Žmonės žemę pradėjo niokoti jau 8000-4000 m. pr. Kr. Plačiai naudodami ugnį, jie naikino miškus savo reikmėms, statyti namus ar dėl šilumos. Manau tokiu pavyzdžiu net nėra ką kalbėti apie šiuos laikus, kai žmonės nesuprasdami niokoja žemę.
Jonas Mekas kūrinyje „Laiškai iš niekur“ rašo, kad labai daug žemės ir gamtos praradome su savo taip vadinama „pažanga“ ir tik maža dalis žmonių bando tam pasipriešinti organizuodami įvairius streikus ar sąjūdžius, bent kažkiek bando paprotinti žmones kurie negalvoja ir tiesiog su visais eina į priekį. Žmogus jam paskirtos misijos globoti žemę nevykdė, todėl dabar, kai žemė mums kerštauja, mes po truputį pradedame daryti išvadas.
Žemės apsaugos misijos mastas ir žmonių elgesys
Manau tokiu pavyzdžiu net nėra ką kalbėti apie šiuos laikus, kai žmonės nesuprasdami niokoja žemę. Jonas Mekas kūrinyje “Laiškai iš niekur” rašo, kad labai daug žemės ir gamtos praradom su savo taip vadinama “pažanga” ir tik maža dalis žmonių bando tam pasipriešinti organizuodami įvairius streikus ar sąjūdžius, bent kažkiek bando paprotinti žmones kurie negalvoja ir tiesiog su visais eina į priekį.
Žmogus jam paskirtos misijos globoti žemę nevykdė, todėl dabar kai žemė mums kerštauja mes po truputį pradeda daryti išvadas.
Kas trukdo žmonėms globoti žemę?
Manau tokiu pavyzdžiu net nėra ką kalbėti apie šiuos laikus, kai žmonės nesuprasdami niokoja žemę. Jonas Mekas kūrinyje „Laiškai iš niekur“ rašo, kad labai daug žemės ir gamtos praradome su savo taip vadinama „pažanga“.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Žmogus jam paskirtos misijos globoti žemę nevykdė, todėl dabar, kai žemė mums kerštauja, mes po truputį pradedame daryti išvadas.
Kaip asmuo gali prisidėti prie žemės globos - konkretūs veiksmai
Artėjant žemės ūkio darbų sezono pradžiai, būtina tinkamai įvertinti dirvožemio sąlygas ir nuspręsti, kada geriausia pradėti ruošti dirvą sėjai. Kitas svarbus sprendimas, kokią technologiją taikyti: atlikti intensyvų žemės dirbimą, minimalų, o gal žemės visai nejudinti ir taikyti tiesioginę sėją.
Pagrindinis žemės dirbimo tikslas - mechaniškai veikiant dirvą pakeisti jos savybes taip, kad būtų sudarytos optimalios sąlygos augalams augti. Žemės dirbimu siekiama naikinti sudygusias ir bedygstančias piktžoles, keisti dirvožemio drėgmės, oro ir šilumos režimą bei mikrobiologinių procesų intensyvumą, naikinti augalų ligų ir kenkėjų pradus, įterpti į dirvą velėną, ražieną ir kitas augalines liekanas, lyginti dirvos paviršių arba formuoti mikroreljefą, ruošti sėklų guoliavietę.
Dirvožemio drėgnumas žemei dirbti turi būti optimalus - tada, kai ją dirbant susidaro maksimalus mažų (0,7 cm) ir minimalus didelių (> 3,0 cm) dirvožemio agregatų skaičius. Todėl prieš planuojant važiuoti į lauką su žemės dirbimo padargu, naudinga nustatyti šią kritinę dirvožemio plastiškumo ribą, nes tik esant optimaliam dirvožemio drėgnumui, jo trapumas yra didžiausias.
Vienas paprastesnių palyginamųjų dirvožemio plastiškumo ir drėgnumo būklės nustatymo metodų yra paimti į ranką nedidelį įdirbto dirvožemio rutulį ir pabandyti delnais iškočioti „virvutę“. Jeigu „virvutės“ neįmanoma iškočioti, nes dirvožemis trūkinėja ir skyla į atskirus agregatus, tikėtina, kad jis nesiekia kritinių drėgnumo ir plastiškumo ribų, kurias viršijus dirvožemis galėtų būti stipriai sutankinamas.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Minimalus žemės dirbimas, mažas dirbimų skaičius arba visiškas jų atsisakymas gali sumažinti dirvožemio drėgmės nuostolius, išsaugoti geresnes dirvožemio fizikines savybes, tokias kaip infiltracijos greitis, tankis, poringumas, patvarumas ir kt. Manoma, kad dėl kiekvieno žemės dirbimo šiltą sausringą pavasarį įprastai gali būti prarandama iki vieno ketvirtadalio dirvožemio drėgmės.
Technika, priežiūra ir saugumas
Prieš ruošiantis į laukus, būtina gerai apžiūrėti ir sureguliuoti žemės dirbimo mašinas. Pirmiausia tikrinama svarbiausių darbinių dalių, turinčių sąlytį su dirva, būklė. Nusidėvėjusios darbinės dalys pakeičiamos naujomis, dvipusiai antgaliai apsukami ir t. t. Dėl pažeistų ar susidėvėjusių pjovimo briaunų žemės dirbimas gali būti netolygus.
Taip pat būtina patikrinti saugiklius ir spyruokles, įvertinti, ar spyruoklės yra sureguliuotos tolygiai, ar nėra sulaužytų. Atkreiptinas dėmesys į spyruokles ir noragėlius, kurie purena dirvos ruožus iškart už traktoriaus ratų. Tada tikrinami ratai ir padangos, ratų guoliai, žarnos ir hidraulika, elektros įranga, įvertinama, ar šios mašinos dalys yra geros būklės, ar nėra įtrūkimų ir ar tinkamai veikia.
Apžiūrint rėmą, patikrinamos suvirinimo siūlės, ar nėra įtrūkimų, įvertinami sujungimai, ar nėra susisukę ar sulenkti. Prieš pradedant pavasarinius darbus būtina pasirūpinti ir labiausiai dylančių darbinių dalių atsargomis, kad vėliau nereikėtų gaišti brangaus laiko ieškant noragėlio antgalio, diskinės lėkštės ar kitos darbinės dalies.
Tvarių sprendimų taikymas ir parinkimas
Tyrimais buvo vertinami 4 žemės dirbimo ir sėjos būdai: tradicinis žemės dirbimas ariant plūgu, vertikalus ir juostinis žemės dirbimas, taip pat tiesioginė sėja. Visuose dirvožemiuose keliais pakartojimais buvo įrengti drėgmės ir temperatūros jutikliai, kurie fiksavo šimtus tūkstančių matavimų per metus. Tyrimų rezultatai parodė, kad ariant plūgu ir taikant juostinį žemės dirbimą ties įdirbta juosta kiekvieną pavasarį ir vasaros pradžioje dirvožemis buvo sausiausias ir šilčiausias. Kur kas drėgnesni ir vėsesni dirvožemiai buvo nustatyti tada, kai dirvos paviršiuje buvo augalinių liekanų.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Pavasarinis žemės dirbimas ir jo būdo pasirinkimas vaidina svarbų vaidmenį valdant dirvožemio drėgmės sąlygas. Taikant pirmąją strategiją, dirva purenama ir atveriama tam, kad greičiau išdžiūtų. Tačiau įprastai ankstyvas pavasaris nėra labai idealus laikas žemei dirbti, nes tai siejasi su neigiamu poveikiu dirvožemiui ir drėgnomis jo sąlygomis, esančiomis iškart po žiemos.
Sąmoningumas, švietimas ir bendruomenių vaidmuo
Jonas Mekas kūrinyje „Laiškai iš niekur“ rašo, kad labai daug žemės ir gamtos praradome su savo taip vadinama „pažanga“ ir tik maža dalis žmonių bando tam pasipriešinti organizuodami įvairius streikus ar sąjūdžius, bent kažkiek bando paprotinti žmones kurie negalvoja ir tiesiog su visais eina į priekį.
Manau tokiu pavyzdžiu net nėra ką kalbėti apie šiuos laikus, kai žmonės nesuprasdami niokoja žemę. Žmogus jam paskirtos misijos globoti žemę nevykdė, todėl dabar kai žemė mums kerštauja mes po truputį pradeda daryti išvadas.
Kas kiekvienam prieinama šiandien
Minimalus žemės dirbimas, mažas dirbimų skaičius arba visiškas jų atsisakymas gali sumažinti dirvožemio drėgmės nuostolius, išsaugoti geresnes dirvožemio fizikines savybes, tokias kaip infiltracijos greitis, tankis, poringumas, patvarumas ir kt. Manoma, kad dėl kiekvieno žemės dirbimo šiltą sausringą pavasarį įprastai gali būti prarandama iki vieno ketvirtadalio dirvožemio drėgmės. Taigi, net paprasti sprendimai - mažinti įdirbimą, išsaugoti augalines liekanas, tinkamai parinkti technologijas ir laiku prižiūrėti agregatus - prisideda prie žemės globos.
| Veikla | Kaip tai padeda žemei |
|---|---|
| Minimalus žemės dirbimas | Išsaugo drėgmę, gerina dirvos struktūrą |
| Tiesioginė sėja | Išlaiko augalines liekanas paviršiuje, mažina eroziją |
| Tinkama technikos priežiūra | Mažina neefektyvų darbą ir dirvos pažeidimus |
| Švietimas ir bendruomenės iniciatyvos | Skatina atsakingą vartojimą ir bendrą veiksmą |
Trumpas kvietimas veikti
Žmogus jam paskirtos misijos globoti žemę nevykdė, todėl dabar kai žemė mums kerštauja mes po truputį pradeda daryti išvadas. Kiekvienas gali prisidėti - informuotis, taikyti tvarias žemės ūkio praktikas, dalyvauti bendruomeninėse iniciatyvose ir raginti kitus tausoti dirvą bei gamtą.