Šį ketvirtadienio rytą, gegužės 21-ąją, Lietuvos Respublikos Seimas renkasi į lemiamą plenarinį posėdį, kuriame bus galutinai nuspręsta dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisų. Jei parlamentarai pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų. Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies.
Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Data: Naujos sumos bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią.
Indeksavimo ir skaičiavimo tvarka
Svarbu pabrėžti, kad šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo. Ministerija pabrėžia, kad tikslus kiekvieno asmens padidėjimas bus apskaičiuotas individualiai, tačiau žemiau pateikiama orientacinė skaičiavimų lentelė pagal ministerijos prognozes. Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai.
Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Konkrečios pavyzdinės sumos
Šiomis dienomis gyventojai sulauks didesnių pensijų. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų. 300 eurų pensija padidės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Šalpos pensijos ir kita socialinė parama
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, šis konkretus įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnę įtaką, nes jų išmokos susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris dažniausiai keičiamas nuo kalendorinių metų pradžios. Nuo šių metų „Sodra“ iš savivaldybių perima šalpos pensijų mokėjimą.
Nuo šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams. Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos.
Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų. Didesnės bus ir vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų - jos didėja nuo 280 iki 296 eurų per mėnesį. Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, nuo 2026 m. birželio 1 d. keičianti pavadinimą į išmoką vaiko priežiūrai (periodinė išmoka), didės nuo 420 iki 444 eurų per mėnesį ir bus skiriama besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Globos (rūpybos) išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus ar neįgalumo sieks 481 euro per mėnesį bei globos (rūpybos) tikslinis priedas didės iki 296 eurų per mėnesį. Keičiasi ir didėja materialinė parama šeimoms. Vienkartinės paramos suma gimus vaikui priklausys nuo to, kelintas vaikas gimė šeimoje - kuo didesnė šeima, tuo didesnė parama. Gimus pirmajam vaikui bus skiriama 222 eurai, gimus antrajam vaikui - 296 eurai, o gimus trečiajam ir kiekvienam paskesniam vaikui - 370 eurų.
Didesnių išmokų sulauks ir žmonės su negalia. Nuo 2026 metų padidėjo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 221 iki 233 eurų, didėja ir gyventojams teikiama socialinė parama. Taip pat didėja materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais - nuo 221 iki 233 eurų. Didesnė parama bus skiriama ir grįžusiems iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ar psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų - ji auga nuo 309,40 iki 326,20 euro.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Pensijų skyrimo tvarkos keitimo iniciatyvos
Prieš kurį laiką Seimas pradėjo svarstyti kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas. Jomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda.
Pavyzdžiui, jei atšventęs pensinio amžiaus gimtadienį žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjusius 13 mėnesių, tuomet jis praranda 1 mėnesio pensiją. Kreipęsis po 14 mėnesių - 2 mėnesių pensiją ir t.t. Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami.
Minėtomis pataisomis Seimo nariai siūlo ne tik atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant jų paprašyti. Kitas jų siūlymas - nustatyti, kad tokiais atvejais pavėlavimas paprašyti pensijos būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti.
Pensijos atidėjimo taisyklės ir diskusijos
Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus. Tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams. Taigi, atidėta pensija negali padidėti daugiau kaip 40 proc.
Vis dėlto naujomis įstatymo pataisomis Seimo nariai nori panaikinti ir šį ribojimą. Paprastai kalbant, jeigu jos būtų priimtos, tuomet pensijos atidėjimo terminui nebūtų taikoma 5 metų riba. Tokioms pataisoms reikalinga Vyriausybės išvada. Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant. Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d.
Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc. Esą toks perskaičiavimas sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“ - „pareikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų, taip pat su tuo susijusių lėšų.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pastebi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES.
Pensijų didinimo procentai ES šalyse
| Šalis | Padidinimo Procentas už Metus | Maksimalus Padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5.1% | 15.3% |
| Kroatija | 5.4% | 27% |
| Kipras | 6% | Nėra duomenų |
| Vokietija | 6% | Nėra duomenų |
| Slovakija | 6% | Nėra duomenų |
| Čekija | 6% | Nėra duomenų |
Seimo ir Vyriausybės pozicijos, ekonominiai aspektai
Šiandienos balsavimas laikomas tik formalumu, nes projektui jau vienbalsiai pritarta komitetuose, tačiau būtent po jo paaiškės galutinės sumos, kurios pasieks gavėjų sąskaitas vasaros viduryje. Jei Seimas šiandien, kaip prognozuojama, priims pataisas, dokumentas keliaus ant Prezidento Gitano Nausėdos stalo. Prezidentas turi 10 dienų pasirašyti įstatymą arba jį vetuoti. Atsižvelgiant į tai, kad šalies vadovas ne kartą pasisakė už spartesnį pensijų didinimą, veto tikimybė yra minimali.
Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo. „Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. T. y. tai nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas yra skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Kodėl PASITRAUKIAU iš II pensijų pakopos?
Bazinė ir individualioji pensijos dalys
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Būtent šią dalį žada didinti Vyriausybė. Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD.
„Sodra“ pabrėžia, kad bendrosios pensijos dalies dydis priklauso ne tik nuo bazinės pensijos tais metais, kai žmogus išeina į pensiją, bet ir nuo sukaupto stažo. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą dalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris yra sukaupęs 42 metų stažą, išeina į pensiją 2026 metais, kai būtinasis stažas siekia 34,5 metų, bendroji pensijos dalis bus skaičiuojama taip: 42/34,5 x 327,91 = 399,2 euro.
Vėliau prie bendrosios pensijos dalies pridedama individualioji. Ji priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Paprastai tariant, apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės. Pavyzdžiui, taško vertė 2026 metais siekia 8,11 euro. Taigi, jei žmogus yra sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 8,11 = 162,2 euro. Tai reiškia, sudėjus šias dalis bendra pensija būtų 561,4 euro (399,2 + 162,2).
„Sodros“ Patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodo, kad šiuo metu būtinąjį stažą turi 540 tūkst. pensininkų, o neturi - 96 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.
Skurdo problemos ir socialinės priemonės
Skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc., nurodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklauso nuo išmokų, įskaitant ir pensijas - jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba.
NSMOT įsitikinimu, skurdo problemoms spręsti skiriama nepakankamai dėmesio, trūksta sisteminio požiūrio ir kompleksinių priemonių. Skurdo rizika toliau augo, o aukščiausi jos rodikliai išliko senjorų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus grupėje. Tačiau labiausiai - nuo 20,7 iki 25,3 proc. - per metus išaugo 50-64 metų amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis.
Vyriausybės programos ir pažadai
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius pristatė paskirtuosius ministrus ir dvidešimt pirmosios Vyriausybės programą, kurioje išskirti pagrindiniai būsimosios Vyriausybės veiklos prioritetai. Naujosios Vyriausybės programoje nurodyta, kad bus didinama senatvės pensijų dydžio sąsaja su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu. Taip pat pridedama, kad mažinant pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydis bus artinamas prie Minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
„Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą. Numatome papildomą senatvės pensijų indeksavimą, pensijų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, - dalijosi būsimasis premjeras.
M. Sinkevičius taip pat pažadėjo peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, kad būtų užtikrinta socialiai teisinga pusiausvyra tarp lėšų kaupimo ir pensijų didinimo. Taip pat jis žadėjo stiprinti visą socialinės paramos sistemą - didinti šalpos pensijas, plėsti socialinių paslaugų prieinamumą, mažinti biurokratiją jas gaunant ir kurti aiškesnę bei paprastesnę socialinės apsaugos sistemą. Be to, anot M. Sinkevičiaus, daugiau dėmesio bus skiriama ilgalaikei priežiūrai. Taip pat numatoma sujungti globos ir slaugos paslaugų sujungimui į vientisą sistemą, plėsti pagalbą namuose slaugantiems artimuosius, stiprinti socialinio pavežėjimo paslaugas ir sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau savarankiškai gyventi savo namuose bei bendruomenėse.
Indexavimo prognozės ir skaičiavimai
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Pastarųjų prognozę šių metų kovą paskelbė Finansų ministerija.
Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Paprasčiau tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėtų skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų. Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurus - nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc.