Lietuvoje pensijų sistema nuolat vystosi, siekiant užtikrinti gyventojų finansinį saugumą senatvėje. Dvi svarbios sąvokos šiame kontekste yra Sodros pensijų indeksavimas ir pensijų anuitetas. Šiame straipsnyje pateiksime išsamią informaciją apie pensijų anuitetų indeksavimą, jų pelningumą ir populiarumą bei palyginsime su kitomis pensijų indeksavimo galimybėmis.
Pensijų anuiteto esmė ir jo reguliavimas
Pensijų anuitetas yra būdas išmokėti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, kai sukaupta suma pasiekia įstatyme nustatytą ribą. Tokiu atveju sukauptos lėšos nebėra išmokamos vienkartine suma - žmogus visą likusį gyvenimą gauna mėnesines išmokas, kurias administruoja „Sodra“.
Svarbu paminėti, kad nuo 2026 metų pensijų anuiteto įsigijimo riba keičiasi: jei anksčiau tai buvo 10 807 Eur, nuo 2026 m. ji bus 16 785 Eur. Anuitetų įsigijimas taps privalomas tiems, kurie sukaups šią sumą ar daugiau.
Pensijų anuiteto išmokos dydis priklauso nuo:
- sukaupto turto pensijų fonde;
- žmogaus amžiaus;
- pasirinktos pensijų anuiteto rūšies (su arba be paveldėjimo);
- vidutinės likusios gyvenimo trukmės;
- palūkanų normų ir administravimo sąnaudų.
Pensijų anuitetų rūšys ir jų populiarumas
Šiuo metu pensijų anuitetus gauna beveik 5 tūkst. gyventojų. Du trečdaliai (68 %) iš jų renkasi paveldimą standartinį anuitetą, kurio vidutinė mėnesinė išmoka siekia 67,36 euro. Apie 23 % gauna standartinį anuitetą su didesnėmis mėnesinėmis išmokomis (vidutiniškai 78,53 euro), o likę 9 % renkasi kitas rūšis.
Taip pat skaitykite: Kaip sėkmingai investuoti
Populiariausias iš lieka standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, kurį renkasi maždaug du trečdaliai anuitetų gavėjų. Maždaug ketvirtadalis renkasi standartinį anuitetą, kuris moka didžiausias mėnesines išmokas, o mažiau nei dešimtadalis - atidėtąjį anuitetą.
Pensijų anuitetų indeksavimas ir fondo veiklos rezultatai
Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų - jog pensijų anuitetų išmokos visą gyvenimą lieka tokio paties dydžio ir nėra indeksuojamos. Tačiau šis mitas yra paneigtas -
- Nuo Pensijų anuitetų fondo veiklos pradžios jo realizuotas pelnas išaugo iki beveik 20 mln. eurų, o per šešerius metus Pelno suma sudaro apie 25 mln. eurų.
- Šiuo metu fondo turtas siekia 96 mln. eurų, o anuitetų gavėjų skaičius viršija 5 tūkst.
- Per šešerius metus anuitetų gavėjai įmokėjo 77,5 mln. eurų, o „Sodra“ jiems išmokėjo tik 11,8 mln.
- Investicijų pelnas leidžia „Sodrai“ indeksuoti anuitetus daugiau nei minimalus tikslas - nuo šių metų planuojamas indeksavimas viršija 3 % ribą.
Įdomu, kad šiemet anuitetai nuo 2026 m. liepos 1 dienos bus indeksuoti net 4,7 %, nors tikslas buvo indeksuoti ne mažiau kaip po 3 % kasmet.
Daiva Gerulytė, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, pabrėžė, kad fondo investavimo modelis ir palanki finansų rinkų situacija leido išlaikyti ir ateityje indeksaciją didesnę nei 3 % per metus, kuris yra naujo ilgalaikio tikslo siekis. Iki tol pensijų anuitetų išmokos būdavo indeksuojamos ne mažesniu nei 2 % metiniu tempu.
Kiti pensijų anuiteto fondo rezervai ir taikymas
Be išmokų indeksavimo, fondo dalis pelno naudojama ir kitiems tikslams:
Taip pat skaitykite: Blogos Motinos Poveikis Vaikams
- 1,03 mln. eurų panaudota garantuotų palūkanų kompensavimui;
- 1,5 mln. eurų sukaupta ilgaamžiškumo rizikos rezervui, kuris užtikrina išmokas visą gyvenimą net jei gyvenama ilgiau nei prognozuota;
Šie rezervai padidina fondo finansinį saugumą ir patikimumą.
Pensijų anuiteto privalumai ir mitų atmetimas
„Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša paneigė mitą, kad pensijų anuitetai yra finansiškai nepalankūs. Dažnas žmogus mato sukauptą vienkartinę sumą ir lygina su gaunama mėnesine išmoka, tačiau neatsižvelgia į tai, kad išmokos mokamos visą gyvenimą.
Publikuojamais duomenimis, vidutinė 65 metų sulaukusių Lietuvos gyventojų likusio gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 16 iki 18 metų per pastaruosius du dešimtmečius, o pensijų anuitetų gavėjai gyvena dar ilgiau - vidutiniškai apie 23 metus.
Tokiu būdu, net jei pradžioje mėnesinė išmoka atrodo nedidelė, ilgainiui žmogus gauna daug daugiau nei įnešė. Be to, alternatyva - patiems valdyti sukauptas lėšas - turi rizikų: lėšos gali būti išleistas pernelyg greitai arba pernelyg taupiai, baiminantis trūkumo.
Anuitetas ši problemą sprendžia - žmogui nebereikia svarstyti, ar lėšų pakaks, nes išmokos mokamos iki gyvenimo pabaigos ir jų dydis gali netgi augti.
Taip pat skaitykite: Karti senatvė
Laikinas pereinamasis laikotarpis - „dvejų metų langas“
Nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio pabaigos galioja pereinamasis laikotarpis, vadinamas „dvejų metų langu“. Per šį laikotarpį žmonės gali pasitraukti iš II pensijų pakopos kaupimo sistemos ir atsiimti dalį sukauptų lėšų - asmenines įmokas ir investicinį prieaugį, neatsižvelgiant į sukauptą sumą.
Reikėtų pažymėti, kad šiose situacijose valstybės įmokos pervedamos į „Sodrą“ ir vėliau didina senatvės pensiją. Po šio laikotarpio vėl bus taikomi įprasti pensijų anuitetų įsigijimo reikalavimai.
Socialinis ir finansinis stabilumas pensijų anuitetuose
„Sodros“ atstovai teigia, kad pensijų anuitetai suteikia žmogui finansinį saugumą, nes nesvarbu, kiek žmogus išleidžia, jis gali būti tikras, jog kas mėnesį gaus tas pačias arba didesnes išmokas visą likusį gyvenimą.
Indeksavimas leis išmokoms neatsilikti nuo infliacijos ir ilgalaikių ekonominių pokyčių, o rezervai užtikrins stabilumą net ir nenumatytais gyvenimo atvejais, kaip pailgėjusi gyvenimo trukmė. Šie faktoriai svarbūs vykdant pensijų reformą ir kuriant patikimą socialinę apsaugą.
Apžvalginė lentelė: Pensijų anuiteto indeksavimas Lietuvoje
| Metai | Pensijų anuiteto indeksavimas, % | Fondo realizuotas pelnas, mln. Eur | Fondo turtas, mln. Eur |
|---|---|---|---|
| Iki 2022 | 2 | Mažiau nei 10 | Mažiau nei 75 |
| 2023 | Virš 2 | Apie 15 | Apie 90 |
| 2026 (planuojama) | Ne mažiau kaip 3, šiemet 4,7 | Apie 20-25 | Apie 96 |