UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ direktorė Meda Alksnienė atvira - nieko kita nelieka kaip tik ginti bendrovę teisme, kitaip jau nuo liepos 1 d. Rajono politikai balandžio 28 d. patvirtino Jurbarko r. visuomenei būtinų vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų sąrašą. Tarybos posėdyje sprendimas buvo priimtas žaibo greitumu - niekam nekilo jokių klausimų.
Maršruto panaikinimas ir administracijos veiksmai
Birželio 1 d. datuotu raštu savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė informavo UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ direktorę Medą Alksnienę, kad nuo liepos 1 d. bus panaikinti leidimai vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu Jurbarkas-Kaunas. Tačiau tai - jau ne savivaldybės reikalas, nors priimant tokį svarbų sprendimą net nebuvo viešai užsiminta apie pasekmes įmonei. Ši žinia pribloškė bendrovės vadovę. M. Alksnienė neslepia, kad tokio smūgio iš savivaldybės nesitikėjo.
Leidimus įmonė turi, savivaldybė už moksleivių ir kitų keleivių lengvatinį pavėžėjimą bendrovei kas mėnesį sumoka pinigus. Tiesa, sutartis, įteisinanti šią veiklą, pasirašyta nebuvo. „Jei kas būtų buvę negerai, tai kaip mums savivaldybė tiek metų pinigus moka“, - stebėjosi M. Alksnienė. Ji kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl sutarties pasirašymo. Tuomet M. Alksnienė atvėrė Kauno administracinio teismo duris ir pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė įpareigoti Jurbarko r. savivaldybės administraciją pasirašyti sutartį. Byla dar nebaigta, posėdis paskirtas rugpjūtį.
Bendrovės istorija ir veikla
UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ darbo pradžia veda į 1997 metus. Tuomet buvo įregistruota įmonė, pradėjusi vežti keleivius maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas. „Mums buvo iškelta sąlyga, kad įmonę būtinai įregistruotumėm Jurbarke. Tačiau nuo 2012 m. „Pereiti į vietinio susisiekimo maršrutą mūsų tada prašė pati savivaldybė, nes taip sprendė mokinių pavėžėjimo klausimą“, - pasakoja M. Alksnienė. 2012 m. birželio 13 d. leidimus vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusu maršrutu Jurbarkas-Kaunas išdavė Jurbarko r. savivaldybės administracija. Ir įmonė dirbo.
Pastaraisiais metais buvusi R. Alksnio įmonė skilo į dvi - UAB „Autogerovė“ ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Šiemet bendrovės buvo sujungtos ir dabar keleivius vietinio susisiekimo maršrutu Jurbarkas-Kaunas -Jurbarkas veža M. Alksnienės vadovaujama įmonė „Jurbarko mažieji autobusai“, perėmusi ne tik UAB „Autogerovė“ akcijas, bet ir darbuotojus bei įvairius įsipareigojimus. Bendrovėje šiuo metu dirba septyniolika vairuotojų.
Taip pat skaitykite: Jurbarko ligoninės darbuotojo E. Janušienės gyvenimo kelias
Šiemet į mokyklas bendrovės mikroautobusais važiavo apie 114 rajono mokinių. Bendrovė turi visus būtinus derinimus ir leidimus. „Kaip mes galime neturėti? Kelių transporto inspekcija mums neleistų dirbti“, - sakė M. Alksnienė.
Politikos ir administracijos motyvai: biudžeto taupymas ir teisėkūra
Metų pradžioje savivaldybė sumanė vietinio susisiekimo maršrutui Jurbarkas-Kaunas -Jurbarkas, kuriuo keleivius veža UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, skelbti konkursą. Ši žinia bendrovei taip pat buvo netikėta ir, kaip teigia M. Alksnienė, netgi teisiškai nepagrįsta - kaip galima skelbti konkursą maršrutui, kuriam leidimai išduoti iki 2017 m. birželio vidurio? „Mūsų leidimai galiojo, jokių priežasčių juos panaikinti nebuvo, todėl nežinau, kaip kilo mintis skelbti tokį konkursą“, - stebėjosi bendrovės direktorė.
Savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Rūta Vančienė mano, kad UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ direktorė M. Alksnienė apie planus naikinti maršrutą buvo informuota tinkamai. „Tarybos sprendimo projektą įteikėme teismui ir M. Alksnienei, todėl teismas ir atidėjo posėdį, nes nebuvo aišku, ar taryba patvirtins sprendimo projektą“, - sakė skyriaus vedėja. R. Vančienė patvirtino, kad savivaldybės administracija turėjo ketinimų skelbti maršruto konkursą, tačiau vėliau šios minties atsisakė.
Pernai vietinio susisiekimo maršrutu Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas keleivius vežė dar abi bendrovės - „Autogerovė“ ir „Jurbarko mažieji autobusai“. Savivaldybės administracijos duomenimis, 2015 m. iš rajono biudžeto už lengvatas turinčių keleivių vežimą „Autogerovei“ sumokėta 28323,29 Eur, o „Jurbarko mažiesiems autobusams“ - 36348,75 Eur. Pasak direktorės pavaduotojo V. Ganusausko, bendra suma gerokai viršija savivaldybės įmonei Jurbarko autobusų parkui išmokėtą kompensaciją už lengvatinį keleivių vežimą: 2015 m. įmonė gavo 36286,34 Eur.
V. Ganusauskas kategoriškas - savivaldybė turi taupyti, nes dabar moka ne tik už mūsų rajono moksleivius ir lengvatas turinčius gyventojus, bet kompensuoja ir už kitų rajonų ar miestų gyventojų keliones. „Nežinau, gal ankstesnės valdžios leido taip švaistyti rajono biudžetą, bet tai nereiškia, kad jų klaidų neturime taisyti“, - kalbėjo V. Pavaduotojo įsitikinimu, maršruto Jurbarkas-Kaunas-Jurbarkas priskirti vietinio susisiekimo kategorijai apskritai nebuvo galima.
Taip pat skaitykite: Jurbarko socialinių paslaugų centras
Vietinio susisiekimo maršrutais keleiviai vežami tik vienos savivaldybės teritorijoje. Išskirtiniais atvejais maršrutas gali tęstis per kelias savivaldybes, išskyrus miestų savivaldybių teritorijas, bet trasa negali būti ilgesnė nei 50 km. Tačiau svarbiausia - biudžeto išlaidos. Nei Kauno rajono, nei Kauno miesto savivaldybės, kurios pritarė šiam maršrutui, finansiškai neprisidėjo. Pasak V. Ganusausko, nėra ko stebėtis, kad šių savivaldybių administracijos pritaria maršrutui. „Mes vežame visų gyventojus, o už lengvatas kompensuoja tik mūsų savivaldybė“, - aiškino savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas.
Keleivių alternatyvos ir savivaldybės nuostata
Jis įsitikinęs, kad panaikinus vietinio susisiekimo maršrutą Jurbarkas-Kaunas rajono gyventojai nenukentės, nes yra pakankamai tarpmiestinio susisiekimo autobusų į Kauną. „Mes išanalizavome eismo tvarkaraščius. Šiuo metu iš Jurbarko į Kauną galima išvykti kas pusvalandį, panaikinus šį maršrutą nuvykti į Kauną nėra jokių problemų. Iš Jurbarko autobusų stoties maždaug kas valandą į Kauną važiuoja tolimojo susisiekimo autobusai, kuriais važiuodami keleiviai taip pat gali pasinaudoti lengvatomis, tačiau tada kompensacijos mokamos ne iš mūsų rajono biudžeto“, - tikino V. Ganusauskas.
Savivaldybei atsisakius vietinio susisiekimo maršruto Jurbarkas-Kaunas lieka tik prievolė pavėžėti į mokyklas vaikus, tačiau UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ direktorė M. Alksnienė neprieštarauja, kad savivaldybė turi skaičiuoti ir taupyti pinigus, tačiau nesutinka su priekaištais esą šis maršrutas neatitinka Kelių transporto kodekso.
Bendrovės reakcija ir tolesni žingsniai
Bendrovės direktorė griebiasi už galvos - toks neišdiskutuotas savivaldybės tarybos sprendimas įmonę sužlugdys. „Taip išeina, kad pagal savivaldybės administracijos direktorės raštą aš turiu tiems žmonėms pasakyti, kad nuo liepos 1 d. jie laisvi, neturi darbo, nes savivaldybė panaikino maršrutą?“ - svarstė M. Bendrovės direktorė griebiasi už galvos - toks neišdiskutuotas savivaldybės tarybos sprendimas įmonę sužlugdys.
Moteris teigia nežinanti, kokios interesų ir intrigų srovės čia teka, tačiau mato aiškius užmojus sužlugdyti įmonę. „Mes turime įsipareigojimų darbo biržai, mokame lizingą už autobusą ir nuo liepos 1-osios kaip kirviu nukirsti mūsų darbą, manau, yra nesąžininga, juk leidimus turime iki kitų metų vidurio“, - kalbėjo M. Ji sako privalanti ginti bendrovės interesus, jei reikės - eis į teismą, nes kito pasirinkimo nėra. „Turėdami visus reikalingus leidimus planavome veiklą, o dabar esame tiesiog išstumti. Ar savivaldybės tikslas yra sužlugdyti įmonę, kuri šiame rajone moka mokesčius?“, - klausė M. Alksnienė. Ji mano, kad tikslinga ne tik apskųsti savivaldybės administracijos direktorės raštą ir kreiptis į teismą ginant bendrovės teisėtus lūkesčius, bet ketina rašyti ir savivaldybės tarybai.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūra Jurbarke
M. Alksnienė įsitikinusi, kad priimdami sprendimą politikai galėjo būti suklaidinti. „Kol kas dar nežinau, ką pasakyti darbuotojams ir keleiviams, kurie ne vienus metus mūsų mikriukais važiuoja į darbą ar kitais reikalais. M. Alksnienė įsitikinusi, kad joks kitas autobusas nesustos kur paprašius ir nevažiuos taip dažnai kaip mikriukai. Išugdyti įmonę nėra lengva, ją sugriauti užtenka tarybos daugumos pritarimo. Gerai, jei politikai balsuoja bent jau perskaitę posėdžio medžiagą, tačiau ne vienas kalbintas rajono tarybos narys teigė, kad klausimo apie UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ nesvarstė, tvirtino tik Jurbarko autobusų parko aptarnaujamus vietinio susisiekimo maršrutus ir labai nustebo, kad nuo liepos 1 d.
Regioninė plėtra, projektai ir viešojo transporto sistema
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regiono gyventojams didesnes galimybes rinktis ar keisti darbo vietas bei prielaidas didesniam ar bent vidutiniam šalies darbo užmokesčiui gauti. Pinigai panaudoti, regiono gyventojai į darbą bet kurioje savivaldybėje gali važinėti už eurą per mėnesį, tačiau problema ne tik neišsisprendė, atvirkščiai - atsirado naujų.
Funkcinės zonos „Tauragė+“ plėtros strategija buvo rengiama siekiant identifikuoti gretimoms savivaldybėms svarbias problemas ir rasti bendrus veiksmus, kurie leistų užtikrinti gyventojų poreikius atitinkančių paslaugų geresnį prieinamumą. Viena didžiausių problemų - vietinis susisiekimas. Rengiant funkcinės zonos „Tauragė +“ plėtros strategiją, buvo nustatyta, kad galimybė naudotis viešuoju transportu tinkamu laiku sudaryta tik 50 proc. 2019 m. vienas gyventojas Tauragės regione vidutiniškai leidosi į 14 kelionių autobusais (13 iš jų - autobusų parko autobusais), kai Lietuvoje vienas keleivis vidutiniškai vyko į 104 keliones autobusais (94 iš jų - autobusų parkų autobusais). Skirtumas siekė 7,4 karto.
Tokia situacija susiklostė dėl to, kad visa vietinio susisiekimo sistema buvo orientuota į moksleivių vežiojimą. Tik vienas iš penkių vietinio susisiekimo maršrutų nebuvo priderintas prie ugdymo įstaigų darbo laiko. Iš 29 vietinio susisiekimo maršrutų, kurie aptarnavo gyventojus, 24 buvo Tauragėje, 4 maršrutai - Jurbarko rajono savivaldybėje, 1 maršrutas Pagėgių savivaldybėje. Dėl neišvystytos viešojo susisiekimo infrastruktūros regione sparčiai daugėjo atmosferą teršiančių automobilių, kuriuos gyventojai naudoja kelionėms į darbą.
Sprendžiant susisiekimo problemas funkcinės zonos „Tauragė+“ strategijoje buvo numatyta sukurti integruotą regioninę viešojo transporto sistemą, įdiegti elektroninio bilieto sistemą, rekonstruoti Jurbarko ir Pagėgių autobusų stotis, o Jurbarko ir Šilalės savivaldybės dar panoro įsigyti po 3 elektrinius autobusus. Per keletą metų padaryta labai daug. Įdiegta elektroninio bilieto sistema, apjungusi regiono viešąjį transportą ir suteikusi galimybę vienu lengvatiniu bilietu keliauti Pagėgių, Jurbarko, Tauragės bei Šilalės savivaldybėse. Naudotis viešuoju transportu gyventojus skatina ir įdiegta lengvatinė nuolatinio bilieto kaina - 1 euras per mėnesį.
Viešoji įstaiga „Žaliasis regionas“ įgyvendina net keletą projektų, kurie turėtų viešąjį susisiekimą padaryti patrauklesniu. Už daugiau nei 612 tūkst. eurų įrengta keleivių informacinė bei vaizdo stebėjimo autobusuose sistema, keleivių informavimo švieslentės, atliktas kasos aparatų pritaikymas bei kiti darbai. Dar 2 mln. 265,5 tūkst. „Tos priemonės, kurias diegiame, leis mums sukurti europinį lygį atitinkančią regioninę susisiekimo sistemą, tokią pačią, kokią turi daugelio ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojai. Gal ne kiekvienas gyventojas tą mato, nes daugelis viešojo transporto sistema nesinaudoja, tačiau visa tai tam ir daroma, kad keliaujančių viešuoju transportu daugėtų, kad toks susisiekimas būtų patrauklus, patogus, atliktų gyventojų reikalavimus ir poreikius. Daugelio vietovių gyventojai darbo vietas jau turi galimybę pasiekti vietinio susisiekimo autobusais, nebent dirba mažose įmonėse, kurios yra labai nutolusiose vietovėse“,- tikina viešosios įstaigos „Žaliasis regionas“ direktorė G.
Sistemos rezultatai ir iššūkiai
2023 metais įvedus lengvatinį elektroninį bilietą ir įkūrus pirmuosius maršrutus, pritaikytus prie įstaigų ir įmonių darbo valandų, viešuoju transportu besinaudojančių regiono gyventojų skaičius labai išaugo. 2024 metais regione kursuojančiuose autobusuose įdiegta sistema užfiksavo 836 792 elektroninių bilietų žymėjimus. Dažniausiai viešuoju transportu keliavo Tauragės savivaldybės gyventojai, atsižymėję net 66 proc. bilietų. Iš bendro važiuojančių skaičiaus 16,5 proc. keleivių sudarė Šilalės, apie 14 proc. - Jurbarko, ir tik maždaug 3,4 proc.
Mačiulaitienės teigimu, ne visose savivaldybėse yra pakankamai maršrutų, neužtikrintas gyventojus tenkinantis jų dažnis, bet jis atsiras su poreikiu. „Užsienyje visiškai normalu važiuoti į darbą viešuoju transportu. Šilalės ir Jurbarko savivaldybėms įsigijus po 3 naujus elektrobusus, už kuriuos savivaldybės sumokėjo daugiau kaip po 1 mln. eurų, atsirado ir naujų maršrutų. Iš Tauragės regiono plėtrai skirtų lėšų Jurbarko savivaldybė pastatė ištaigingą, daugiau nei 2,1 mln. eurų kainavusią autobusų stotį su 38 vietų automobilių stovėjimo aikštele ir elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Tačiau naujieji elektrobusai susisiekimo su atokesnėmis vietovėmis nepagerino - kursuoja tik po miestą ir į regiono centrą.
Šilalės savivaldybės pastangos perduoti 1,1 mln. eurų kainavusius tris naujus elektrobusus kontroliuojamai bendrovei „Šilalės autobusų parkas“ taip pat atsisuko antruoju lazdos galu: antri metai iš eilės bendrovė dirba nuostolingai, o didžiąją dalį pernykščių nuostolių sudarė būtent elektrinių autobusų eksploatavimo išlaidos. Norėdami išvengti konkurencijos, įmonės vadovai kelionės elektriniais autobusais 1 km kainą sumažino iki 85 euro centrų, nors nuo pat pradžių buvo aišku, kad ši kaina nepadengs visų galimų sąnaudų. Be to, nemažai kilometrų susidaro „nulinės ridos“, kuri neišvengiama važiuojant į maršruto pradžią ar įkrauti autobuso baterijų. Ilgai, kartais net iki mėnesio trunka ir autobusų remontas, nes taisyti gedimų juos tenka vežti į Vilnių. Turkijoje pagamintus elektrinius autobusus žiemą reikia šildyti, ir tam naudojamas dyzelis - o tai irgi papildomos išlaidos.
Už Europos Sąjungos paramos lėšas nupirktus autobusus privaloma drausti, ir vien tam įmonė per metus išleido per 14 tūkst. UAB „Šilalės autobusų parkas“ direktorius Vytautas Norkus neslepia, kad elektriniais autobusais nusivylė, juolab kad tikėjosi, jog sumažintą kelionės įkainį galės kompensuoti kasmet daugiau kaip po 5 proc. didėjant infliacijai. Bet neišsipildė ir šios prognozės. Pernai elektrinių autobusų sugeneruoti nuostoliai siekė net 55 tūkst.
„Ir vietinio susisiekimo maršrutų nuostolių kompensavimui, ir sistemos priežiūrai bei palaikymui reikia nemažai pinigų. Nesu politikė, todėl nebijau pasakyti savo nuomonės, kad savivaldybės turės susitarti ir pabranginti kelionių autobusu bilietą, kad ir gyventojai prie tos sistemos išsaugojimo galėtų daugiau prisidėti finansiškai. Sistemos išlaikymas tikrai kainuoja daug, ir man neramu, kiek savivaldybės kitais metais turės prisidėti, kad ji veiktų, nes projekto finansavimas baigiasi ir našta guls ant savivaldybių pečių“,- neslepia G. Preliminariais skaičiavimais, regiono savivaldybės už sistemos palaikymą jau kitąmet turės sumokėti apie 40 tūkst.
„Verslo pulsas“: Kiek ir kuo dar mokėsime už teisę būti pastebėtiems internete?
Specialiojo transporto paslaugos ir kiti vietinio lygmens sprendimai
Specialiojo transporto paslaugomis gali pasinaudoti Jurbarko rajono gyventojai. Ši paslauga teikiama Įstaigos darbo dienomis. Specialiojo transporto paslaugos be eilės suteikiamos vykti gydymosi, reabilitacijos tikslais, į medicininės-socialinės ekspertizės komisijas: neįgaliems vaikams, neįgaliems asmenims, kuriems - nustatyti specialusis slaugos poreikis, dideli specialieji poreikiai, 0-20 procentų darbingumo lygis.
Specialiojo transporto paslaugos naudojimo, teikimo, apmokėjimo tvarka nustatyta Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. Visos šios paslaugos teikiamos tik darbo dienomis, tačiau išimtiniais atvejais (pvz. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Užsisakyti specialiosios paskirties transporto paslaugas galima telefonu arba atvykus į įstaigą adresu Vydūno g. Vardas, pavardėPareigosTelefonasEl. 2020 metais.
Lentelė: palyginimas - kompensacijos 2015 m.
| Imone | Kompensacija už lengvatas (2015 m.) |
|---|---|
| UAB „Autogerovė“ | 28 323,29 Eur |
| UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ | 36 348,75 Eur |
| Jurbarko autobusų parkas (savivaldybės įmonė) | 36 286,34 Eur |
Šie skaičiai savivaldybės administracijos nuomone rodo, kodėl maršruto statusas buvo peržiūrėtas ir kodėl svarstoma apie būdus taupyti biudžeto lėšas. Tuo tarpu įmonės atstovai pabrėžia teisėtus lūkesčius ir jau pradėtą teisinį ginčą.
tags: #jurbarko #mazieji #autobusai #kompensacijos