Lietuvoje vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, išėjusių į pensiją, renkasi likti aktyvūs darbo rinkoje. Vieniems tai galimybė papildyti pajamas, kitiems - išlaikyti kasdienį užimtumą ir socialinį ryšį. Daugelis pensininkų, pasirinkdami individualią veiklą pagal pažymą, siekia didesnio savarankiškumo, lankstumo ar papildomų pajamų, taip pat siekia įgyvendinti asmeninius tikslus ar profesinius siekius.
Viena patraukliausių formų, kuri suteikia galimybę patiems kontroliuoti savo laiką ir veiklos mastą, yra individuali veikla pagal pažymą. Ji suteikia galimybę legaliai uždirbti, tvarkyti finansus paprasčiau ir išvengti sudėtingos darbdavio-darbuotojo santykių sistemos.
Plačiau šią temą aptarsime kartu su VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentu Martynu Endrijaičiu, kuris pasidalins įžvalgomis apie teisines, finansines ir praktines individualios veiklos galimybes dirbantiems pensininkams.
Individualios veiklos pažyma
Ką privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė?
Už socialiai pažeidžiamus visuomenės narius PSD įmokos mokamos iš valstybės biudžeto. Tokie asmenys yra laikomi apdraustaisiais PSD valstybės lėšomis. Sveikatos draudimo įstatymas išskiria 19 kategorijų asmenų, kuriuos sveikatos draudimu draudžia valstybė. Tai pirmiausia jokios ekonominės veiklos nevykdantys pensininkai ir darbo biržoje registruoti bedarbiai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krašto Apsaugos Pensijos
Valstybės lėšomis taip pat draudžiami nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, taip pat valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą. Apdraustomis valstybės lėšomis laikomos nėštumo atostogose esančios moterys. Be to, valstybė sveikatos draudimu apdraudžia vaikus iki 18 metų ir vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 8 metų, arba vieną iš tėvų, auginantį du ir daugiau nepilnamečių vaikų.
Valstybės lėšomis apdraustais laikomi ir bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai.
Valstybės lėšomis draudžiami asmenys:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Ką garantuoja privalomasis sveikatos draudimas (PSD) Lietuvoje?
Ar dirbantis pensininkas turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas?
Valstybė savo lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžia tik tuos pensininkus, kurie nedirba ir negauna jokių kitų pajamų (nedirba pagal verslo liudijimą, pagal autorines sutartis, nevykdo individualios veiklos ir pan.).
Individualios veiklos pažyma
Individualios veiklos pažyma - oficialus dokumentas, kurį išduoda Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kuris suteikia teisę asmeniui savarankiškai vykdyti pasirinktą veiklą. Ji ypač patogi tiems, kurie nori patys valdyti savo darbo laiką, finansus ir verslo procesus.
Svarbiausi aspektai:
- Išdavimas ir galiojimas. Pažymą išduoda VMI. Ji galioja tol, kol asmuo nusprendžia veiklą nutraukti arba sustabdyti.
- Veiklos sritys. Leidžia vykdyti įvairias veiklas - paslaugų teikimą, prekybą, gamybą (priklausomai nuo pasirinktų ekonominės veiklos rūšių (EVRK) kodų).
- Apribojimai. Yra nustatytas metinis pajamų limitas. Jo viršijimas gali lemti prievolę registruotis PVM mokėtoju ir keisti mokesčių skaičiavimą.
- Mokesčiai ir apskaita. Asmuo pats tvarko apskaitą, deklaruoja pajamas ir sumoka mokesčius už visą veiklos laikotarpį.
- Privalumai. Lankstumas, galimybė derinti darbą su kitomis veiklomis, paprastesnė pradžia nei kuriant įmonę.
Kaip pradėti individualią veiklą?
- Registracija VMI. Norint pradėti individualią veiklą, pirmiausia reikia užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir gauti individualios veiklos pažymą.
- Kur registruotis?
- Internetu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).
- Atvykus į artimiausią VMI padalinį.
- Ką reikia pateikti?
- Užpildytą prašymą.
- Planuojamos veiklos rūšį.
- Atitinkamą veiklos kodą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK).
- Kaina. Registracija yra nemokama.
- Svarbu žinoti! Susipažinkite su mokesčiais ir lengvatomis. Gavus pažymą, galima iš karto pradėti veiklą ir gauti pajamas.
- Apskaita. Nuo pirmos dienos rekomenduojama tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą. Tai palengvins metinės deklaracijos pateikimą ir mokesčių sumokėjimą. Apskaitai vesti - tobulai tinka sąskaita123.
Kodėl pensininkai vis dažniau renkasi individualią veiklą pagal pažymą?
Statistika rodo, kad Lietuvoje dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius užima nemažą dalį. 2025 m. pirmąjį ketvirtį apie 12,7 % visų pensininkų buvo aktyvūs darbo rinkoje, o tai sudarė apie 80 tūkst. žmonių. Tokia tendencija kyla iš kelių priežasčių: finansinės - siekiama papildomų pajamų ir galimybės didinti pensiją, ir socialinės - noras išlikti aktyviam, produktyviam ir įsitraukusiam į visuomeninį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Telefonai vyresnio amžiaus žmonėms
Individuali veikla pagal pažymą tampa ypač patraukliu pasirinkimu, nes ji suteikia lanksčią darbo formą ir galimybę dirbti pagal savo ritmo poreikius, be sudėtingos darbdavio-darbuotojo santykio struktūros.
Ar yra taikomos kokios nors mokestinės lengvatos pensijinio amžiaus asmenims, kurie dirba pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą?
Pensijinio amžiaus asmenims, kurie vykdo individualią veiklą ar dirba su verslo liudijimu, taikomos tam tikros mokestinės lengvatos, kurios palengvina finansinę naštą.
Pavyzdžiui, jei asmuo yra draudžiamas valstybės lėšomis (pvz., gauna senatvės pensiją), jam nereikia kiekvieną mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų už individualią veiklą pagal pažymą. Vykdant veiklą su verslo liudijimu, PSD įmokos mokamos tik už faktiškai galiojusio liudijimo dienas.
Be to, pensininkai, kurie nori papildomai kaupti pensijų stažą, gali savanoriškai mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, o kai kuriais atvejais, jei pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos (MMA), galima būti atleistam nuo tam tikrų įmokų.
Tokios lengvatos leidžia pensinio amžiaus gyventojams papildomai užsidirbti neprisiimant didelių mokesčių įsipareigojimų ir lanksčiai planuoti savo veiklos apimtis bei pajamas.
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
Pensinio amžiaus žmonėms, užsiimantiems individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimu, taikomos palankios mokestinės sąlygos. Šių asmenų mokesčiai priklauso nuo gaunamų pajamų. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, sukakus pensijos amžių, nereikia mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų. Jei asmuo yra draustas valstybės lėšomis iš VLK, papildomai nereikia mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Norint kaupti stažą - galima savanoriškai mokėti VSD įmokas nuo 90 % pelno, pateikiant SAV pranešimą „Sodrai“. Gyventojų pajamų mokestį (GPM) vis tiek reikia mokėti nuo individualios veiklos pelno, todėl svarbu žinoti, kaip apskaičiuojamas šis mokesčio dydis.
Dirbant su verslo liudijimu, pensinio amžiaus asmenys taip pat atleidžiami nuo VSD įmokų. Jei vis dėlto norima įgyti papildomo stažo, reikia pateikti prašymą „Sodrai“ ir nesinaudoti lengvata. PSD įmokos tokiu atveju reikia mokėti proporcingai išpirktų verslo liudijimo dienų skaičiui. Šiuos mokesčius galima sumokėti už einamuosius metus iki kitų metų gegužės 2 d.
Kaip aiškina VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis, šios sąlygos pensininkams yra itin palankios: „Jei asmuo sukakęs pensijos amžių yra draustas valstybės lėšomis iš VLK, tuomet PSD įmokų mokėti nereikia. Verslo liudijimo atveju PSD mokama tik už faktiškai vykdytos veiklos dienas.
Ar pensijos dydis gali keistis dėl papildomų pajamų iš individualios veiklos?
Senatvės pensijos dydis Lietuvoje nuo papildomų pajamų, gautų iš individualios veiklos ar verslo liudijimo, paprastai nesumažėja. Tai reiškia, kad pensininkas gali gauti ir pensiją, ir uždarbį vienu metu. Tačiau jei asmuo vykdydamas veiklą moka VSD įmokas - šios įmokos prisideda prie papildomo stažo ir gali turėti teigiamos įtakos būsimiems pensijos perskaičiavimams, t. y. kuo didesnės įmokos, tuo didesnė įtaka pensijos dydžiui.
Kaip aiškina VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis, darbas pagal individualios veiklos pažymą pensijų socialinio draudimo prasme prilyginamas darbui pagal darbo sutartį: „Jei per metus sumokama įmoka „Sodrai“ nuo 12 minimalių mėnesinių atlyginimų ar didesnės sumos, įskaitomas vienerių metų stažas. Jei sumokama nuo mažesnės sumos - įskaitoma proporcingai mažiau. Nemokant VSD įmokų, stažas apskritai neskaičiuojamas.“
Pavyzdžiui, 2025 m. minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 924 eurų (ant popieriaus), tad 12 MMA per metus sudaro 11 088 eurus. Jei pensininkas vykdydamas individualią veiklą per metus sumoka VSD įmokas nuo tokios ar didesnės sumos, t. y. nuo 12 MMA, jam įskaitomas vienerių metų stažas. Jeigu įmokos sumokėtos nuo 5 544 eurų (pusės MMA per metus), įskaitomas tik pusmetis stažo.
VSD ir PSD įmokos paprastai mokamos kas mėnesį mėnesį, tačiau galutinį mokėjimą būtina atlikti pasibaigus kalendoriniams metams, iki gegužės 2 d. Tai reiškia, kad kuo didesnės įmokos, tuo labiau jos gali prisidėti prie pensijos dydžio perskaičiavimo ateityje.
Kaip paaiškina VU docentas Martynas Endrijaitis, ši praktika turi tiesioginę naudą: „Pensijų gavėjams, kurie įgyja papildomą pensijų draudimo stažą, pensijos dydis kasmet atnaujinamas, įvertinant praėjusiais metais įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujai apskaičiuota pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, o susidaręs skirtumas už laikotarpį nuo sausio 1-osios išmokamas kartu.“
Tai reiškia, kad savanoriškai mokamos VSD įmokos gali užtikrinti ne tik didesnę pensiją ateityje, bet ir suteikti galimybę gauti papildomą išmoką už ankstesnius mėnesius.
Populiariausios veiklos sritys vyresnio amžiaus žmonėms
Pensinio amžiaus žmonės, nusprendę imtis individualios veiklos ar verslo liudijimo, dažniausiai renkasi sritis, kuriose jau turi patirties arba gali pritaikyti ilgus metus kauptus įgūdžius. Tarp populiariausių - įvairūs amatai (siuvimas, mezgimas, medžio dirbiniai), smulkios remonto paslaugos, sodininkystė ir daržininkystė, taip pat paslaugos, susijusios su rankdarbiais ir kūryba. Dalis senjorų renkasi prekybą mugėse ar internetu, o kiti teikia paslaugas pagal savo profesinę patirtį, pavyzdžiui, buhalteriją, konsultacijas, vertimus.
Populiariausios veiklos sritys vyresnio amžiaus žmonėms:
| Veiklos sritis | Kodėl patraukli | Dažniausia veiklos forma |
|---|---|---|
| Rankdarbiai ir amatai (mezgimas, siuvimas, medžio dirbiniai) | Galimybė monetizuoti hobį, nereikia didelių pradinių investicijų | Prekyba mugėse, internetu arba pagal užsakymą |
| Mažos remonto paslaugos | Remiasi sukaupta praktine patirtimi, didelė paklausa vietos bendruomenėse | Individuali veikla pagal pažymą |
| Sodininkystė, daržininkystė | Derina mėgstamą veiklą su papildomomis pajamomis | Prekyba turguje ar pagal išankstinius užsakymus |
| Profesinės konsultacijos (buhalterija, teisė, vertimai) | Galima išnaudoti sukauptas žinias ir reputaciją | Individuali veikla pagal pažymą |
| Prekyba internetu | Leidžia dirbti iš namų, pasiekti platesnę auditoriją | E. prekybos platformos, socialiniai tinklai |
Praktiniai patarimai, kaip sėkmingai pradėti individualią veiklą pensijoje
Pradėti individualią veiklą pensijoje nėra sudėtinga, tačiau verta žengti kelis strategiškai svarbius žingsnius.
Pirmiausia, įvertinkite savo stipriąsias puses - tai gali būti profesinė patirtis, įgūdžiai ar pomėgiai, kuriuos galite paversti paslauga ar produktu. Antra, išsiaiškinkite, kokia veiklos forma labiau tinka - ar individuali veikla pagal pažymą, ar verslo liudijimas. Pastarasis dažnai patrauklesnis tiems, kurie teikia sezonines paslaugas ar vykdo prekybą mugėse, o individuali veikla pagal pažymą suteikia daugiau lankstumo ir mažiau ribojimų. Kai kurioms veikloms gali prireikti papildomų leidimų, licencijų ar kitų dokumentų (pvz., higienos pasas, maisto tvarkymo pažymėjimas ir kt.), todėl svarbu iš anksto pasidomėti visais reikalavimais.
Svarbu suprasti ir mokestinius niuansus. Jei esate draustas valstybės lėšomis, PSD įmokų gali tekti mokėti tik tam tikrais atvejais, o VSD mokėjimas yra savanoriškas - tačiau jis gali turėti įtakos būsimam pensijos dydžiui. Pasak VU docento Martyno Endrijaičio, teisingai pasirinkta įmokų strategija leidžia ne tik uždirbti daugiau, bet ir padidinti socialinį saugumą ateityje. Jei gaunate pensiją iš Europos Sąjungos valstybės ar EEE šalies, gali būti taikomos specialios socialinio draudimo įmokų išimtys pagal ES reglamentus.
Ne mažiau svarbu iš karto pasirūpinti finansų tvarkymu. Pasitelkite įrankius, kurie supaprastina sąskaitų išrašymą ir pajamų bei išlaidų sekimą.
Tokios sistemos kaip „Sąskaita123“ leidžia pensininkams greitai išrašyti sąskaitas, sekti savo veiklos rezultatus ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti darbui ar poilsiui. Tinkamas išlaidų apskaitos vedimas padeda tiksliai apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas ir pasinaudoti leidžiamais atskaitymais, todėl išlaidos turi būti fiksuojamos nuosekliai. Daugiau apie mokesčių apskaitą ir leidžiamas išlaidas skaitykite kituose mūsų straipsniuose.
Galiausiai, nepamirškite bendravimo su klientais ir savo veiklos viešinimo. Net ir nedidelė reklama socialiniuose tinkluose ar vietos bendruomenės grupėse gali pritraukti naujų užsakymų.
Kokią privalomojo sveikatos draudimo įmoką turi mokėti asmuo, dirbantis ne vienoje darbovietėje, ir asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį ir turintis verslo liudijimą?
Tai reglamentuota Sveikatos draudimo įstatyme. Jei asmuo dirba ne vienoje darbovietėje, PSD įmokos mokamos nuo darbo užmokesčio, gaunamo pagal kiekvieną darbo sutartį (PSD įmoka sudaro devynis procentus darbo užmokesčio). Minėtame įstatyme taip pat kalbama apie asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, PSD įmokas. Jie kas mėnesį turi mokėti devynių procentų minimalios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas.
Dirbantis pagal darbo sutartį ir individualia veikla užsiimantis asmuo PSD moka tiek nuo darbo užmokesčio, tiek nuo veiklos, vykdomos pagal verslo liudijimą, pajamų.
Kur išduodama Europos sveikatos draudimo kortelė? Kuriose šalyse ji galioja?
Europos sveikatos draudimo korteles privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, vykstantiems į Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną (Ekonominės erdvės šalys) bei Šveicariją, nemokamai išduoda teritorinės ligonių kasos. Šiose šalyse pateikus Europos sveikatos draudimo kortelę, būtinoji medicinos pagalba teikiama nemokamai arba apmokama iš dalies (PSDF biudžeto lėšomis) tik Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims.
Verta žinoti, kad Europos sveikatos draudimo kortelė negarantuoja medicinos paslaugų išlaidų apmokėjimo, jei asmuo kreipiasi į gydymo įstaigą, nepriklausančią valstybinei sveikatos sistemai.
Ar būtina deklaruoti išvykimą iš Lietuvos, jei ketinate kurį laiką gyventi ir dirbti kitoje šalyje?
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad privalu deklaruoti savo gyvenamosios vietos pakeitimus, jei išvykstama ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui. Pasitaiko, kad šią pareigą pamiršta nusprendusieji padirbėti užsienyje.
Grįžę į Lietuvą, šie „užmirštuoliai” susiduria su problema - jie privalo sumokėti PSD įmokas už tą laikotarpį, kai faktiškai Lietuvoje negyveno, nes mokesčius renkanti institucija to nežinojo ir emigravusiam asmeniui taikė prievolę mokėti sveikatos draudimo įmokas. Tad paprasčiausias sprendimas - išvykstant deklaruoti išvykimą, o grįžus - deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir tapti apdraustuoju.
Kokiu būdu trumpam grįžus į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalies būtų galima gauti sveikatos priežiūros paslaugas?
Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys mokesčius bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių - Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, toje šalyje yra apdrausti PSD ir gauna tokias pat sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.
Jei esate apdraustas bet kurioje iš minėtų šalių ir planuojate pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdami iš ES šalies, kurioje legaliai dirbate, nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią Jums išduos tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos. Jei norėtumėte gauti planinę medicinos pagalbą Lietuvoje, turėtumėte gauti tos ES šalies, kurioje dirbate, valstybinio sveikatos draudimo įstaigos išduodamą dokumentą S2 arba E 112 formos pažymą. Šie dokumentai garantuoja, kad medicinos paslaugų išlaidas apmokės pažymą išdavusi šalis.
Ar Lietuvoje apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu asmenys turi teisę ligonių kasų lėšomis kitose šalyse gauti gydymo paslaugas, atlikti tyrimus ir konsultuotis?
Į užsienį dėl konsultavimo, ištyrimo ar gydymo pacientai siunčiami tuomet, jei visi Lietuvoje ligoniui taikyti tyrimo ir gydymo metodai neduoda teigiamų rezultatų. Ar žmogui tikrai nebeįmanoma padėti Lietuvoje ir reikia vykti į užsienį, sprendžia universitetinių gydymo įstaigų specialistai ir Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantai. Pagal jų išvadas sveikatos apsaugos ministro sudaryta komisija priima galutinį sprendimą.
Už kokias sveikatos priežiūros paslaugas iš apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu pacientų gali būti imamams papildomas mokestis?
Teisėtas papildomas mokestis iš PSD apdraustų pacientų gali būti imamas tik šiais atvejais:
- jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jis sumoka jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą;
- jei pacientas, turintis teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, jis sumoka šių paslaugų ar procedūrų kainą;
- jei pacientas, neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo, pageidauja gauti gydytojo specialisto konsultaciją (be siuntimo galima kreiptis tik į gydytoją dermatovenerologą);
- jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, kurio paslaugos nekompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų;
- jei teikiamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą.
Kiekvienu atveju, kai sveikatos priežiūros įstaigoje už paslaugas prašoma primokėti, pacientas savo parašu turi patvirtinti, kad sutinka gauti šias paslaugas.
Ar privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims reikia mokėti už dantų gydymą?
Prisirašiusiems prie šeimos gydytojo gyventojams turi būti teikiamos ne tik pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros, bet ir pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias gydymo įstaigoms PSDF biudžeto lėšomis sumoka teritorinės ligonių kasos pagal prisirašiusiųjų skaičių.
Gydymo įstaigos, neturinčios pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros specialistų, pasirašo sutartis dėl šių specialistų paslaugų teikimo savo aptarnaujamiems gyventojams su kitomis gydymo įstaigomis. Pirminės odontologinės priežiūros paslaugų išlaidos kompensuojamos iš lėšų, skiriamų šias paslaugas teikiančiai gydymo įstaigai už kiekvieną prirašytą gyventoją.
Apdraustieji PSD skundžiasi, kad už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigose reikalaujama mokėti, nesuteikiama informacija, kokią dalį pirminės ambulatorinės odontologinės priežiūros išlaidų apmoka ligonių kasos. Pirminės odontologinės priežiūros paslaugų, kurių išlaidos kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, sąrašas yra nustatytas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Į šį sąrašą patenka būtinoji medicinos pagalba, vaikų dantų ėduonies profilaktika, dantų ėduonies gydymas, dantų akmenų virš dantenų ir po jomis nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas ir kt.
Beje, svarbu žinoti ir apie dar vieną nuostatą: asmenys, besigydantys dantis, turi sumokėti už plombines medžiagas, kitas odontologines medžiagas ir vienkartines priemones, atsižvelgiant į šių medžiagų kiekį ir tuo metu galiojančias kainas. Išimtis taikoma vaikams, taip pat ir vyresniems, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą).
tags: #pensininkai #ar #turi #moketi #psd