Pensijų didinimas Lietuvoje vyksta per kelis tarpusavyje susijusius mechanizmus: metinį indeksavimą, individualią pensijų dalį didinančius sprendimus ir kartais papildomą indeksavimą viduryje metų. Šiame tekste surinkta informacija paaiškina, kaip skaičiuojamas indeksavimo koeficientas, kokie faktoriai lemia pokyčius, iš kur ateina lėšos ir kokių ilgalaikių iššūkių bei rizikų gali sukelti spartesnis išmokų didinimas.
Kaip apskaičiuojamas pensijų indeksavimo koeficientas
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Pastarųjų prognozę, kovą kaip tik paskelbė Finansų ministerija. Ji numato, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai, - nurodė ministerija.
Ką reiškia indeksavimas praktikoje
Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.
Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais jis buvo padidintas iki 298,45 euro. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė pasiekė 7,16 euro. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma Lietuvoje
Pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Kada mokamos atnaujintos pensijos
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio.
Konkrečios prognozės ir pavyzdžiai
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 804,6 euro. Po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,1 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurais - nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro. Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc. „Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu senatvės pensijos mokamos beveik 635,5 tūkst. gyventojų.
Taip pat skaitykite: naujausia informacija apie pensijų indeksavimą
Papildomas indeksavimas viduryje metų: kas ir kodėl?
Šių metų Seimas svarsto Valstybinių pensijų įstatymo pataisas: pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies. Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį.
Iš kur ateina papildomos lėšos?
Daugeliui žmonių nutraukus papildomą pensijos kaupimą, papildomų pinigų atsiranda tiek „Sodroje“, kuri moka pensijų individualioji dalis, tiek valstybės biudžete, iš kurio mokama pensijų bendroji dalis. Numatoma, kad per artėjančius kelis metus rezervo dydį reikšmingai papildys iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos. Pavyzdžiui, per pirmąjį 2026 m. ketvirtį jų „Sodrai“ pervesta apie 1,3 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolės atstovai įvardija, kad dėl pasitraukiančių iš pensijų kaupimo valstybės biudžetas kasmet sutaupys daugiau nei 150 mln. eurų kurie būtų skirti paskatoms dalyvauti kaupime. Vis dėlto lieka neaišku, kaip šie ištekliai bus panaudoti.
Kokia yra „Sodros“ rezervo reikšmė ir kiek jis siekia?
2025 m. pabaigoje „Sodros“ rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. eurų. Šių metų pabaigoje planuojamas rezervo dydis - daugiau nei 4 mlrd. eurų. Praėjusių metų gruodžio 31 dieną rezervinio fondo dydis kaupimo principu siekė 3,6 mlrd. eurų, šių metų pabaigoje jis, planuojama, sieks apie 4,4 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: kaip didinamos mažiausios pensijos
„Sodros“ rezervo lėšos yra investuojamos atsakingai ir konservatyviai, siekiant apsaugoti jų vertę ir užtikrinti likvidumą. Lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos finansinius instrumentus, tokius kaip Vyriausybės vertybiniai popieriai ar indėliai. Didelė dalis lėšų yra laikoma likvidžiose sąskaitose, kad prireikus būtų galima operatyviai padengti finansinius įsipareigojimus.
Debatai: ar naudoti rezervo lėšas pensijų didinimui?
Valstybės kontrolės specialistai pažymi, kad didesnis „Sodros“ rezervas po įsigaliojusių pakeitimų nereiškia struktūriškai geresnės pensijų sistemos finansinės būklės. Pasitraukusių iš kaupimo dalyvių „Sodros“ ir valstybės įmokos tampa pensijų apskaitos vienetais, o tai reiškia būsimus įsipareigojimus ateityje. Taip pat po trumpalaikio rezervo padidėjimo išryškės visuomenės senėjimo sukeltas poveikis viešiesiems finansams.
Jeigu tai būtų vykdoma koreguojant bazinės pensijos dydį, tai turėtų ir kitokių pasekmių. Spartus bazinės pensijos dydžio didinimas mažintų ryšį tarp gyventojų sumokamų socialinio draudimo įmokų ir gaunamų išmokų. Kitaip tariant, dabartiniams dirbantiesiems mažėtų paskatos mokėti socialinio draudimo įmokas.
Valstybės kontrolė teigia, kad šio laikotarpio fiskalinė rizika yra ne pats rezervo padidėjimas, o nepagrįstas polinkis jį panaudoti sprendimams, kurie dar labiau padidintų valstybės ilgalaikius įsipareigojimus. Naujus įsipareigojimus būtų galima prisiimti tik jiems numatant atitinkamus tvarius pajamų šaltinius. Norint vykdyti jau esamus įsipareigojimus ir neapleisti kitų socialinių tikslų, būtina derinti įvairias priemones.
Demografinės ir fiskalinės rizikos
Valstybės kontrolė pažymi, kad galvojant apie pensijų didinimą, būtina atsižvelgti į socialinio draudimo sistemos laukiančius ilgalaikius iššūkius, svarbiausias iš jų - neišvengiamas visuomenės senėjimas. 2025 m. vienam senyvo amžiaus asmeniui teko daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, o 2050 m. numatoma, kad šis skaičius sumažės iki 2. Tai lems, kad pradės formuotis struktūrinis deficitas, kurį tektų finansuoti „Sodros“ rezervo sąskaita.
Atlikta analizė rodo, kad nekintant politikai dėl demografinio spaudimo šis rezervas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 metais. Rezervo nykimą dar labiau paspartintų papildomas pensijų indeksavimas. Todėl reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą.
Politinių sprendimų svarba prieš rinkimus
Kokią dalį papildomų pinigų skirti papildomam pensijų indeksavimui, spręs politikai, žinantys, kad kitais metais bus savivaldos rinkimai, o dar kitais metais - ir Seimo rinkimai. Ekonomistas Romas Lazutka socialiniuose tinkluose dalijosi, kad po pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos likusios lėšos veikiausiai ir toliau liks buvusių kaupėjų turtu rezerve. Anot ekonomisto, tai reikštų papildomą naudą buvusiems kaupėjams visų „Sodros“ įmokų mokėtojų sąskaita.
„Bet kam įdomu, geriau pašokim. Lėtą šokį šokant jau pasišnekama - gal duoti vienkartinę „pensiją“ prieš savivaldos rinkimus? Užtenka pinigų ir be atėjusių iš II pakopos“, - ironizavo jis, pabrėždamas politinius triukus galinčius sutapti su rinkimais.
Ekonomistų nuomonės apie pasekmes
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad masinis pinigų įplaukimas iš antrosios pakopos ir didesnė minimali mėnesinė alga reikš gausų pinigų srautą į ekonomiką, kuris gali padidinti atlyginimus, bet kartu ir infliaciją. Labai tikėtina, kad infliacija Lietuvoje kitais metais bus didžiausia visame regione, - konstatavo N. Mačiulis.
SEB banko vyr. analitikas nurodė, kad indeksavimo koeficientas pagal atnaujintas Finansų ministerijos prognozes rodo, kad kitąmet vidutiniškai pensijos baziniu scenarijumi turėtų didėti 9,8 proc. Kiek gali būti papildomai didinama individuali pensijos dalis? Priklausys nuo prognozuojamo pertekliaus (o jis nuo to, kiek papildomai būtų didinamos pensijos) - pavyzdžiui, jeigu jis kitais metais būtų 500 mln. eurų, tada papildomam indeksavimui būtų skirta bent 100 mln. eurų. O tai reikštų, kad individuali pensijos dalis augtų ne 9,8 proc., o maždaug 13 proc.
Techniniai ir administraciniai aspektai
Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo. Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Kam pensijų didinimas padeda, o kam nepakanka
Senatvės pensijų didinimas visiems ją gaunantiems asmenims nėra taikli priemonė, siekiant sumažinti pensinio amžiaus žmonių skurdą. Todėl svarbu galvoti apie socialinės paramos sistemos priemones. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, konkretus įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnę įtaką, nes jų išmokos susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris dažniausiai keičiamas nuo kalendorinių metų pradžios.
Skaičiai ir orientaciniai pavyzdžiai
| Rodiklis | Dabartinis (arba prognozuotas) | Galimas pokytis |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija („Sodra“) | 804,6 EUR | +68,5 EUR → 873,1 EUR (8,51 % indeksavimas) |
| Bazinė pensija | 298,45 EUR | Indeksuojama metiniame kėlimuose |
| Apskaitos taško vertė | 7,16 EUR | Auganti pagal indeksavimą |
| „Sodros“ rezervas (2025 pabaiga) | ≈4,5 mlrd. EUR | Dinamiškas, didėja dėl pervedimų iš II pakopos |
| Gautas per 2026 I ketv. iš II pakopos | ≈1,3 mlrd. EUR | Prisideda prie laikinų pajamų |
Kas laukia toliau
Svarbu suprasti, kad prognozės gali kisti su kiekvienu nauju raidos scenarijumi, o naujausias ERS pasirodys rugsėjį. Kiek konkrečiai galėtų didėti pensijos, paaiškės Vyriausybei apsisprendus dėl biudžeto. Diskusijos tęsiasi: Prezidentūros siūlymas, Vyriausybės programa ir Seimo sprendimai lems, kiek rezervo ir perteklių skiriama trumpalaikiams išmokų didinimams bei kiek vidinėse sistemų reformose bus skirtas dėmesys ilgalaikio tvarumo užtikrinimui.
Pensijų reforma: ką keičia naujos taisyklės ir kaip nepasimesti sprendimuose?
Apibendrinant, pensijų didinimas Lietuvos kontekste yra sudėtingas procesas, kuriam įtaką daro tiek techniniai apskaičiavimai pagal darbo užmokesčio fondo augimą ir prognozes, tiek politiniai sprendimai bei demografinės tendencijos. Reikalingas balansas tarp socialinės gerovės stiprinimo dabar ir fiskalinio tvarumo ateityje.