansuoti viešąsias paslaugas.
Tačiau yra ir kita pusė: perlaidų srautai iš užsienio (emigrantų siunčiami pinigai šeimai Lietuvoje) stipriai prisidėjo prie ekonominės gerovės - kai kuriuose šalies regionuose remitai net sudarė iki 4 proc. Išvykus pagrindiniui šeimos maitintojui, vyksta šeimos dezintegracija. Atsiranda „socialiniai našlaičiai“, kai vaikai auga tik su vienu iš tėvų arba pas senelius.
Emigrantų vaikų integracija užsienyje dažnai vyksta per kalbos, tapatybės praradimo skaudulius: lietuvių kalbos užmarštis, tradicijų silpnėjimas, ilgesys, kuris išlieka nepaisant visų materialinių gerovių.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Imigracijos poveikis ir nauji iššūkiai
2015-2017 m. ne ES piliečių imigrantų skaičius Lietuvoje padidėjo net 3,2 karto (nuo 2 934 iki 9 513), tačiau bendras imigrantų skaičius šalyje dėl mažesnio sugrįžtančių Lietuvos piliečių srauto 2014-2017 m. turėjo tendenciją mažėti. Nepaisant to, pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 2018 m. pastebimos imigracijos augimo ir emigracijos mažėjimo tendencijos.
Šalyje vyksta kardinalūs asmenų judėjimo pokyčiai, susiduriama su reikšminga darbo jėgos imigracija. Todėl Lietuva, kaip šalis „priėmėja“, turi pradėti analizuoti ir imigracijos poveikį darbo rinkai (nedarbo lygiui, darbo užmokesčiui), ekonomikai, demografijai, socialiniam saugumui, tautiniam tapatumui, politiniams pokyčiams ir net nacionaliniam saugumui.
Šeimos ir socialiniai efektai
Išvykus pagrindiniui šeimos maitintojui, vyksta šeimos dezintegracija. Atsiranda „socialiniai našlaičiai“, kai vaikai auga tik su vienu iš tėvų arba pas senelius. Emigracija per visą Nepriklausomybės laikotarpį labai išaugo. Gyventojų apklausos rodo, kad, susiklosčius palankioms sąlygoms, iš Lietuvos norėtų išvykti apie 25 % gyventojų (daugiausia jaunesni nei 35 m.).
Išvykusiųjų sugrįžimas turi ir teigiamą socialinį poveikį: grįžtantys emigrantai atveža naujų kompetencijų, inovatyvių idėjų, investicijų. Kultūriniai mainai, platesnis pasaulio matymas atneša naują požiūrį į švietimą, verslą ar asmeninį gyvenimą.
Ekonominės ir politinės prieigos sprendžiant migraciją
Svarbiausias būdas pristabdyti emigraciją - didinti atlyginimus, stiprinti darbo rinkos lankstumą, skatinti inovacijas. Švietimo ir sveikatos priežiūros kokybės gerinimas, ypatingai regionuose, būtinas norint sulaikyti jaunąsias šeimas. Politika turi skatinti grįžimą, o ne tik “baudžiamąją” migracijos kontrolę, kaip dažnai pasitaiko. Svarbu sukurti dialogą tarp išvykusių ir pasilikusių.
Mačiulis pastebėjo, kad dažniausiai apklaustųjų įvardyta problema - skurdas ir socialinė atskirtis - yra tik problemų pasekmė. „Tai išspręsti galima didinant darbo užmokestį, gyventojų pajamas, o tai - antroji lietuvių įvardyta problema. Ilgiuoju laikotarpiu - švietimas. Kokybiškas, visiems prieinamas švietimas yra pagrindinė priemonė, kuri sumažina ir socialinę atskirtį, ir pajamų nelygybę, ir užtikrina, kad valstybėje bus minimalus skurdas“, - teigia ekonomistas.
Anot jo, Vyriausybė turi tris instrumentus: minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo kėlimas. Visus šiuos tris instrumentus Vyriausybė naudoja.
Švietimas, regionai ir infrastruktūra
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva turėtų sutelkti daug dėmesio švietimui: „Tik užtikrinę kokybišką švietimą mes galime tikėtis, kad Lietuvoje bus minimali socialinė atskirtis, minimalus skurdas, tačiau kartu ir klestinti vidurinioji klasė.“
N. Mačiulio teigimu, lietuviai nori neuždaryti mokyklų. „Lietuviai įsivaizduoja, kad mokyklų skaičius lemia kokybišką išsilavinimą ir aukštas pajamas visą gyvenimą. Deja, yra priešingai. Gyventojų skaičius labai sumažėjo, mokyklų skaičius išliko toks pat. Visi ištekliai, kurie skiriami švietimui, išskaidomi per dideliam skaičiui institucijų, todėl mokytojų atlyginimai yra maži, lėšų nepatenka ir infrastruktūrai.“
Teorinės perspektyvos ir tyrimų rezultatai
Tyrimai rodo, jog migraciją aiškinančiose teorijose skiriami mikro-, makro- ir mezolygmenys, o tarp dažniausia minimų migracijos priežasčių - ekonominiai motyvai dėl darbo jėgos apmokėjimo bei paklausos ir pasiūlos skirtumų tarp šalių. Migracija, kaip ekonominis-socialinis reiškinys, savaime nėra nei blogas, nei geras. Atsižvelgiant į mastą ir šalies padėtį šio reiškinio atžvilgiu formuojasi teigiamos ar neigiamos pasekmės.
Remiantis mokslinės literatūros analize, matome, kad autoriai skirtingai interpretuoja migracijos sąvoką, ją siedami su gyventojų judėjimu, gyvenamosios vietos keitimu ir su tuo susijusiais gyventojų struktūros pokyčiais, ilgalaikiu išvykimu iš šalies ir pan. Migracijos veiksniai yra labai įvairūs ir gali būti klasifikuojami į įvairias grupes ir lygius (makroekonominio ir mikroekonominio lygio veiksnius).
„Aktualusis interviu“: Tai kaip pareigūnai pasitinka naująjį vidaus reikalų ministrą?
Rekomendacijos politikams ir visuomenei
- Didinti atlyginimus ir gerinti darbo rinkos sąlygas per minimalų atlyginimą, NPD ir viešojo sektoriaus atlyginimus.
- Investuoti į švietimą ir regionų infrastruktūrą, optimizuoti mokyklų tinklą siekiant geresnės mokymo kokybės.
- Skatinti grįžimą ir reintegraciją per lengvatas, kvalifikacijos pripažinimą ir darbo vietų kūrimą.
- Skatinti nuotolinio darbo galimybes ir technologijų plėtrą, kurios leistų dirbti užsienyje neišvykus iš Lietuvos.
- Plėtoti dialogą su diaspora, integruoti grįžtančių kompetencijas ir investicijas į vietos ekonomiką.
Duomenų lentelė: pagrindiniai migracijos rodikliai (apibendrinta)
| Rodiklis | 2010 (piko metai) | 2014-2017 (banga) | 2018-2019 (kaita) |
|---|---|---|---|
| Metinė emigracija (tūkst.) | Aukšta (pikas) | Didelė | Mažėjo iki ~33 |
| Metinė imigracija (tūkst.) | Maža | Vidutinė | Išaugo iki ~29 |
| Net migracijos balansas | Neigiamas | Neigiamas | 2019: teigiamas (~10,8 tūkst.) |
| Dominuojanti emigrantų amžiaus grupė | Jauni (20-29) | Jaunėjanti | Jauni ir sugrįžtantys vyresni |
Kaip geriau suprasti reiškinį?
Norint suprasti emigraciją kuo plačiau, rekomenduoju remtis naujausia statistika (Valstybės duomenų agentūra, Eurostat), klausytis emigrantų pasakojimų (pvz., tinklalaidės „Grįžusi Lietuva“), atkreipti dėmesį į literatūrinių kūrinių ir dokumentinių filmų analizę. Tai parodė „Vilmorus“ šių metų birželį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Emigracija yra vienas sudėtingiausių ir daugiasluoksniškiausių reiškinių šiuolaikinėje Lietuvoje. Priežastys - ne tik ekonominės ar socialinės, bet ir kultūrinės, psichologinės, net egzistencinės. Efektyvus emigracijos valdymas reikalauja kompleksinių sprendimų - nuo darbo rinkos reformų iki švietimo pokyčių, nuo šeimų stiprinimo iki kultūrinio dialogo su diaspora. Svarbiausia - valstybės, visuomenės ir emigrantų bendradarbiavimas, užtikrinantis atvirą ir kuriantį santykį su pasauliu, bet tuo pačiu puoselėjantis ir stiprinantis lietuvišką tapatybę.
tags: #socialines #migracijos #problemos