Hipochondrija - tai ilgai trunkantis lėtinės eigos sutrikimas, kuriam būdingas susirūpinimas ar baimė susirgti sunkia liga, net jeigu šis įsitikinimas nėra pagrįstas klinikiniais simptomais ar medicininių tyrimų duomenimis. Baimė ar susirūpinimas tęsiasi, nepaisant gydytojų nuraminimo, kad pacientas yra sveikas. Vadinasi, ne simptomai, o didžiulis žmogaus nerimas sukelia didžiulę kančią, kuri gali sutrikdyti normalų gyvenimą.
Hipochondrija yra sutrikimas, kurį sukelia nerimas, kurio sunkumas gali svyruoti, ir tai yra ilgalaikė būklė. Būklė gali tapti rimta dėl streso ar amžiaus. Hipochondrija - tai sutrikimas, kurio metu žmogus tiki, jog serga sunkia, jam dar nediagnozuota liga. Tai sukelia asmeniui didžiulį nerimą, trikdo jo kasdienę veiklą. Tačiau tiriant tokį žmogų jokių medicininių patologijų paprastai nerandama.
Ligos apibūdinimas ir simptomai
Pagrindinis ir esminis šio sutrikimo požymis yra baimė susirgti kokia nors sunkia liga arba susirūpinimas, kad jau sergama viena ar daugiau sunkių ir progresuojančių somatinių (fizinių) ligų. Pacientai pateikia nuolatinių fizinių nusiskundimų ar nuolatinį susirūpinimą savo sveikata. Normalūs ar įprastiniai pojūčiai, išvaizda pacientų traktuojami kaip nenormalūs ir keliantys rūpestį, o dėmesys paprastai koncentruotas tik ties vienu ar dviem kūno organais ar sistemomis.
- Pagrindinės pasikartojančios apraiškos: ilgalaikė baimė, jog asmuo serga sunkia liga;
- reguliarūs kūno pojūčiai ar nedideli simptomai laikomi kritinės ligos požymiais;
- nesugebėjimas jaustis užtikrintam, nepaisant neigiamų testų rezultatų;
- dažnas lankymasis pas gydytojus arba apskritai vengimas medicininės pagalbos;
- perdėtas domėjimasis savo sveikata ir medicininėmis naujienomis;
- nuolatinis savo kūno tikrinimas (pavyzdžiui, pulso ar darinukų tikrinimas).
Paprastai skundai būna labai konkretūs ir aiškūs - stipresnis širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, padidėjęs prakaitavimas. Savo susirgimą pacientai pagrindžia konkrečiais simptomais, tik juos pervertina pvz., atsitiktinis kosulys priverčia įtarti plaučių vėžį. Pacientas gali įvardinti tą susirgimą, kurio bijo, tačiau net ir tada jo įsitikinimo laipsnis bei tariamo susirgimo pasirinkimas gali keistis atskirų konsultacijų metu.
Kas ligą iššaukia ir rizikos veiksniai
Nėra aiškios ligą sukeliančios priežasties, todėl šios ligos kilmę bandoma aiškinti įvairiai. Kai kurių autorių nuomone, hipochondrija sergantys pacientai linkę pervertinti ir sustiprinti kūno pojūčius dėl prastesnės fizinio diskomforto tolerancijos. Kai kuriems pacientams būdingas klaidingas kūno pojūčių suvokimas, sukeliantis nerimą bei įtampą.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Kitų autorių teigimu, reikia įvertinti ir socialinę sutrikimo kilmę - „ligonio“ vaidmuo padeda išvengti nemalonių pareigų darbe, „sergantysis“ sulaukia daugiau aplinkinių dėmesio. Sutrikimo išsivystymui įtakos gali turėti gyvenimas „ligos aplinkoje“ pvz., dažnos ligos vaikystėje ar artimųjų ligos. Masinės informavimo priemonės, kurios pateikia daug informacijos apie ligas, jų simptomus ir gydymą, taip pat gali turėti poveikį.
Toliau pateikiami rizikos veiksniai, kurie gali būti susiję su hipochondrija: prievartos prieš vaikus istorija, išgyventas įtemptas laikotarpis, vaikystėje patirta sunki liga arba vienas iš tėvų serga sunkia liga, atviras interneto naudojimas ieškant su sveikata susijusių temų, natūralus polinkis nerimauti, šeimos ar santykių problemos, profesinės problemos ir finansinės pasekmės dėl dažnų medicininių vizitų.
Hipochondrijos eiga ir diagnostika
Ligos eiga paprastai būna lėtinė ir banguota, visiškos remisijos pasiekiama retai. Diagnozuoti šią problemą gydytojui ar juo labiau vaistininkui yra labai sudėtinga, nes žmogus ne meluoja apie savo blogą savijautą, o iš tikrųjų taip jaučiasi, jis realiai išgyvena kančią.
Gydytojas, prieš siųsdamas pacientą pas psichologą, turi atlikti daug tyrimų, kurie patvirtintų, kad nusiskundimai yra nefiziologiniai ir nėra susiję su konkrečia liga. Taip žmogus stebimas mažiausiai 6 mėnesius, vertinami jo asmenybės bruožai, bendras elgesys. Hipochondrinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai: baimė ir mintys, kad serga nepagydoma liga, paremtos kūno pojūčiais; nuoseklus medicininis ištyrimas ar įtikinėjimai neturi didesnės įtakos paciento nuomonei; kriterijai nėra kliedesinio tipo; kyla klinikiniu požiūriu svarbi įtampa arba nukenčia ligonio veikla; liga trunka mažiausiai 6 mėnesius.
Kaip skirtis nuo kitų sutrikimų
Amerikos psichiatrijos asociacija, psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5) nebeįtraukia „hipochondrijos ar hipochondrijos“ kaip diagnozės. Dabar žmonėms, kuriems anksčiau buvo diagnozuota hipochondrija, gali būti diagnozuota liga, susijusi su nerimo sutrikimu, kai dėmesys sutelkiamas į baimę ar pernelyg didelį susirūpinimą dėl savo sveikatos. Šis psichikos sutrikimas turi panašumų su kai kuriais kitais sutrikimais: nerimo sutrikimu, panikos sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Gydymas ir pagalba
Kol kas nėra vienintelio visiškai veiksmingo hipochondrinio sutrikimo gydymo būdo. Gydymas kompleksinis - derinamas medikamentinis gydymas ir psichoterapija. Paprasčiausias ir universaliausias požiūris į gydymą - ieškoti hipochondrinį sutrikimą lydinčių kitų psichikos sutrikimų pvz., nerimo, depresijos, ir juos gydyti. Tokiais atvejais ligonio būklė pagerėja, nublanksta ir hipochondrinio sutrikimo simptomatika.
Geriausių rezultatų pasiekiama taikant kognityvinę elgesio terapiją, kurios metu pacientai mokomi realiai įvertinti savo pojūčius, pakeisti klaidingus įsitikinimus apie sunkią ligą. Psichoterapijoje kartais tenka labai ilgai laukti, kol žmogus suveda sąsajas tarp jausmų ir fizinių simptomų. Mokomasi, kaip galima susilpninti įvairių stresų poveikį. Skatinama „išsikalbėti“ apie varginančias baimes, nerimą, pyktį, grupėse, kuriose dalyvauja tik šiuo sutrikimu sergantys asmenys.
Didelę dalį pacientų vargina nerimas, įtampa, miego sutrikimai, todėl paprastai reikalingas ir gydymas antidepresantais bei raminamaisiais vaistais. Kartais skiriami antidepresantai, kurie gali padėti, pvz., selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Raminamieji vaistai parenkami individualiai, kuo mažesnės dozės ir kuo trumpesnis laikas, siekiant išvengti priklausomybės. Paskiriant antidepresantą svarbu suprasti, kad vaistą reiks vartoti ilgai ir nuosekliai.
Be medikamentinės pagalbos, rekomenduojami ir ramybės skatinimo būdai: vaistažolės, turinčios raminantį poveikį - melisa, valerijonas, mėta. Taip pat padeda paciento išklausymas, parodymas, kad jo išgyvenimai yra svarbūs, bandymas nukreipti dėmesį nuo „ligų“ ir blogos savijautos į malonius gyvenimo momentus.
Vaistų ir psichoterapijos derinys, praktiniai patarimai gydytojams
Gydymas pageidautina, kad pacientą gydytų vienas gydytojas, tada ligonis labiau juo pasitiki, turi mažiau galimybių manipuliuoti. Vizitai turėtų būti reguliarūs, jog ligonis pajustų, kad juo rūpinamasi, bet ne per dažni, nes kitaip skatinami ligos simptomai. Vizitai pas šeimos gydytoją turėtų būti kas 4-6 sav., trumpi, jų metu turėtų būti atliekama paciento apžiūra, įvertinant nurodytus negalavimus, nesant būtinumo, reikėtų išvengti nereikalingų papildomų tyrimų.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Gydytojas turi neprarasti profesinio budrumo, skirti reikiamą dėmesį paciento fizinei būsenai, nepamiršti, kad šie ligoniai gali susirgti ir fizine liga. Vaistininkui padėti tokiems žmonėms yra labai sudėtinga, nes pasiūlymas kreiptis į psichologą bus sutiktas priešiškai, o pokalbis apie ligas tik provokuos tolesnį sutrikimo vystymąsi. Šiek tiek padeda žmogaus išklausymas, parodymas, kad jo išgyvenimai yra svarbūs.
Elgesys su hipochondriku artimoje aplinkoje
Aplinkiniai dažniausiai ne visai teisingai elgiasi - ramina hipochondriką sakydami, kad jis niekuo neserga, tačiau tai netinka, mat žmogus jaučiasi nepriimtas, galvoja, kad aplinkiniai nesupranta jo dvasinio ir fizinio skausmo. Pykti ant jo ir nuvertinti jį - taip pat negalima. Reikia jį priimti. Kai aš tokį žmogų sutinku, aš priimu tai, kad jam skauda, su juo nekonfrontuoju, nesijuokiu iš jo, nevadinu jo psichiniu ligoniu. Tada jiems pasidaro ramiau - tokie žmonės dažnai nori pasijusti globojami.
Hipochondrikai nėra psichiniai ligoniai ar sąmoningi manipuliatoriai, jiems tiesiog reikia pagalbos susivokti savyje, atrasti kitokią gyvenimo prasmę ir džiaugsmus. Jiems dažnai reikia empatijos ir palaikymo, taip pat padrąsinimo kreiptis į specialistus.
Prevencija ir atsargumo priemonės
Mediciniškai mažai žinoma apie tai, kaip išvengti hipochondrijos; tačiau kaip atsargumo priemones galima naudoti šias prevencines priemones: pasiūlykite paramą ir supratimą tam, kuris, jūsų manymu, kenčia nuo sutrikimo; išmokykite laiku atpažinti stresą ir kreiptis pagalbos; ribokite perteklinę informacijos paiešką internete ir skatinkite konstruktyvų bendravimą su gydytoju.
Hipochondrijos sutrikimas gydomas psichoterapija, kartais skiriami antidepresantai, raminamieji. Pokalbių terapija arba psichoterapija yra gana naudinga mažinant nerimo sutrikimą ar hipochondriją. Kartais ūminiam nerimui malšinti rekomenduojami net vaistai.
6 klaidingos nuomonės, kurias turi žmonės, turintys sveikatos nerimą
Praktinis atvejis iš praktikos
Į konsultaciją kreipėsi 40 m. moteris. Dažni ją lydintys simptomai buvo pykinimas, nuolatinis galvos skausmas, padidėjęs kraujo spaudimas. Medikai, neradę ligos priežasties, patarė lankyti psichoterapiją. Klientė išgyveno dėl savo situacijos, nes pasireiškiantys simptomai neleido jai tinkamai pasirūpinti vaikais, dėl dažno nebuvimo darbe sulaukdavo priekaištų iš vadovybės, tačiau ji vis tiek laikydavosi „įsikibusi“ į savo simptomus, nes tai buvo priežastis, pateisinanti atsakomybių vengimą.
Psichoterapinio darbo metu klientė atrado, kad „liga“ jai suteikia galimybę mažiau būti jos nemėgstamame darbe. Dirbant su hipochondrinį sutrikimą turinčiais klientais, svarbu ieškoti kitų emocinių, egzistencinių, psichologinių faktorių, nulemiančių bendrą asmenybės psichinę sveikatą ir gebėjimą prisitaikyti jį supančioje aplinkoje.
Trumpa lentelė: diagnostika ir gydymo rekomendacijos
| Žingsnis | Veiksmas |
|---|---|
| Pirminė išvada | Atlikti išsamų medicininį ištyrimą, paneigti fizines ligas |
| Stebėjimas | Stebėti pacientą mažiausiai 6 mėnesius, vertinti elgesį |
| Psichoterapija | Kognityvinė elgesio terapija, grupinė terapija, emocijų išsiaiškinimas |
| Medikamentai | SSRI ar antidepresantai, trumpalaikiai raminamieji prireikus |
| Priežiūra | Reguliarūs trumpi vizitai pas vieną gydytoją, empatiškas požiūris |
Hipochondrija yra sveikatos nerimo sutrikimas, kai pacientas per daug nerimauja dėl galimybės ūmiai susirgti. A hipochondrinis gali neturėti fizinių simptomų, tačiau mano, kad nedideli simptomai arba reguliarūs pojūčiai kūne yra ūmios ligos požymis, net jei medicininė apžiūra paneigia, kad egzistuoja pagrindinė sveikatos būklė. Išmokę atpažinti šį sutrikimą ir suteikę tinkamą psichologinę bei medicininę paramą, galime žymiai pagerinti tokių žmonių gyvenimo kokybę.
tags: #ar #hipochondrija #yra #psichikos #sutrikimas