Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja reikšmingi valstybinio socialinio draudimo (VSD) pokyčiai, kurie palies mažųjų bendrijų narius, individualių įmonių savininkus, tikruosius ūkinių bendrijų narius bei asmenis, gaunančius autorinius atlyginimus ne iš darbdavio lėšų. Apie tai plačiau aptarė buhalterines paslaugas teikianti Svetlana Zimnickienė.
Pagrindiniai VSD pokyčiai ir jų įtaka pensijoms
Pagrindinis pakeitimas - panaikinama iki šiol taikyta 50 proc. valstybinio socialinio draudimo (VSD) bazė, ją pakeičiant 90 proc. baze. Tai reiškia, kad didesnė išmokamų pajamų dalis bus apmokestinama VSD įmokomis, todėl nominaliai įmokos padidės.
Tačiau kartu keičiasi ir pensinio stažo skaičiavimo logika, kuri šį pokytį iš esmės subalansuoja. S. Zimnickienė nurodė, kad nuo 2026 m. liepos vieneriems metams pensinio stažo sukaupti pakaks 13,333 minimalios mėnesinės algos dydžio VSD bazės, kai 2025 metais tam reikėjo net 24 MMA.
Anot S. „Dėl to GPM mokestis bus mažesnis, nes jis skaičiuojamas nuo mažesnės sumos. Tai reiškia, kad bendros išlaidos iš tikrųjų gali sumažėti, o pensinio stažo kaupimas tampa efektyvesnis.“ - nurodė ji.
Pensijų kaupimo pakeitimai ir laisvas pasitraukimas
Nuo šių metų sausio įsigaliojus pensijų reformai, kuri sudarė galimybes laisvai pasitraukti iš antros pakopos fondų, iki birželio vidurio, šio antradienio duomenimis, iš viso sudaryta 19,9 tūkst. Praėjus reformai, per pirmus tris mėnesius pasitraukė apie 40 proc. gyventojų arba beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų, pensijų fondai per šį laikotarpį iš viso neteko 4,4 mlrd. Iš pensijų fondų gyventojai susigrąžino 2,9 mlrd. eurų, 1,3 mlrd. eurų atiteko „Sodrai“.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Pagal naujas nuostatas, iki pensijos amžiaus vieną kartą neapmokestinant GPM bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų. Taip pat, jei iki pensijos amžiaus likus 5 metams bus sukaupta mažiau nei pusė privalomo anuiteto sumos, bus leidžiama atsiimti visą sukauptą sumą neapmokestinant GPM.
Pagal Pensijų kaupimo įstatymą ar analogiškus užsienio teisės aktus iš pensijų kaupimo bendrovės gautos išmokos iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto turto nuo 2026 m. bus neapmokestinamos GPM.
Tiems, kurių naujos kaupimo sąlygos netenkina, suteikiama galimybė iki 2027 m. pabaigos pasitraukti iš sistemos ir atgauti savo sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį. Tokiu atveju, iš valstybės biudžeto ar Sodros už dalyvį mokėtų įmokų suma bus pervedama į VSDF biudžetą (už šias įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai Sodros pensijai), o likusi suma, kartu su investicine grąža (teigiama ar neigiama), pervedama į dalyvio nurodytą sąskaitą.
Neapmokestinant bus galima nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, jei kaupimas tampa apsunkintas ar netenka prasmės - pavyzdžiui, netekus 70 - 100 proc.
Individualių sąlygų keitimas: antros pakopos dalyvavimas
numato savanorišką dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime - bus atsisakoma automatinio įtraukimo. Asmenims iki 40 metų Sodra kasmet primins apie galimybę prisijungti prie kaupimo, o tęsiantys kaupimą galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją padidinti arba laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Mokesčių sistemos pertvarka ir plačios pasekmės
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalioja platus mokesčių, išmokų ir kainų pokyčių paketas, kuris palies didžiąją dalį gyventojų ir verslo. Keičiasi tiek apmokestinimo principai, tiek socialinių garantijų dydžiai, o dalis sprendimų turės tiesioginę įtaką kasdienėms išlaidoms.
Vienas pagrindinių pokyčių - gyventojų pajamų mokesčio pertvarka. Nuo kitų metų bus taikomi trys GPM tarifai - 20, 25 ir 32 procentai, nepriklausomai nuo pajamų rūšies. Kartu didėja pelno mokestis: standartinis tarifas kyla iki 17 proc., lengvatinis - iki 7 proc., o ūkininkams išlieka du mažesni GPM tarifai.
Keičiasi ir netiesioginiai mokesčiai. Panaikinama PVM lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, o knygoms tarifas mažinamas iki 5 procentų. Apgyvendinimo, keleivių vežimo ir kultūros paslaugoms PVM didinamas iki 12 proc., taip pat įvedami akcizai saldintiems gėrimams ir didinami degalų, alkoholio bei tabako akcizai.
Socialinėje srityje didėja minimali mėnesio alga - iki 1153 eurų, o mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas gaus daugiau. Auga biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, indeksuojamos pensijos ir kitos socialinės išmokos. Pokyčiai palies ir būsto bei energetikos sritis.
Seimo, ministerijų ir ekspertų vertinimai
LLRI skaičiavimu, Lietuva - vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kur nedarbo spąstai peržengia 100 proc. ribą. „Blogai ir yra tai, kad situacija nesikeičia, nes blogėti jau nelabai yra kur“, - analizės rezultatus portalui Lrytas trumpai apibendrino LLRI vyr. ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Instituto analitikai skaičiuoja, kad sumažinus dabartinį bedarbių skaičių per pusę, teigiamas poveikis valstybės biudžetui siektų bent 396 mln. Eur per metus. Tačiau, kaip teigia L.Marcinkevičius, žmonių motyvaciją grįžti į darbo rinką veikia būtent socialinė politika.
„LLRI pasiūlymai - nei nauji, nei netikėti, institutas tiesiog atstovauja didžiųjų darbdavių interesus“, - taip instituto siūlymus įvertino socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės patarėjas Justinas Argustas. Portalui Lrytas atsiųstame komentare jis teigė, kad siūlymas lėčiau indeksuoti socialines išmokas reikštų mažiau didėjančius vaiko pinigus, išmokas gimus vaikui, vaiko priežiūros kompensacines išmokas ir kt. Todėl ministerija laikosi pozicijos, kad tai yra socialiai nejautrūs ir neteisingi siūlymai.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas griežtai kritikavo LLRI išvadas: „Jie įvardija, kad tokia situacija vienintelė yra tik Lietuvoje, tai aš įvardinsiu, kad Laisvosios rinkos institutas vienintelis ES yra tik Lietuvoje... Tai jie atstovauja verslą ir verslo interesus labai akivaizdžiai...“
Tuo metu A.Sysas primena, kad žmonės moka mokesčius tam, jog netekus darbo gautų tam tikras išmokas, kol ieškos naujos darbo vietos. „Tai yra visų darbdavių siekiamybė, nes jie tada nedidina atlyginimo, nemoka už mokesčius ir visokiais kitokiais būdais eksploatuoja darbuotojus.“
Darbo rinkos tendencijos ir ekonomistų nuomonės
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbo rinkoje šiuo metu stebimas aktyvumas, žmonės pakankamai noriai ieškosi darbo. Tačiau, kaip pastebi Ž.Mauricas, tam tikruose regionuose formuojasi socialinės grupės, kur yra vengiama ilgalaikių darbo santykių. „Tai yra nemažas pavojus. Nedalyvaudami darbo rinkoje, tie žmonės mažiau dalyvauja ir visuomeninėje veikloje, todėl didėja atskirtis“, - įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Jis sutinka su LLRI siūlymu sparčiau didinti ne MMA, o NPD. „Jeigu MMA šiais metais yra didinamas pakankamai ženkliai - 12 proc., tai į rankas didėja apytiksliai tik 8 proc. Tai reiškia, kad uždirbantiems MMA tuo pačiu didėja mokesčių našta.“
Pensijų indeksavimo perspektyvos ir demografinės grėsmės
Kaip skelbė Lietuvos bankas, jei pensijų indeksavimo tvarka nesikeis, o darbuotojų skaičius ir jų algos keisis taip, kaip prognozuojama dabar, tuomet jau nuo 2030 m. pensijos nebus indeksuojamos. Tokią ateitį šalies pensininkams prognozuoja Lietuvos bankas (LB), artimiausių metų tendencijas trečiadienį pristatęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį. Indeksavimas nevykdomas ir pensijų augimas stabdomas, jeigu prognozuojama, kad po indeksavimo pensijų sistema taps netvari - išlaidos pensijoms pradės viršyti su pensijomis susijusias įmokas, priminė LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
„Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos. Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti“, - aiškino K. Tamoševičienė.
Ekonomistės teigimu, pagrindinė problema yra Lietuvos visuomenės senėjimas. „Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų“, - aiškino K. Tamoševičienė.
Ji perspėjo, kad indeksavimo stabdymai ilgainiui reikštų prastesnį pensijų ir atlyginimų santykį. Lietuvos banko vertinimu, iki 2050 m. pensijų indeksavimas būtų stabdomas keturis kartus, todėl pensijos augtų lėčiau nei darbo užmokestis.
Sodros rezervai ir ilgalaikės finansavimo galimybės
Posėdyje taip pat svarstyta galimybė pensijų indeksavimui panaudoti sukauptą „Sodros“ rezervą. Vis dėlto K. Tamoševičienė pabrėžė, kad toks sprendimas problemą tik atidėtų. „Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ir šiame scenarijuje dėl prastėjančios demografijos pakeitimo norma vis tiek palaipsniui mažėja“, - teigė K. Tamoševičienė.
Ji nurodė, kad siekiant išlaikyti dabartinį pensijų lygį ateityje neišvengiamai tektų ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Lietuvos banko vertinimu, net ir naudojant rezervą pensijų indeksavimui, iki 2050 m. jo dydis sumažėtų iki 38 proc. metinių „Sodros“ išlaidų. Dabartiniai rezervai negali vienu metu atlikti tiek pensijų didinimo, tiek apsaugos nuo krizių funkcijos.
Statistinė apžvalga: pagrindiniai skaičiai ir rodikliai
| Rodiklis | Vertė / Pastaba |
|---|---|
| Senatvės pensijas gaunančių gyventojų skaičius | daugiau kaip 630 tūkst. |
| Vidutinė senatvės pensija | 745 eurai |
| Vidutinė pensija (turint būt. stažą) | 805 eurai |
| Vidutinė pensija (neturint būt. stažo) | 471 eurai |
| Minimali mėnesio alga nuo 2026 m. | 1153 eurai |
| Pensijų fondų praradimai po pasitraukimų | apie 4,4 mlrd. eurų |
Kaip tai veikia pensininkus ir besikaupiantį jaunimą?
Jei nuspręsite pasilikti kaupime, galėsite toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją padidinti arba laikinai stabdyti įmokų mokėjimą. Tiems, kurie pasinaudojo galimybe pasitraukti, jau suteikta galimybė atsiimti dalį arba visą sukauptą sumą pagal nustatytas sąlygas.
Senstant visuomenei ir mažėjant dirbančiųjų skaičiui, iškyla klausimas, kas finansuos pensijas: mokesčių mokėtojai, pensininkai ar ateities kartos. Ilgalaikės perspektyvos rodo, kad be sistemos korekcijų pensijų indeksavimas gali būti ribojamas, o realus pensijų ir atlyginimų santykis palaipsniui blogės.
Ką verta žinoti pensininkams dabar
- Svarbu sekti VSD bazės pakeitimus ir jų poveikį jūsų socialinio draudimo įmokoms bei pensinio stažo kaupimui.
- Jei iki 2027 m. pabaigos jus netenkina naujos antros pakopos kaupimo sąlygos, turite galimybę pasitraukti ir atgauti sumokėtas įmokas kartu su investiciniu prieaugiu.
- Nuo 2026 m. galimos vienkartinės išmokos neapmokestinant GPM - 25 proc. sukauptų lėšų arba visa suma tam tikrais atvejais.
- Sekite valstybės priemones dėl NPD didinimo ar kitų mokesčių pakeitimų, nes tai gali tiesiogiai paveikti jūsų „į rankas“ gaunamas pajamas.
tags: #sodros #naujienos #pensininkams