Autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, kuris pasireiškia bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų skirtumais. Šis sutrikimas veikia vaiko veiklą ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Autizmo spektro sutrikimai apima Aspergerio sindromą, Retto sindromą, netipinį autizmą ir autistinį sutrikimą (vaikų ir klasikinį autizmą). Šiame straipsnyje apžvelgsime autizmą, jo priežastis, atpažinimo ženklus ir ankstyvosios pagalbos svarbą tėvams. Taip pat pateiksime knygų, kurios gali būti naudingos tėvams, auginantiems autistiškus vaikus, apžvalgą.
Autizmo samprata ir paplitimas
Autizmas sukelia visą gyvenimą trunkančias kokybines socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Autorių (Gillberg, Coleman, 1992) teigimu, autizmo sindromas būdingas 4-5 iš 10 000 vaikų. Šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis, berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Autizmo priežastys
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veiklos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz., fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Autizmo atpažinimas ir diagnostika
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą (pateikiamas priede) sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Autizmo gydymo būdai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Medikamentinis gydymas
Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg, 1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai.
Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka, yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Rekomenduojamos knygos tėvams
Tėvams, auginantiems autistiškus vaikus, svarbu turėti prieigą prie patikimos informacijos ir praktinių patarimų. Štai keli pavyzdžiai:
- Rogers S., Dawson G., Vismara L. „Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kurią gali suteikti tėvai“ (2017). Teigiama, jog tėvų vaidmuo ikimokyklinukams su ASS gali būti žymiai didesnis nei manyta, padedant bendrauti ir išnaudoti galimybes.
- Wilde K. „Autistiško vaiko kasdiena: vadovas tėvams apie vaikų migdymą, įniršio priepuolius, drausminimą, naudojimosi tualetu įgūdžius ir kitus kasdienius iššūkius“ (2020). Praktiniai patarimai kasdieniams iššūkiams spręsti.
- Notbohm E. „Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų“ (2012). Mažosios kasdienės gairės apie supratimą ir elgesio keitimą.
- Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas - Mikulėnaitė L., Ulevičiūtė R. (2004). Išsamus ankstyvojo amžiaus požymių aptarimas ir praktinės įžvalgos.
- Attwood T. „Aspergerio sindromas: išsamus vadovas“ (2013). Apima Aspergerio sindromo požymius, diagnostikos būdus ir problemas gyvenimo tarpsniuose.
- Baron-Cohen S. „Esminis skirtumas: vyriškos ir moteriškos smegenys: visa tiesa apie autizmą“ (2011). Tyrimai apie vyriškų ir moteriškų smegenų skirtumus ir autizmo sąsajas.
- Prizant B. M., Fields-Meyer T. „Unikalus žmogus: kitoks požiūris į autizmą“ (2023).
- Verdick E., Reeve E. „Išgyvenimo knyga vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų (ir jų tėvams)“ (2020). Strategijos, kaip bendrauti, valdyti emocijas ir laikytis kūno higienos.
- Nobohm E., Zysk V. „1001 puiki idėja kaip auginti ir ugdyti autizmo sutrikimą ar Aspergerio sindromą turinčius vaikus“ (2021). Išsami enciklopedija apie įvairias iššūkių sritis.
- Baron-Cohen S. „Esminis skirtumas“; Prisijungusios rekomendacijos.
Be šių knygų, tėvai gali rasti naudingos informacijos ir kituose šaltiniuose, pvz., Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ interneto svetainėje, įvairiuose seminaruose ir konferencijose. Taip pat verta paminėti socialinių istorijų metodą ir jų praktinį pritaikymą Lietuvoje.
Socialinės istorijos kaip pagalbos priemonė
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, dažnai sunku suprasti socialinio bendravimo taisykles ir kitų žmonių emocijas. Socialinės istorijos - vienas iš socialinių įgūdžių mokymosi instrumentų, kuris leidžia autistiškiems vaikams suprasti situaciją, išmokti tinkamai elgtis įvairiose aplinkose: parduotuvėje, žaidimų aikštelėje, ugdymo įstaigoje ir kitur. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ išleido knygą „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams“, kuri skinta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius. Knyga suteikia išsamią instrukciją, kaip rašyti individualizuotas socialines istorijas.
„Knygą sudaro trys dalys: intervencijos principai (teorija), realių socialinių istorijų pavyzdžių su paaiškinimais, kas yra gerai ir kontroliniu sąrašu (praktika), kad padėtų rašančiam istoriją atlikti tai teisingai. Perskaičius šią knygą ir ja naudojantis, specialistai ir tėvai bus pajėgūs savarankiškai parašyti socialinę istoriją savo vaikui, ugdytiniui“, - komentuoja K. Anot L. Mikulėnaitės, naudojant socialinių istorijų metodą, galima vaikui išaiškinti socialinį kontekstą, padėti suprasti kitų žmonių lūkesčius ir norus, išmokti tinkamų elgesio būdų.
„Knyga suteikia instrukcijas, kaip rašyti socialines istorijas, kurios yra pritaikytos konkrečiam vaikui, atsižvelgiant į jo ypatumus, sunkumus ir galimybes. Tai padeda įtraukti neuroįvairovės asmenis į socialinį gyvenimą ir ugdymą“, - teigia Vidas Karvelis iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Visa tai rodo, kad ankstyva identifikacija ir individualus, struktūruotas pagalbos planas gali reikšmingai pagerinti bendravimo ir kasdienio gyvenimo įgūdžių vystymąsi.