Socialinės politikos formavimas ir įgyvendinimas tapo viena iš prioritetinių sričių tiek nacionalinių valstybių valdyme, tiek tarptautiniu mastu. Lietuva po įstojimo į Europos Sąjungą ypatingą dėmesį pradėjo skirti gyventojų skurdo ir socialinės atskirties problemai spręsti.
Pastebima, kad daugiau nei dešimtmetį Lietuva kovoja su skurdu ir socialinę atskirtimi, tačiau problema nemažėja. Pastebima, kad šiai sričiai yra skiriamas nepakankamas finansavimas. Problema Europos Komisijos 2022 metų ataskaitoje yra įvardinama, kad 24,5% Lietuvos gyventojų yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.
Skurdo priežastys ir pasekmės
Viena iš pagrindinių skurdo Lietuvoje priežasčių - pajamų nelygybės augimas. Tai yra aktualu ir kitoms šalims visame pasaulyje. Kaip rašoma apžvalgoje, moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Tuo tarpu Europos Komisija ragina Lietuvą „mažinti nelygybę pirmiausia didinant mokesčių ir išmokų sistemos veiksmingumą“.
Pasak Lietuvai skirtų Europos Komisijos ataskaitų, gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas išlieka žemas, o Lietuvos mokesčių santykis su BVP yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Žinoma, skurdo problemą palietė ir pasaulyje esanti pandemija bei karantino laikotarpiai Lietuvoje. COVID-19 virusas padarė įtaką ne tik žmonių sveikatai, bet ir socialinėms, ekonominėms sferoms.
Daugeliui paramos gavėjų susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, trukdančiomis gauti reikiamą finansinę ar socialinę paramą. Norint sumažinti skurdo riziką, būtina gerinti socialinės paramos sistemą, užtikrinti jos lankstumą ir prieinamumą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Taip pat svarbu investuoti į švietimą ir darbo rinkos politiką, siekiant sukurti ilgalaikes galimybes asmenims, susiduriantiems su finansiniais sunkumais.
Taip pat skaitykite: Socialdemokratų programos Lietuvoje
K. Krupavičienė portalui „Delfi“ teigia, kad žmonės Lietuvoje dirba ir vis tiek patiria nepriteklių - tarp skurstančių yra net 14,2 proc. dirbančių, o iš skurdo išlipti be galo sunku: „Pavyzdžiui, gyvena žmogus mažame miestelyje. Jei jaunas ir turi pinigų, tai gali į užsienį išvažiuoti mokytis ar dirbti... Jei tėvai negali padėti pragyventi išvykus mokytis, tai ir lieka kaime... O jei turi šeimą, vaikų, kurie eina į mokyklą, yra pririštas prie tos vietovės. Praranda darbą ar sušlubuoja sveikata - negali greitai susirasti naujo. Juk jei esi vyresnio amžiaus, niekas nebenori priimti.“
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė sako, kad šiuo metu galiojanti pašalpa negelbsti: „Mano pačios sesuo yra neįgali našlė, po insulto negali dirbti jokio darbo, jos pensija tik 400 eurų per mėnesį. Paskaičiuokime: sumokėjus už elektrą ir vandenį, maistui telieka 250 eurų. Šiais laikais 60 eurų savaitei pragyventi niekaip neužtenka, o kur dar visi kiti poreikiai. Jei nebūtų šeimos, kas padėtų? Norėtųsi daugiau empatijos ir rūpesčio savo žmonėmis, ypač iš savivaldybių darbuotojų, juk ir taip mūsų, lietuvių, tiek nedaug...“
Skurdas ir vaikai
Pagal Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo statistiką, 18,5 proc. nepilnų šeimų susiduria su mažiausiai viena būsto problema, pavyzdžiui, neturi tualeto su nutekamuoju vandeniu, vonios, varva stogas, drėgnos sienos, supuvę langai arba grindys, tamsus ar nepakankamai apšviestas būstas. Vieniši suaugę asmenys su vaikais dažniausiai patiria tokias problemas: negali pakankamai šildyti būsto (26 proc.), negali padengti nenumatytų išlaidų (48,2 proc.), negali pakeisti susidėvėjusių baldų (24,7 proc.). Su ekonominiais sunkumais, kaip rodo duomenys, taip pat stipriai susiduria daugiavaikės šeimos.
Tai, pasak, K. Krupavičienės, rodo, kad daug vaikų Lietuvoje kenčia nepriteklių, o tai kenkia jų fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat ateities perspektyvoms. „Niekaip negalime susitvarkyti su vaikų skurdu, nors kažkiek. Kalbame, kad lietuvių mažėja, demografinė duobė ir taip toliau, o gimusiais vaikais nesugebame pasirūpinti... Valstybė remia tik vaiko pinigais, net kokybiško nemokamo maitinimo mokykloje visiems alkstantiems negali užtikrinti. Visa tai baisiai veikia psichologiškai. Kai su vaikais kalbu, jie sako: „Mūsų toks likimas, prasigersim kaip ir mama, kaimynai“, - sako K. Krupavičienė.
Pašnekovė sako, kad su skurdu dažniau susiduria vaikai, gyvenantys nepilnose šeimose, paprastai su mama. Jeigu apribotos motinos galimybės dirbti, alimentai nemokami arba per maži, arba vaikų daugiau, išgyventi labai sunku. Daugiavaikėms šeimoms, pasak A. Adomavičienės, kelia iššūkių būsto klausimas: „Jei savo būsto neturi ir moka nuomą, sumokėjus visus mokesčius, nedaug telieka, o tada tenka dalinti visiems daugiavaikės šeimos nariams. Būna, kad net neranda ką išsinuomoti. Tokiose šeimose vaikai žiemą grįžę iš mokyklos kūrena krosnis, negali draugų pasikviesti į svečius, jiems gėda, dažnai susiduria su patyčiomis.“
Taip pat skaitykite: Skurdo mažinimas kaimo vietovėse
A. Adomavičienė priduria, kad dėl gėdos jausmo ir patyčių vaikai kartais atsisako nemokamo maitinimo, kad tik kiti nematytų: „Svarbu, kad nebūtų išskirti vaikai. Galima moksleivių kortelėmis suorganizuoti oresnį maitinimą. Kodėl to nepadarius?“ Moteris tvirtina, kad kai vaikai iš skurdžių šeimų negauna tinkamos socialinės pagalbos, turi mažai šansų susikurti geresnį gyvenimą: „Baigia vaikas mokyklą, o šeima negali išleisti studijuoti. Taigi vaikui reikia dirbti nekvalifikuotą darbą, pačiam viską susirasti. Užstato už nuomą niekas neturi ir neduoda. Gerai, jei netoliese yra kokia profesinė mokykla, bet būna, kad net į apskrities centrą šeima neišgali išleisti savo vaikų. Nieko nuostabaus, kad tokie žmonės nesusiranda darbų ar juose neišsilaiko. Manau, reikia mokesčių reformos, kad būtų subalansuotas finansavimas ir žmonėms suteiktas šansas išbristi iš skurdo.“
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Skurdo rizikos lygis Lietuvoje (2022 m.) | 24,5% |
| Dirbančiųjų, patiriančių nepriteklių | 14,2% |
| Nepilnų šeimų, susiduriančių su būsto problemomis | 18,5% |
Ar Lietuva yra skurdi, ar turtinga šalis?
Savivaldybių vaidmuo mažinant skurdą
Skurdo ir socialinės atskirties problemos mažinimo būdus savivaldos lygmeniu savivaldybės pritaiko pagal gyventojų skaičių, demografinę padėtį, finansinius išteklius ir pan. Kauno miesto savivaldybė ir Jonavos rajono savivaldybė skurdo ir socialinės atskirties problemą bando spręsti per socialinių išmokų sistemą ir paslaugas, taip pat į socialinės politikos formavimą stengiasi įtraukti nevyriausybines organizacijas, bendruomenes, taip pat bendradarbiaujama su Lietuvos darbo birža, įvairiomis kitomis biudžetinėmis įstaigomis, kurios geba ir gali prisidėti.
Paklausta, nuo ko, jos nuomone, reikėtų pradėti gerinti situaciją Lietuvoje, pašnekovė teigia, kad šeimoms padėti turi būti sutelktos jungtinės pajėgos, daug dėmesio reikia skirti vargstantiems vaikams: „Kaip vaikai gali mokytis, kai neturi nei stalo, nei knygos, ką jau kalbėti apie kompiuterius, be kurių šiais laikais neįmanoma apsieiti. Jei net baziniai poreikiai nepatenkinti, kur jau iki kompiuterio... Savivaldybėse turi būti žmonių, kuriems rūpi. Suskaičiuokime, kiek yra vaikų, ar jie turi normalias sąlygas vystytis, ar yra pakankamai dienos centrų, paramos? Ne visos savivaldybės, savaime suprantama, turtingos, tačiau galbūt galėtų mažiau pinigų skirti nesąmonėms, o daugiau - šeimoms padėti? Ir girtis ne kokiomis dekoracijomis, o tuo, kad, tarkime, jos rajone - nė vieno skurstančio vaiko? Šiuo metu kai kurios savivaldybės gali „pasigirti’“ tik tuo, kad iš jų nė vienas vaikas neišvyko mokytis, nes neturi tam galimybių. Apdovanokime verslininkus, kurie įsteigia stipendijas, kuria ateitį vaikams.“
Nevyriausybinių organizacijų indėlis
A. Adomavičienė pabrėžia nevyriausybinių organizacijų poreikį ir vienatvę kenčiantiems senjorams, ir jaunimui: „Socialiniai laiptai iš skurdo vaikams sunkiai įveikiami, jei nėra dienos centrų ir visapusės paramos. 6 proc. vaikų gyvena tamsiuose būstuose, beveik 8 proc. - su varvančiu stogu, apie 2 proc. neturi dušo, vonios arba tualeto namuose. Jie gyvena sveikatai pavojingomis sąlygomis, negali normaliai nusiprausti, natūralu, kad tada juntamas kvapas: atsiranda patyčių. Tokie vaikai turi žymiai daugiau prisidėti prie šeimos išlaikymo, uždarbiauti, taigi ima prasčiau mokytis, ne visada gauna visaverčio ar kokybiško maisto, kuris padėtų palaikyti energiją; ypač paaugliams - jiems maisto reikia žymiai daugiau. Visa tai žaloja vaikų sveikatą. Ne iš vieno girdime, kad jie jaučiasi socialiai atskirti, jiems sudėtinga užmegzti draugystes, dalyvauti gimtadieniuose, popamokinė veikla sunkiau prieinama. Dienos centrai šiuo atveju galėtų padėti.“
Vilniuje veikianti socialinio įdarbinimo agentūra „Sopa“ nuo 2006 m. socialinę atskirtį mažina sukurdama galimybę įsidarbinti mažiau galimybių turintiems žmonėms. „Mūsų organizacija padeda žmonėms, kurie susiduria su ilgalaikiu nedarbu, negalia, socialine atskirtimi. Neretai jiems trūksta socialinių įgūdžių, pasitikėjimo savimi, jie menkai pažįsta darbo pasaulį. Vertiname kiekvieno ieškančiojo darbo galimybes rinkoje, atliekame profesinį orientavimą ir konsultavimą, laviname įsidarbinimo gebėjimus, tarpininkaujame įsidarbinant. Siekiame, kad darbdaviai būtų atviri įvairiems kandidatams, užtikrintų galimybes dalyvauti darbo rinkoje visiems, nepaisant skirtumų“, - sakė J.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
tags: #skurdo #ir #socialines #atskirties #problema