Gerovės valstybės konceptas pastaraisiais metais tapo populiarus viešojoje erdvėje. Kalbant apskritai, „gerovė“ yra generalizuojamos perspektyvos sąvoka, nors tuo pačiu, žvelgiant iš konkretaus asmens buvimo, tai drauge, yra įasmeninta sąvoka, individualus žmogaus pasirinkimas. Lietuvių kalboje žodis „gerovė“ aiškinamas kaip „geras buvimas“: „gerovėje gyvena - viso ko turi“ (J. Jablonskis). Remiantis Oksfordo žodynu, pirminė angliško termino welfare (vert. - gerovė) reikšmė yra „būtis geros sveikatos, laimės ir klestėjimo būsenoje“.
Šiandien bene geriausiai žinoma Gøsta Esping-Andersen pateikta gerovės valstybių tipologija. Autorius išskyrė tris galimus gerovės valstybės modelius - liberalųjį, konservatyvųjį-korporatyvinį ir socialdemokratinį. Liberaliojo gerovės valstybės modelio šalimis G. Esping-Andersen laiko anglosaksų šalis, tokias kaip D. Britanija ir JAV. Konservatyviojo-korporatyvinio gerovės modelio valstybėse nemenkas dėmesys skiriamas socialinei politikai ir socialinių piliečių teisių užtikrinimui, tačiau visa tai neatskiriamai susiejama su darbo rinkos mechanizmų funkcionavimo sėkmingumu, nepakankamai dėmesio skiriant perskirstymo užduočiai. Be jokios abejonės, labiausiai išplėtota ir išvystyta yra socialdemokratinio tipo, dar kitaip tariant, perskirstomojo modelio gerovės valstybė. Šio modelio šalys pasižymi gerai išvystyta perskirstomąja socialinės apsaugos sistema.
Profesorius Arvydas Guogis atkreipia dėmesį į tai, kad šalia trijų pagrindinių gerovės valstybės modelių egzistuoja ir du išvestiniai - vienas būdingas Pietų Europos šalims, o kitas - Rytų ir Centrinės Europos valstybėms. Pasak profesoriaus, šiandieninę Lietuvą galima vertinti tik kaip minimalią post-komunistinę korporatyvinio-klientelistinio tipo gerovės valstybę, iš lėto dreifuojančią į liberalų tipą: „Toks tipas generuoja marginalines grupes, generuoja socialinę atskirtį.
Gini indeksas pasaulyje (2018 m.)
Kodėl šiandien svarbu kalbėti būtent apie socialdemokratinio tipo gerovės valstybę, atsisakant pritemptų spekuliacijų šia tema? Keletas skaičių iliustracijai. Remiantis Eurostat duomenimis, 2018 m. bendrą pajamų nelygybę atspindintis Gini indeksas Lietuvoje buvo 36,9 balai iš 100 galimų (kur 0 balų reiškia visišką lygybę, o 100 - visišką nelygybę). Didesnė pajamų nelygybė 2018 m. buvo tik Bulgarijoje. Reikia pastebėti ir tai, kad 2012 m. Kitas iškalbingas rodiklis - skurdo ir socialinės atskirties indeksas. Nepaisant įvairių Vyriausybės strategijų ir ES finansuojamų programų, 2018 m. net trečdaliui Lietuvos gyventojų (28,3 %) grėsė skurdas ir socialinė atskirtis. Kaip pastebi profesorius Boguslavas Gruževskis, nors pagal skurdą ir nelygybę mes esame vienoje iš blogiausių vietų ES, pagal ekonomikos augimo tempą, tarp visų EBPO valstybių, esame lyderiai - mūsų ekonominio augimo tempas vienas iš sparčiausių. Tad natūraliai kyla klausimas, ką mūsų valdžios institucijos daro ne taip? Kitas iškalbingas rodiklis - skurdo ir socialinės atskirties indeksas.
Taip pat skaitykite: Skurdo mažinimas kaimo vietovėse
Atsakymą sufleruoja neretai siekiamybe laikomas Šiaurės Europos šalių gerovės valstybės modelio pavyzdys. Jau pačiame gerovės valstybės modelio pavadinime, - redistribucinis arba perskirstomasis, - užkoduota gerovės dalinimosi idėja, kuri, deja, kol kas Lietuvoje dar nėra išpildyta. Kaip pastebi profesorius B. Pirmiausia, apie ką nuolat kalba socialdemokratai, būtina teisinga ir sąžininga mokesčių sistema. Dabar didžiausią mokesčių naštą šalyje neša vidutines, mažas ir labai mažas pajamas gaunantys šalies gyventojai, kai dideles ir labai dideles pajamas gaunantieji į biudžetą suneša santykinai mažai. Tokia situacija, pasak LSDP pirmininko Gintauto Palucko, susidaro todėl, kad didžioji dideles ir labai dideles pajamas gaunančių žmonių pajamų dalis yra ne iš atlyginimo, o iš turto, pelno, palūkanų ir kt., o čia jau vyrauja mokesčių įvairovė, išimtys, išlygos, lengvatos ir t.
Pavyzdžiui, išlaidos, skiriamos socialinei apsaugai, mūsų šalyje vienos mažiausių ES: 2017 m. jos tesudarė 11,2 % nuo BVP, kai Prancūzijoje - 24,3 %, Suomijoje - 24, 9 %, Danijoje - 22, 4 % (Eurostat duomenys). Ir čia ne tik prioritetų, bet ir lėšų trūkumo klausimas. G. Kita vertus, kaip ne kartą yra pastebėjęs LSDP pirmininkas, gerovės valstybė - ne vien teisinga ir sąžininga mokesčių sistema. Svarbu ne tik solidariai sunešti, bet ir sugebėti teisingai paskirstyti. Pakankamos investicijos į viešąjį sektorių - švietimą, sveikatos apsaugą, socialines paslaugas, kultūrą - būtina sąlyga gerovės valstybei sukurti.
Būdami išties didelės ir unikalios bendrijos - Europos Sąjungos (ES) nariais, mes negalime įsivaizduoti savo gyvenimo, atsieto nuo to, kas vyksta Europoje. Šiandien ES nebeįsivaizduojama be tokių bendrai koordinuojamų sektorinės politikos sričių kaip užsienio reikalai, žemės ūkis, aplinkos apsauga, transportas ir energetika, teisingumas, jaunimo politika ir pan. 2017 m. lapkričio 17 d. priimtas Europos socialinių teisių ramsčio tekstas, kurį bendrai pasirašė Europos Parlamentas (EP), Taryba ir Komisija.
Kaip sako EP narė Vilija Blinkevičiūtė, „ES socialinė politika - vienintelė, kuri įvardinta ramsčiu, t. y. Įvertindami darbo jėgos judėjimą ES (apie 17 mln. ES piliečių gyvena ir dirba kitose šalyse) ir to sukuriamus iššūkius, matydami didžiulį skurstančiųjų skaičių Europoje (2018 m. 21,7 % ES gyventojų - 109 mln. žmonių - patyrė skurdo ir socialinės atskirties riziką) ir ganėtinai aukštą nedarbo lygį (2019 m. euro zonos valstybėse - 7,5 %), taip pat atsižvelgdami į išsivystymo netolygumus ir skirtumus tarp ES regionų, turime ypatingą dėmesį skirti ES socialinių teisių ramsčio stiprinimui (Eurostat duomenys). Savo ruožtu minėtoje konferencijoje V. Tačiau tai tik kelio pradžia. Kaip pastebi EP narė V. Blinkevičiūtė, būtina užtikrinti, kad darbai dėl ES socialinės politikos koordinavimo ir socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo būtų tęsiami.
Ekonomikos augimas neatsiejamas nuo klimato kaitos problemų sprendimo. Šiandien visame pasaulyje juntamas klimato kaitos poveikis ir prognozuojama, kad ateityje jis tik stiprės, o tai atneš rimtų padarinių mūsų visuomenei ir ekonomikai. Kaip pastebi Europos Parlamento narys Juozas Olekas, šiandien ypatingą dėmesį turime skirti ekologiniam solidarumui ir ekologiniam progresui. Pasak europarlamentaro, be ekologinių problemų sprendimo mes negalėsime išgyventi: „socialinis vystymasis turi būti ir ekologinis vystymasis. Tam reikia lėšų ir laiko. Tam turime pasiruošti ir aiškiai deklaruoti, kad mums ne vis vien.
Taip pat skaitykite: Skurdo ir atskirties analizė Lietuvoje
Žaliosios politikos nauda visokeriopa: tai ne tik švari aplinka ir geresnė oro kokybė, sveikesnė visuomenė ir mažesnės išlaidos sveikatos apsaugai, didesnis kiekvienos valstybės energetinis saugumas, bet ir didžiulis ekonominis potencialas, leidžiantis mažinti nelygybę, lengviau įveikti ekonomines krizes ir pan. Pavyzdžiu, ES institucijos yra paskaičiavusios, kad, laiku investavus į mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę ir ekonomiką, iki 2020 m. jau buvo galima sukurti iki 1,5 mln. Pavyzdžiu, ES institucijos yra paskaičiavusios, kad, laiku investavus į mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę ir ekonomiką, iki 2020 m. jau buvo galima sukurti iki 1,5 mln.
Pasak prof. B. Gruževskio, viena iš Lietuvos klestėjimui būtinų sąlygų yra savivaldos stiprinimas. Tačiau ne visada subsidiarumo principas, kuriuo siekiama, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių, yra efektyviai įgyvendinamas. Valstybė ne visada noriai deleguoja dalį savo funkcijų mažesniems, lokalesniems valdžios vienetams.
"Manau, turėtume sutarti dėl būsimos Vyriausybės programos nuostatų", - pirmadienį prieš derybas žurnalistams sakė Socialdemokratų partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius. Praėjusią savaitę derybininkai nutarė, kad bus dirbama LVŽS programos "Darni Lietuva" pagrindu. Tikimasi, kad bus sutarta dėl pagrindinių prioritetų, kuriuos mato abi partijos. Tai - demografinis iššūkis, emigracija, gimstamumas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. "Dėl tų nuostatų, kurios išsiskirs, mes sutarėme, kad elgsimės labai džentelmeniškai", - yra sakęs A. Butkevičius.
Derybininkai yra sutarę, kol nėra suderintos programinės nuostatos, nekalbės apie postus, apie ministerijų pasiskirstymą, tuo labiau apie galimus kandidatus, kurie galėtų užimti ministrų pareigas. Socialdemokratų partijos prezidiumas yra pritaręs deryboms su LVŽS. Naujajame Seime "valstiečiai" turės 56 parlamentarų mandatus, socialdemokratai - 17 mandatų.
Socialdemokratų pasiūlymai mažinant atskirtį
Kandidatas į partijos pirmininkus, Seimo narys Andrius Palionis teigia, kad atskirties problemos yra būtent tos, kurias visą laiką sprendė socialdemokratai. Tad kaltintų jų už neveiksnumą negalima. „Visų pirma, nenorėčiau sutikti su savigrauža, kuria paremtas šis klausimas - žvelgiant į ilgesnę negu vienos politinės kadencijos perspektyvą, socialdemokratai neturėtų graužtis dėl politinių konkurentų jiems primetamų „nuodėmių“. Atvirkščiai, LSDP valdymo periodai pasižymėjo ekonominiu ir socialiniu šalies augimu, apimančiu visus socialinius sluoksnius ir geografinius regionus. Tie, kas akcentuoja esamą socialinę atskirtį ir nelygybę, turėtų pagalvoti, kokia ji būtų, jeigu tais periodais valdžia būtų ne LSDP, o, tarkim, TS-LK ar LLS rankose - ar jau pamiršome uždaromas kaimo mokyklas, nykstančią socialinę infrastruktūrą, mąžtančias socialines programas?“, - klausia Andrius Palionis.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Tačiau taip pat Seimo narys ir kandidatas į ministro postą įvardina ir darbus, kurie padėtų stabdyti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę Lietuvoje. „Socialinės rūpybos srityje - skurdo mažinimas buvo nepakankamas. Žemės ūkio politikoje socialinės rūpybos samprata buvo visai ištrinta ir Lietuvoje ją diktavo stambių ūkių savininkai. Socialinė atskirtis verčia emigruoti iš kaimų, o jaunos šeimos nenori kurtis kaime. Atsižvelgiant į situaciją, manau, kad bazinių pajamų įvedimas padėtų spręsti demografines, emigracijos, pašalpų, socialinio būsto ir kitas problemas“, - sako socialdemokratas.
Skurdas Lietuvoje
Taip pat Seimo nario planuose vaistų kainos, ligoninių tinklo pertvarka. Švietimo srityje - užtikrinti darbo rinkos poreikių atitinkančias aukštojo mokslo ir profesinio rengimo proporcijos ir kokybišką švietimo sistemą. Pagal ją 2/3 moksleivių savo gyvenimo kelią turėtų pradėti nuo amato įgijimo su galimybę siekti mokslo aukštumų pagal poreikį ateityje. Taip pat, Seimo narys norėtų progresinių tarifų nuo visų gyventojų pajamų. Bei keisti ūkio raidą, dalį Ūkio ministerijos funkcijų perduodant verslo savivaldai - taip mažėtų valdininkų ir būtų daugiau darbo vietų.
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas tikina, kad prarastos pozicijos dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir yra priežastis, kodėl partija nepakankamai prisidėjo prie šių problemų sprendimo.„Šis klausimas tiesiog nebuvo politinės darbotvarkės prioritetuose. Jei pajamų nelygybę dar šiek tiek mėginome "tiesinti" siūlydami didinti neapmokestinamų pajamų dydį, tai socialinė atskirtis apskritai liko politikos užribyje. Žinoma, dar viena klaida buvo patikėti šios srities politiką partneriams - Darbo partijai. Šiandien koalicijoje mes vėl tiesiogiai šių problemų spręsti negalime, nes derybų metu atsisakėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planui. Tik nuolatiniu politiniu dėmesiu ir spaudimu pasieksime, jog atskirties ir pajamų nelygybės mažinimo priemonės būtų įgyvendinamos ir vėl neatsidurtų politinių prioritetų nuošalėje“, - sako kandidatas į partijos pirmininko postą.
Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius tikina, kad partija turėtų grįžti prie žmonių, kuriems pagalbos reikia labiausiai.„Šiandien turime pripažinti, kad LSDP ilgus metus per mažai dėmesio skyrė ypač jautriems socialiniams klausimams. Taip, būdami valdžioje didinome minimalią algą, didėjo neapmokestinamas pajamų dydis, augo ir vidutinis darbo užmokestis, tačiau tie keli ar keliolika eurų realiai nepagerino kasdieninės buities sąlygų nepriteklių jaučiantiems piliečiams. Turime grįžti prie esminių socialdemokratijos principų ir padėti tiems žmonėms, kuriems labiausia reikalinga valstybės pagalba“, - sako socialdemokratas.
Turime grįžti prie kokybiško sveikatos draudimo, vaiko pinigų, paramos jaunoms šeimoms, pirmojo būsto paramos jaunimui, nemokamo aukštojo mokslo. Jei mūsų šalies piliečiai sutaupytų šioms, iš esmės valstybės gerovės vaizdą kuriančioms paslaugoms, mėnesio gale jų sąskaitų likutis būtų kur kas didesnis. Nedirbantiems ir į socialinę riziką pakliuvusiems gyventojams turime garantuoti pakankamą valstybinės socialinės apsaugos lygį, tai yra „atskirtuosius“ kaip įmanoma greičiau įtraukti į darbo rinką, o jei tai laikiniai neįmanoma, suteikti jiems galimybes užsiimti bendruomenine, švietėjiška ar kultūrine veikla, sudaryti sąlygas profesiniam persikvalifikavimui“, - sako Ūkio ministras ir kandidatas į partijos pirmininko poziciją.
„Nereikia užmiršti ir daug kur pasiteisinusio taip vadinamų socialinių įmonių steigimo, kartu dalyvaujant valstybiniam ir privačiam kapitalui. Tokių įmonių atsiperkamumas pasireiškia nebūtinai pinigine išraiška - žmogiškųjų išteklių išsaugojimas, bendruomenės parama, įvairūs apdovanojimai ir moralinis pasitenkinimas pasireiškia tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Socialinėje atskirtyje atsidūrę gyventojai yra galimo ekonominio augimo „bomba“, kitaip sakant, juose glūdi potencialas. Išlaidos, skiriamoms socialinėms reikmėms, nepakenktų biudžetui, o priešingai - paskatintų ekonominį augimą“, - svarbiausius darbus mažinant problemą vardina M. Sinkevičius.
Seimo narys Artūras Skardžius teigia, kad visos atskirties problemos atėjo ir neatsakingo Vyriausybių skolinimosi. „Socialinės atskirties ir pajamų nelygybės Lietuvoje augimas - tai, visų pirma, vyriausybių vykdytos netinkamos fiskalinės politikos, balansuojančios biudžetą, bet ne ekonomiką, kaip turėtų būti, rezultatas. Tai ir neatsakingos skolinimosi politikos padarinys. Prie to prisidėjo ir biudžeto naudojimas abejotiniems valstybės įsipareigojimams ir projektams įgyvendinti. Turime susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir teisingumu. Privalome prisiimti politinę lyderystę atstatant mokesčių pusiausvyrą visuomenėje, įvedant progresinius mokesčius, subalansuojant darbo santykius, suvaldant korupciją ir šešėlinę ekonomiką, įtvirtinant skaidrų ir efektyvų valstybės turto ir viešųjų finansų valdymą. Bazinės pajamos visiems privalo tapti LSDP vykdomos valstybės politikos ir ekonomikos ateities prioritetiniu tikslu“, - sako Artūras Skardžius.
„Šių prioritetų įgyvendinimas atstatys socialinį teisingumą, sudarys galimybę papildomas biudžeto pajamas nukreipti socialinių investicijų tokių kaip švietimas, sveikatos apsauga, socialinė gerovė didinimui bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimui“, - prognozuoja Seimo narys.
Mantas Varaška savo ruožtu teigia, kad geriausia išeitis iš šios situacijos yra turtingųjų apmokestinimas. „LSDP nesugebėjo iš esmės pakeisti darbdavių požiūrio į jų atsakomybę, mokant minimalią algą. Iki šiol, nepriklausomai nuo pelningumo, įmonės, įstaigos dydžio visiems darbdaviams taikomi tokie patys atlyginimo procentiniai mokesčiai. Mano siūlymas pradedant didžiaisiais darbdaviais - nustatyti 45 proc. Sodros įmokas už minimalią algą ir tik 20-25 proc. - už bent 500 Eur atlyginimą. Tokiai idėjai pritaria skaidrus verslas, ją remia profsąjungos, savivaldybės, tam neprieštarauja ir Sodros atstovai. Jie supranta, jog net ir sumažėjus darbo vietos įmokoms į Sodrą, vis daugiau žmonių rinksis ne pašalpas, bet darbą už didesnį atlyginimą.LSDP neįstengė ir net nesiekė įvesti visuotinio, progresyvaus turto (bet ne pajamų) mokesčio arba - apmokestinti turtingųjų. Tai verta padaryti, tokias įplaukas surenkant į savivaldybių biudžetus ir leidžiant joms įstatymo nustatytose ribose pasirinkti apmokestinimo tvarką, dydį. Būtent turtas, o ne pajamos šiuo metu Lietuvoje yra mažiausiai apmokestinas ir būtent turtas o ne pajamos atspindi gyvenimo prabangą“, - teigia M. Varaška.
| Rodiklis | 2012 m. | 2018 m. |
|---|---|---|
| Gini indeksas | 35,2 | 36,9 |
| Skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis | 30,6% | 28,3% |
tags: #skurdo #ir #socialines #atskirties #mazinimas #socialdemokratija