Nuo 2026 metų įsigalioja plačios socialinės apsaugos sistemos, mokesčių, išmokų ir kitos susijusios politikos permainos, kurios liečia kiekvieną gyventoją. Žemiau pateikiame išsamią apžvalgą svarbiausių pokyčių grupių: pensijų reformos ir kitos pensijų naujovės, atlyginimų ir mokesčių pakeitimai, socialinių išmokų augimas ir lengvatos, taip pat praktinės pasekmės gyventojams.
Pensijų sistema: pakopos, kaupimas ir indeksavimas
Nuo 2026 m. atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antrą pensijų pakopą - vietoje jo įtvirtintas savanoriško kaupimo modelis. Tai reiškia, kad sistemoje dalyvauti nebenorintiems asmenims yra atidaromas dvejų metų „langas“, per kurį jie galės pasitraukti iš kaupimo. Tai padaryti bus galima nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Per šį laikotarpį gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). O už „Sodros“ ir (ar) valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Gyventojai, nusprendę likti sistemoje, galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU)).
Antroji pensijų pakopa ir atsiimamos lėšos - „užsidarė“ antrasis ketvirtis. Kaip skelbia „Sodra“, gyventojai prašymus nutraukti pensijų kaupimą antroje pakopoje teikia savo pensijų kaupimo bendrovėms. Pinigai žmogui pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų. Įmokos toliau nuskaičiuojamos iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovė priims sprendimą dėl kaupimo nutraukimo arba pats žmogus pateiks atskirą prašymą sustabdyti įmokas.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Nuo liepos 1 dienos pensijų anuitetų gavėjams išmokos bus vidutiniškai indeksuojamos 4,7 proc. Tai didžiausias pensijų anuitetų išmokų augimas nuo Pensijų anuitetų fondo veiklos pradžios. Įvertinęs geresnius nei planuota investavimo rezultatus, fondas šiemet taip pat padidino savo ilgalaikį tikslą - siekti ne mažesnio kaip 3 proc. metinio pensijų anuitetų išmokų indeksavimo.
Atlyginimai ir pensijos
MMA. Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didėja iki 1153 eurų neatskaičius mokesčių. Tai yra 115 eurų arba 11,1 proc. daugiau nei 2025 metais. Skaičiuojama, kad nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičius mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus.
Pensijos. Pensijų didėjimas kitais metais vidutiniškai sieks 12 proc. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų. Pensijų pakopos reforma reiškia ir platesnes galimybes gyventojams rinktis kaupimo modelį.
Progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas (GPM)
Metinėms apmokestinamosioms pajamoms, kurios nesiekia 36 VDU dydžio sumos, bus taikomas 20 proc. tarifas, pajamų daliai viršijančiai 36 VDU bet neviršijančiai 60 VDU - 25 proc. Visa gyventojų pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, atitinkamai bus apmokestinama 32 proc. tarifu. Individualios veiklos pajamos taip pat įtrauktos į bendrą gyventojų progresinį apmokestinimą.
Tiesa, mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims (iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus) apmokestinimas nesikeis dėl taikomo mokesčių kredito. Mažesnes pajamas gaunantiems asmenims išlaikytos lengvatos: iki 12 VDU dydžio sumos pajamoms ne iš darbo santykių bus taikomas 15 proc. tarifas, 5 proc. tarifas numatytas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus netauriuosius metalus.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
Mokesčiai ir apribojimai: cukrus, nekilnojamasis turtas, PSD
Cukraus mokestis. Įvedamas akcizas visiems saldintiems nealkoholiniams gėrimams, kuriuose cukraus kiekis 100 mililitrų viršija 2,5 gramus. 100 ml saldaus gėrimo, kuriame yra mažiau nei 8 gramai pridėtinių cukrų, bus taikomas 7,4 euro akcizo tarifas (už produkto hektolitrą), daugiau nei 8 gramai - 21 euro. Išimtis daroma farmacijos produktams, medicinos priemonėms, maisto papildams, specialiosioms medicininės paskirties maisto produktams, kūdikių maisto mišiniams.
NT mokestis. Nuo 2026 m. savivaldybės turi apsispręsti dėl konkrečių tarifų pagrindiniam būstui, kurio vertė yra didesnė nei 450 tūkst. Eur. Komerciniam nekilnojamajam turtui taikomi 0,5-3 proc. tarifai, be to taikoma papildoma 0,2 proc. dedamoji. Antriems, tretiems ir kitiems NT objektams taikoma 0,2-1 proc. ribose priklausomai nuo vertės. NT vertės daliai iki 50 tūkst. Eur bus taikomas 0 proc. tarifas, nuo 50 iki 200 tūkst. Eur - 0,2 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. Eur - 0,4 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. Eur - 0,6 proc., nuo 600 tūkst. iki 1 mln. Eur - 0,8 proc., o viršijant 1 mln. Eur - 1 proc. tarifas.
PSD. Nuo 2026 metų pradžios didėja privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Dėl MMA padidėjimo minimalioji mėnesio PSD įmoka - 6,98 proc. nuo MMA - sieks 80,48 euro (2025 m. ji buvo 72,45 euro). Norėdami išlikti apdrausti ir turėti teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, PSD įmokas kas mėnesį moka individualią veiklą vykdantys gyventojai ir verslo liudijimų turėtojai bei asmenys, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis.
Socialinės išmokos: didinimai ir platesnės galimybės
Nuo 2026 metų bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžiai didėja 5,2-5,7 proc. Vaiko pinigai automatiškai didėja nuo 122,5 iki 129,5 euro; gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms vaiko pinigai su papildoma dalimi didėja iki 205,7 euro.
Išmoka už vaiką. Vienkartinė išmoka vaikui augs nuo 770 iki 814 eurų, o nuo 2026 m. birželio 1 d. - iki 1036 eurų. Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka (alimentai iš „Sodros“) nuo liepos 1 dienos didėja nuo 133,2 iki 185 eurų; šis pokytis palies bemaž 17 tūkst. vaikų, kurie negauna teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo perspektyvos Lietuvoje
Šalpos pensijos. Šalpos pensijų bazė didinama 5,2 proc. iki 261 euro. Tai palies apie 70 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas. Tikslinių kompensacijų bazė didėja 5,3 proc. iki 219 eurų. Valstybės remiamų pajamų dydis auga 5,4 proc. iki 233 eurų.
Daugiau pašalpų net įsidarbinus. Bus sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus: bus mokama 100 proc. dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius (vietoje iki šiol buvusių 3 mėn.). Taip pat bus trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių.
Palankesni turto bei pajamų vertinimo kriterijai - galės turėti daugiau santaupų. Vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 VRP dydžių (vietoj 15), VRP 2026 m. sudarys 233 Eur. Patvirtinta ir „Finansinė pagalvė“, padidins normatyvus šeimoms ir leis neprarasti teisės gauti socialinę pašalpą, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.
Šildymo kompensacijos. Šildymo kompensacijas mokės už didesnį plotą: individualiems namams būsto ploto normatyvas didinamas nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Nedarbo išmokos: griežtinimai ir motyvacija dirbti
Vienas svarbiausių pasikeitimų - nuo liepos 1 d. susijęs su griežtesne nedarbo išmokų mokėjimo tvarka. Planuojama, kad minimalų nedarbo draudimo stažą reikės sukaupti per trumpesnį laiką. Keičiasi nedarbo išmokos pastoviosios ir kintamosios dalių procentinis santykis (didesnį „svorį“ turės iki tol gauta alga), taip pat keisis minimalūs ir maksimalūs nedarbo išmokų dydžiai.
Pataisomis kartu siekiama paskatinti priešpensinio amžiaus žmones, praradusius darbą, nesirinkti išankstinės pensijos. SADM ir „Sodra“ pateikia pavyzdžius, kaip priklausomai nuo atlyginimo ir nedarbo išmokos gavimo trukmės keičiasi pastarosios dydis.
Švietimas ir pedagogų atlyginimai
Nuo 2026 metų bus didinami atlyginimai pedagogams, mokyklų bibliotekininkams, skiriamas didesnis finansavimas pradiniam ir įtraukiajam ugdymui bei vadovėlių įsigijimui. Nuo rugsėjo 1 d. 8,2 proc. padidės finansavimas pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui - skaičiuojama, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis po mokesčių sudarys 1878 eurus. Tokia pačia proporcija didinami atlyginimai ir pagalbos mokiniui specialistams bei mokyklų vadovams. Nuo sausio 1 d. 5,7 proc. išaugs ir lėšos mokyklos bibliotekininkų darbo užmokesčiui.
Siekiant didinti švietimo pagalbos specialistų skaičių mokyklose, kitąmet 1,6 mln. eurų augs lėšos švietimo pagalbai. Asignavimai vadovėliams iš valstybės biudžeto kitąmet augs 2 mln. eurų; bendra vadovėliams skiriamų lėšų suma 2025 m. sudarys 25 mln. eurų (iš jų 15 mln. eurų - iš valstybės lėšų, 10 mln. eurų - iš ES lėšų).
Praktiški pakeitimai kasdieniame gyvenime
Brangsta kuro ir akcizais apmokestintos prekės. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje brangsta dyzelinas ir benzinas - apie 0,03 euro. Alkoholis brangs: alaus butelis (0,5 l) apie 0,06 euro, vyno 0,13-0,25 euro, stipriųjų gėrimų butelis - 0,68 euro. Cigarečių pakelis pabrangs apie 0,31 euro, kaitinamojo tabako - 0,27 euro.
PVM lengvata šildymui panaikinama - nuo 2026 m. PVM tarifas šildymui, karštam vandeniui ir malkoms nustatomas standartiniu 21 proc. tarifu.
Pirmasis būstas. Lietuvos bankas atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus - nuo 2026 m. rugpjūčio mėn. pradinio įnašo reikalavimas pirmo būsto pirkėjams mažinamas nuo 15 proc. iki 10 proc., taigi suteikiant daugiau galimybių įžengti į būsto rinką.
Vairuotojo pažymėjimai ir sauga. Nuo sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas susietas su medicininės pažymos galiojimu; nepasitikrinę sveikatos ir neturintys galiojančios medicininės pažymos vairuotojai negalės dalyvauti eisme. Taip pat visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės dėvėti šalmą.
Parkavimo Kaune kainos keičiasi: geltonoje zonoje stovėjimas brangsta nuo 2 iki 2,5 Eur/val., raudonoje nuo 1,2 iki 2 Eur/val., mėlynoje nuo 0,6 iki 1 Eur/val., žalioje nuo 0,3 iki 0,5 Eur/val. Nuo 2026 m. kiekvienas parduodamas automobilis privalės turėti galiojančią techninę apžiūrą.
Administraciniai pakeitimai, bankai ir muitai
Mokėjimams - vieno langelio principas. Nuo liepos 1 dienos daugumą valstybės mokesčių ir nemokestinių pareigų administruos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Gyventojai ir įmonės mokesčius bei baudas galės matyti ir patogiai apmokėti vienoje vietoje - Mano VMI.
Muitai ir siuntos. Nuo liepos 1 dienos įsigalioja 3 eurų mokestis smulkioms siuntoms iš trečiųjų šalių (pvz., Kinijos platformų). Fiksuoto dydžio muitas bus taikomas prekėms mažos vertės siuntose, o tai gali padidinti vienos siuntos vertę, nes mokestis taikomas kiekvienai prekių rūšiai.
Bankai. Didieji Lietuvos bankai teigia, kad 2026-aisiais daugumos kasdienių paslaugų įkainiai nesikeis; kai kurie mokesčiai gali kisti dėl naujos PVM tvarkos, kuri taikys 21 proc. administracinėms ir techninėms paslaugoms.
Būstas, daugiabučiai ir kitų paslaugų kainos
Daugiabučių gyventojams gali tekti didinti kaupiamąsias įmokas pagal pastato techninę būklę: minimalus tarifas susietas su pastato technine būkle - gera (1), patenkinama/vidutinė (2), bloga (3), labai bloga/kritinė (4). Nustatytas maksimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas 2026 metais - 1,1533 Eur už kv. m per mėnesį.
Visuomeninis elektros tiekimas ir gamtinės dujos: antrajame šių metų pusmetyje visuomeniniai elektros tarifai didėja 2 centais už kWh, dujų tarifai buitiniams vartotojams nuo liepos 1 dienos didėja po 4 centus už kub. m. Tai reiškia vidutinį sąskaitų augimą keletui eurų per mėnesį priklausomai nuo vartojimo.
Socialinės paramos administravimas ir sąlygos
Įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą, tiksliau įvertinti individualią gyventojų situaciją ir skatinti įsitraukimą į darbo rinką. Nuo birželio 1 dienos nebelieka reikalavimo dirbti nustatytą minimalų darbo laiką (du trečdaliai) norint gauti piniginę socialinę paramą - tai aktualu mažesniu darbo krūviu dirbantiems gyventojams. Taip pat keičiasi turto vertinimo tvarka: turto vertės susiejamos su valstybės remiamų pajamų dydžiu ir automatiškai indeksuojamos; piniginių lėšų normatyvas įtraukiamas į bendrą turto vertės normatyvą.
Savivaldybės administracija, įvertinusi faktinę šeimos situaciją ir gyvenimo sąlygas, galės išimties tvarka skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas tais atvejais, kai nėra teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko išlaikymo, vyksta teisminiai procesai dėl tėvystės ar išlaikymo nustatymo arba taikoma mediacija. Pokyčiai taip pat aktualūs šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.
Kiti svarbūs pokyčiai: baudos, statybos, e. tolling
Baudos už nelegalias statybas didėja: už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą numatomos baudos nuo 1800 iki 3450 eurų (anksčiau 1400-3000 eurų), už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą - nuo 4350 iki 5800 eurų.
Stabdomas metinių vinječių pardavimas nuo liepos 1 dienos ruošiantis e. tolling sistemos įvedimui, kuri turėtų pradėti veikti nuo 2027 metų sausio 1 dienos. Naujoji sistema leis komercinį transportą apmokestinti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą ir įtvirtins principą „teršėjas moka“.
Infografika: pagrindiniai socialinės apsaugos pakeitimai
Lentelė: svarbiausių išmokų dydžių pokyčiai (2025 → 2026)
| Išmoka / mokestis | 2025 | 2026 |
|---|---|---|
| Minimalus mėn. atlyginimas (MMA) | 1 038 € | 1 153 € |
| PSD minimalioji įmoka | 72,45 € | 80,48 € |
| Vidutinė senatvės pensija | ≈670 € | ≈750 € |
| Vaiko pinigai (universalūs) | 122,5 € | 129,5 € |
| Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka („Sodros“ alimentai) | 133,2 € | 185 € |
| Šalpos pensijų bazė | 248 € | 261 € |
Vaizdo įrašas: kaip keisis pensijų ir socialinių išmokų kaupimas
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
Ko tikėtis gyventojams ir ką reikėtų žinoti praktiškai
Jei žmogus pateikė prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 metų gegužės 19 dieną, pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui - po birželio 30 dienos, o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 metų liepos 15 dienos. Pasak „Sodros“, svarbu žinoti, kad vien tik prašymo pateikimas kaupimo automatiškai nestabdo. Įmokos toliau nuskaičiuojamos iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovė priims sprendimą dėl kaupimo nutraukimo arba pats žmogus pateiks atskirą prašymą sustabdyti įmokas.
Atsiimant lėšas, valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis bus pervesta į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais. Žmogaus, darbdavio sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas nuo visų įmokų bus pervesti į banko sąskaitą. Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus, jos nebus laikomos draudžiamosiomis pajamomis, reikšmingomis skaičiuojant ir skiriant „Sodros“ išmokas. Tačiau išsiimama suma turės įtakos siekiant gauti piniginę socialinę paramą iš savivaldybės ar kitas socialines paslaugas: iš pensijų fondo pervestos lėšos bus vertinamos kaip pajamos.
Gyventojams rekomenduojama: peržiūrėti savo dalyvavimą antroje pensijų pakopoje, apskaičiuoti asmeninių įmokų ir ateities pensijų pasekmes; susipažinti su naujuoju progresiniu GPM ir investuoti laiko planuoti šeimos biudžetą atsižvelgiant į PSD, PVM ir energetikos sąnaudų pokyčius; pasitikrinti, ar naudodamiesi kriptoturto paslaugomis jų teikėjai turi licenciją ES ribose.
Šie pokyčiai - kompleksiški ir liečia įvairias gyvenimo sritis: nuo kasdienių išlaidų ir mokesčių iki ilgalaikio saugumo senatvėje. Ekspertai pažymi, kad galutiniai sprendimai ir biudžetiniai įgyvendinimai gali keistis rengiant ateinančių metų biudžetą, todėl svarbu sekti oficialius pranešimus ir pasikeitimus.
tags: #nauja #socialines #apsaugos #sistema