Šiame straipsnyje nagrinėjama vertybių ir elgesio normų samprata, jų klasifikacija, ryšys ir reikšmė visuomenėje. Aptariamos įvairios normų rūšys, moralės ir teisės sąveika, pabrėžiant jų svarbą reguliuojant žmonių tarpusavio santykius.
Socialinių normų apibrėžimas ir klasifikacija
Norma (lot. norma) - tai elgesio taisyklė, kuri reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius. Pagal reguliuojamus santykius ir jų reguliavimo priemones, normos skirstomos į:
- Technines normas: reguliuoja žmogaus ir gamtos santykį.
- Socialines normas: reguliuoja žmonių tarpusavio santykius. Teisės moksle socialinės normos yra svarbiausios.
- Socialines technines normas: pavyzdžiui, sporto žaidimų taisyklės.
- Religines normas: reguliuoja žmonių elgesį pagal tam tikrus religijos reikalavimus.
Pagal tai, kas jas nustato ir kaip garantuojamas jų vykdymas, socialinės normos skirstomos į:
- Teisės normas: reikšmingiausios normos, kurių laikymąsi garantuoja valstybė.
- Moralės normas: atitinka konkrečios visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratą.
- Paprotines normas (papročius): susiformuoja pamažu, dažniausiai jų laikomasi iš įpročio, asmeninės naudos.
- Visuomeninių organizacijų (korporatyviosios) normas: privalomos tam tikros korporacijos nariams.
Moralės normos: esmė ir reikšmė
Moralės normos atitinka konkrečios visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratą, išreiškia visuomenės požiūrį į įvairias vertybes, pavyzdžiui, gėrį, blogį, teisingumą, pareigą, garbę. Dažniausiai jos yra nerašytos.
Moralės normų laikymuisi įtakos turi sąžinė, autoritetas, visuomeninio poveikio priemonės (visuomeninis pasmerkimas už amoralų elgesį), naudingumas, pasmerkimo baimė. Moralės normų laikymasis priklauso nuo asmens principų, tradicijų, auklėjimo ir socialinės aplinkos.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Moralės ir teisės normos glaudžiai susijusios, bet moralės normai prieštaraujantis elgesys ne visuomet prieštarauja teisės normai. Pavyzdžiui, per brangiai pardavus pigiau įsigytą automobilį artimam giminaičiui būtų pažeistos moralės normos „nekalbėk netiesos“ ir „mylėk savo artimą kaip save patį“, bet ši veika neprieštarauja teisės normai.
Ir teisės, ir moralės normos reguliuoja žmonių socialinį elgesį, dažnai sutampa jų turinys ir tikslai, pavyzdžiui, jose įtvirtinami draudimai žudyti, vogti ir kita. Skirtumus lemia kilmė, reguliavimo mastas, teisių ir pareigų detalizavimo laipsnis, išraiškos forma bei būdai, kuriais garantuojamas normų vykdymas.
Paprotinės normos: tradicijos ir įpročiai
Paprotinė norma yra bendroji elgesio taisyklė (paprotys), susidariusi dėl daugkartinio tam tikro elgesio pasikartojimo pakankamai ilgą laikotarpį, tapusi žmonių įpročiu (pavyzdžiui, etiketo, įvairių apeigų norma). Paprotinės normos susiformuoja pamažu, dažniausiai jų laikomasi iš įpročio, asmeninės naudos, jų laikymosi nereikia papildomai garantuoti.
Paprotinė norma gali virsti teisės norma, jei ją sankcionuoja valstybė.
Visuomeninių organizacijų normos: korporatyvinis reguliavimas
Visuomeninės organizacijos (korporatyvioji) norma yra tam tikros korporacijos (visuomeninės organizacijos, politinės partijos, susivienijimo ir kitų) nariams privalomos elgesio taisyklės (pavyzdžiui, organizacijos įstatai, statutas). Jų laikymąsi garantuoja tos korporacijos turimos poveikio priemonės (papeikimas, pareigų pažeminimas, pašalinimas iš korporacijos ir kita).
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinės vertybės: idealai ir elgesio standartai
Socialinės vertybės - tai visuomenėje plačiai pripažįstama dorinių, politinių ir estetinių nuostatų sistema, susijusi su siekiamu idealu. Socialinės vertybės yra socialinėmis normomis reiškiami ir tam tikrus veiksmus bei tikslus pateisinantys bendri elgesenos standartai, pavyzdžiui, teisingumas, laisvė, patriotizmas, meilė.
Jos skatina užimti tam tikrą poziciją įvairių klausimų ar problemų atžvilgiu, yra konfliktų sprendimų atskaitos taškas, padedantis individui ar socialinėms grupėms pasirinkti iš kelių alternatyvų. Socialinės vertybės atlieka motyvacines funkcijas ir suteikia individų ar socialinių grupių poreikių tenkinimui tam tikras išraiškos formas.
Socialinės vertybės sudaro kultūros esmę, yra kriterijus, nusakantis, kas yra gerai ir blogai, teisinga ir neteisinga, lemia pavienio žmogaus ar žmonių grupių elgseną (socialinė elgsena). Visuomenėje nesant socialinių vertybių stabdoma socialinė pažanga, įsigali chaosas, sumaištis.
Socialinės vertybės formuojasi ilgai ir yra ilgaamžės, jas veikia auklėjimas ir patirtis. Socialinės vertybės glaudžiai susijusios su socialine aplinka, lemia žmogaus tikslus ir būdus jiems pasiekti, objektų ir elgsenos pasirinkimą, todėl socialinių vertybių tyrinėjimas apima ir nusistatymų, tarpusavio sąveikos, socialinės struktūros tyrimą.
Vertybinė orientacija ir socialiniai konfliktai
Vertybinė orientacija yra vidinė asmens charakteristika, veikianti jo elgseną. Socialinės vertybės individualioje sistemoje gali būti skirtingai integruojamos į vertybių hierarchinę struktūrą, pakeičiamos mažiau reikšmingomis ar joms suteikiama kita prasmė.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Vertybių sistemų hierarchijų neatitikimai tampa įvairių socialinių konfliktų priežastimi ir asocialaus elgesio prielaida. Socialinės vertybės gali būti materialios (vardai, apdovanojimai) ir nematerialios (įsitikinimai, veikla, nuomonės, siekiai, dorinės normos, švietimas, mokslinės teorijos, tradicijos, vaizduotė, viešoji nuomonė).
Kiekvienai kultūrai būdingos savitos socialinės vertybės, laikui bėgant požiūris į jas keičiasi, bet amžinosios vertybės (sąžiningumas, garbingumas, nuoširdumas, ištikimybė tiesai, pamaldumas, pagarba ir kita) išlieka žmonių sąmonėje kaip gyvenimo pagrindiniai siekiai.
Moralės ir teisės normų santykis
Kiekviena istoriškai susiformavusi visuomenė reikalauja įgyvendinti socialinių normų reguliavimą. Visuomeninių santykių reguliavimas įgyvendinamas realizuojant socialines normas, kurios skirstomos į: visuomeninių organizacijų, teisės, moralės, papročių normas ir pan.
Kaip socialinių normų grupė, moralės normos yra tam tikros elgesio taisyklės, apibrėžiančios žmonių tarpusavio elgesio santykius. Jei žmogaus elgesys neliečia kitų žmonių, jo elgesys socialiniu požiūriu neturi jokios reikšmės.
Egzistuoja nuomonė, kad moralė tai ne žmogaus reikalavimai pačiam sau, o visuomenės reikalavimai žmogui. Būtent visuomenė gali pripažinti elgesį moraliu ar amoraliu. Bet kuri socialinė norma yra bendro charakterio, todėl adresuojama ne konkrečiam visuomenės individui, bet visai visuomenei, ar jos daliai.
Moralės normos reguliuoja ne vidinį žmogaus pasaulį, o žmonių tarpusavio santykius. Tačiau negalima išleisti iš akių ir individualios moralės reikalavimų. Galutinėje išdavoje, jų įgyvendinimas priklauso nuo žmogaus moralinės brandos, jo socialinės orientacijos ir čia pagrindinį vaidmenį vaidina tokios individualizuotos moralės normų kategorijos.
Teisės normos: požymiai ir klasifikacija
Teisės norma yra pirminis ir bene svarbiausias teisės sistemos elementas, kuris reguliuoja svarbius valstybei visuomeninius santykius. Pagal visuomeninių santykių reguliavimo sferą socialinės normos skirstomos į teisės, moralės, papročių, tradicijų, politines, ekonomines, visuomeninių organizacijų ir kitas normas. Nėra tokių situacijų visuomenėje, kur veiktų tik viena normų grupė, visos jos reguliuoja kartu.
Labiausiai paplitusi socialinių normų rūšis yra teisės norma, kuri yra bendra taisyklė, veikianti nepertraukiamai laiko, bet kurios asmenų grupės atžvilgiu, numatyta neribotam atvejų skaičiui.
Teisės norma turi keletą ypatumų, skiriančių ją nuo kitų socialinių normų:
- Formalus teisės normos apibrėžtumas: teisės normos turi būti formaliai apibrėžtos. Terminas vidinis teisės normos apibrėžtumas reiškia, kad norma turi būti suformuluota tiksliai ir nedviprasmiškai. Teisės normos išorinis apibrėžtumas reiškia, kad teisės normos yra suformuluotos ir išdėstytos oficialiuose t.y. valstybės išleistuose teisės aktuose.
- Visuotinis privalomumas: teisės normos turi būti privalomos visiems visuomenėje, tai reiškia, kad norma yra privaloma visiems, kurie patenka į jos reguliavimo sritį.
- Valstybės apsauga: pareigos nevykdymas ar draudimo pažeidimas sukelia valstybės prievartos priemonių taikymą. Be valstybės prievartos teisės normos virstų paprastomis elgesio deklaracijomis, moraliniais pageidavimais.
- Sistemingumas: teisės normų struktūra pagrįsta normų tarpusavio ryšiais ir sistema. Teisės norma veikia kaip tam tikrų vidinių jos elementų (hipotezės, dispozicijos ir sankcijos) organizacija.
- Institucinis: norma tampa teisine norma, kai ją užrašo valstybė arba kažkaip kitaip išreiškia savo poziciją. Teisės norma - visada rašytinė.
- Bendrumas: teisės normomis laikomos bendro pobūdžio ir abstrakčios elgesio taisyklės.
- Orientavimas į ateitį: teisės norma skirta ateities atvejams ir įgyvendinama kiekvieną kartą, kai atsiranda numatytos situacijos.
Teisės normų klasifikacija
Teisės teorijoje teisės normos klasifikuojamos įvairiais pagrindais:
- Pagal teisinio reguliavimo objektą: konstitucines, baudžiamąsias, civilines, šeimos, darbo, finansų ir kitas.
- Pagal juridinę galią: įstatyminės ir poįstatyminės.
- Pagal teisinio reguliavimo metodą: imperatyvias, dispozityvias, skatinamąsias ir rekomendacines.
- Pagal galiojimo apimtį: bendrąsias, specialiąsias ir individualias.
Vertybės organizacijoje: kodėl jos svarbios
Vertybės atsako į klausimą: KOKIAIS PRINCIPAIS vadovaujamės įmonėje? Turint aiškias vertybes, galime užtikrinti aiškesnį sprendimų priėmimą, kurti mažiau taisyklių, nes pačios vertybės transliuoja, koks elgesys yra priimtinas, o koks nepriimtinas įmonėje. Tuo pačiu aiškios vertybės leidžia priimti ir išlaikyti būtent tuos žmones, kurių vertybės panašios. Taip užtikrinama komandos vienybė, nes, ne paslaptis, vertybiniai konfliktai sunkiausiai sprendžiami.
Jei įmonės misija atsako į klausimą „KODĖL esame?“, strategija - „KUR einame?“, tai vertybės atsako į klausimą „KAIP dirbame?“. Suformuluoti keletą įmonės vertybių - dar nieko nereiškia. Praktika rodo, kad vertybės darbdavio įvaizdį formuoja iš esmės. Svarbu, kad deklaruojamos ir realios vertybės sutaptų.
Analitikų iš Booz Allen Hamilton and Aspen Institute atliktas tyrimas rodo, kad sąžiningumą įvardina 90% respondentų, 88% mini įsipareigojimą klientams ir 76% komandinį darbą bei tarpusavio pasitikėjimą. Ar šios vertybės svarbios? Be abejonės. Denise Lee Yohn siūlo kritiškiau žiūrėti į pasirinktas esmines įmonių vertybes, nes kai kurios iš jų yra privalomos vystant kiekvieną verslą ir tai nėra unikalu ir tik apie jūsų organizaciją.
Vertybių diegimas: praktinis pavyzdys
Vertybių išsigryninimo procesas gali vykti organizacijos viduje. Vertybės gali gimti iš organizacijos vidaus: bendradarbiaujant su išorės konsultantais, surenkant darbuotojų nuomones ir vykdant workshop'us. Vertybių ambasadoriai gali kalbinti žmonių grupes, rinkti pageidavimus ir nenorimas elgesio formas, o po to sugrupuoti ir atrinkti pagrindines vertybes.
Diegimo procese verta susidėlioti veiksmų planą su ambasadoriais dėl komunikacinių ir vizualinių priemonių ir pradėti jį įgyvendinti kuo greičiau. Vertybių matomumui organizacijoje padeda vidiniai leidiniai, nominacijos, veiklos apžvalgos pokalbiai, kur elgesio dalis vertinama kaip 50% „KAIP“.
Socialinės vertybės ir tvarumas versle
Socialinės vertybės yra esminis aspektas, formuojantis šiuolaikinio verslo kultūrą. Jos apima įvairius teigiamus principus, tokius kaip lygybė, įvairovė, tvarumas, etika ir socialinė atsakomybė. Apskritai, socialinės vertybės ir tvarumas tampa svarbiais veiksniais, formuojančiais ne tik verslo sėkmę, bet ir bendrą socialinę gerovę.
Trys tvarumo ramsčiai: ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis. Pirmiausia, socialinės vertybės padeda kurti teigiamą įvaizdį. Šiandien vartotojai vis labiau renkasi prekes ir paslaugas, kurios atitinka jų vertybes.
Antra, socialinės vertybės gali būti svarbus motyvatorius darbuotojams. Šiuolaikiniai darbuotojai vis dažniau ieško ne tik gerų atlyginimų, bet ir prasmingos veiklos. Įmonės, kurios skiria dėmesį socialinėms vertybėms, dažnai sugeba pritraukti ir išlaikyti talentingus specialistus.
Taip pat socialinės vertybės gali padėti mažinti verslo rizikas. Įmonės, kurios laikosi etiškų praktikų ir skiria dėmesį tvarumui, dažnai sugeba išvengti skandalų ir teisinių problemų. Be to, socialinės vertybės gali skatinti inovacijas ir tapti strateginiu pranašumu ilgalaikėje perspektyvoje.
Tvarumo principai
- Išteklių efektyvumas: siekti optimizuoti išteklių naudojimą, sumažinti atliekų kiekį ir energijos sąnaudas.
- Socialinė atsakomybė: aktyviai prisidėti prie bendruomenių gerovės, darbuotojų gerovės skatinimas ir teisinga atlyginimų politika.
- Skaidrumas ir atskaitomybė: aiškiai komunikuoti veiklas, tikslus ir pasiekimus.
Tvarumo principų taikymas versle neapsiriboja tik vidinėmis praktikomis, bet ir išorės komunikacija, ataskaitomis ir sertifikatais, patvirtinančiais įsipareigojimą tvarumui.
Pelnas ir socialinė atsakomybė
Pelnas ir socialinė atsakomybė dažnai laikomi dviem priešingomis verslo sferomis, tačiau šiandien vis daugiau įmonių supranta, kad šios dvi koncepcijos gali ir turėtų būti suderintos. Socialinė atsakomybė ne tik padeda kurti teigiamą įmonės įvaizdį, bet ir prisideda prie ilgalaikio pelningumo.
Vienas iš būdų suderinti pelną ir socialinę atsakomybę yra įmonės vertybių integravimas į verslo strategiją. Pagrindiniai socialiniai aspektai, tokie kaip aplinkosauga, darbuotojų gerovė ir bendruomenės įtraukimas, turėtų būti neatsiejama verslo modelio dalis. Darbuotojų gerovė yra neatsiejama socialinės atsakomybės dalis, o investicijos į darbuotojų sveikatą ir profesionalumą dažnai atneša didesnį produktyvumą ir mažesnį darbuotojų kaitą.
Socialinio darbo vertybės ir organizacijos vertybės socialiniame darbe
Socialinio darbo profesija yra grįsta žiniomis, įgūdžiais ir vertybėmis, kurios šios profesijos atstovų tarpe yra ypatingai svarbios. Socialiniai darbuotojai dirba su labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais, todėl nuo socialinio darbuotojo darbo kokybės, sąžiningumo, asmeninių ir profesinių vertybių priklauso asmens gyvenimas ir jo kokybė.
Štai keletas pagrindinių aspektų, kuriuos svarbu aptarti:
- Žmogaus orumas ir vertė: kiekvienas asmuo yra vertingas ir nusipelno pagarbos.
- Socialinis teisingumas: siekiama užtikrinti, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes ir prieigą prie išteklių.
- Paslaugų teikimas: socialiniai darbuotojai yra įsipareigoję padėti žmonėms ir teikti jiems kokybiškas paslaugas.
- Sąžiningumas: socialiniai darbuotojai turi būti sąžiningi, patikimi ir etiškai elgtis.
- Kompetencija: socialiniai darbuotojai nuolat tobulina savo žinias ir įgūdžius.
Organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, taip pat turėtų vadovautis tam tikromis vertybėmis, kurios atsispindi jų veikloje:
- Orientacija į klientą: siekti patenkinti klientų poreikius ir teikti individualizuotas paslaugas.
- Kokybė: nuolat tobulinti paslaugų kokybę ir siekti aukščiausių standartų.
- Skaidrumas: būti atvira ir skaidri savo veikloje.
- Bendradarbiavimas: bendradarbiauti su kitomis organizacijomis ir institucijomis.
Vertybių samprata ir darbo vertybės
Vertybė yra gana reliatyvi sąvoka - ji visuomet yra “kažkieno”, tai yra, vertybė konkrečiam asmeniui, kuris priklauso tam tikrai socialinei grupei ir kultūrai. “Vertybė” gali būti suprantama kaip žmogaus poreikių, troškimų ir siekų, teigiamų vertinimų ir nuostatų objektas. Vertybė - fizinis objektas, asmuo, institucija, idėja, veiklos rūšis, socialinis santykis ir pan.
Mūsų vertybės gali būti be galo įvairios, apimti skirtingas gyvenimo, veiklos ir jos rezultatų sritis. Vertybės skiriasi savo bendrumu ir abstraktumu. Galima išskirti konkrečias vertybes, sutinkamas kasdieniniame gyvenime, ir abstrakčias, atskleidžiančias gilesnę žmogiškos egzistencijos prasmę.
Darbo vertybės aspektai
Kalbant apie darbą, kaip vertybę, galima išskirti įvairius jo elementus, arba aspektus. Svarbiausi elementai - tai darbas pats savaime, uždarbis, paaukštinimas, santykiai su viršininkais, kolegomis ar bendradarbiais. Abstrakčios vertybės darbe atsiskleidžia per tai, ko individas nori pasiekti darbe, kokius savo troškimus gali per jį realizuoti, ir kokius socialinius lūkesčius pateisinti.
Be asmeninių abstrakčių vertybių, galima skirti ir individualias socialines vertybes. Jų esmė - bendruomenės gerovė, o ne asmeniniai interesai. Šios vertybės ypač išryškėja socialinės tvarkos sutrikimo periodais.
Sociokultūriniai veiksniai ir jų įtaka vertybėms
Sociokultūriniai veiksniai - tai plataus masto socialiniai, kultūriniai ir elgesio veiksniai, apibūdinantys gyventojų santykius ir veiklą konkrečiame regione arba veiklos aplinkoje. Šie veiksniai veikia žmogaus mintis, jausmus ir elgseną.
Sociokultūriniai veiksniai gali apimti ekonominę ir socialinę padėtį, socialinius vaidmenis ir aplinkybes, taip pat tam tikrus kultūrinius veiksnius. Jie yra kompleksiniai ir specifiški, priklauso nuo lyties, amžiaus ar tautinės grupės, visuomenės raidos masto.
Sociokultūriniai veiksniai yra reikšmingi ugdymo sistemai. Ugdymo sociokultūriniais veiksniais laikoma socialinė aplinka, materialinė, dvasinė, žmonių veiklos ir bendravimo, religinė ir kita kultūra, iš jų svarbiausiu - sociumas, kuris apima įvairias bendrijas - šeimą, mokyklą, religinę bendruomenę, tautą, visuomenę, valstybę.
Jo siauroji aplinka yra: Šeima (ugdymo prigimtinis veiksnys). Draugai ir kaimynai (turi poveikio asmenybės raidai). Žiniasklaida - internetas, knygų, filmų, televizijos laidų herojai (intensyviausiai informaciją skleidžiantis ugdymo veiksnys). Savanorių organizacijos (reikšmingos ugdant socialios elgsenos gebėjimus). Bažnyčia (žmogaus dvasingumo ugdymo pašauktasis ir socialinio darbo plėtros tradicinis veiksnys).
Vertybės praktikoje: organizacijų pavyzdys
Ar jūsų įmonei artimos tokios vertybės kaip sąžiningumas, įsipareigojimas klientams, komandinis darbas bei tarpusavio pasitikėjimas? Jei taip, turite kai ką bendro su nemažai kitų įmonių. Ar jos išskiria jus iš kitų įmonių? Denise Lee Yohn siūlo kritiškiau žiūrėti į pasirinktas esmines įmonių vertybes, nes kai kurios iš jų yra privalomos vystant kiekvieną verslą ir tai nėra unikalu.
Vertybės - labai svarbus organizacijos elementas. Jomis vadovaujantis mes nusistatome tam tikras žaidimo taisykles organizacijos viduje. Kokios KN vertybės? Kur jos matomos darbuotojams? Mūsų vertybės: Pagarba, Bendradarbiavimas, Profesionalumas, Tobulėjimas. Kassavaitinis vidinis KN naujienlaiškis, kuriame dedikuota vertybių skiltis. Joje darbuotojai dalinasi pavyzdžiais, atspindinčiais vertybes.
Skatinimas ir padėkos yra organizuojamos pagal KN vertybes. Ketvirčio darbuotojai, Metų nominacijos (darbuotojas, komanda, proveržis). Veiklos apžvalgos pokalbis susidaro iš dviejų dalių KĄ (tikslai) 50% ir KAIP (vertybinė elgsena) 50%.
tags: #socialines #istaigos #organizacines #elgsenos #vertybes