Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį.
Išgirdus tokią sumą, daugeliui kyla klausimas: kaip tai įmanoma apmokėti, jeigu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 670 eurų? Nors skaičiai gali gąsdinti, didžiąją dalį išlaidų gali kompensuoti valstybė. Todėl senjorams senelių namai yra prieinami daug labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pasidomėkite senelių namų pasiūla ir savo galimybėmis, lengviausia tai padaryti - pasinaudojus didžiausiu nemokamu senjorų namų ir slaugytojų katalogu Lietuvoje Slauga24.lt.
Kiek kainuoja senelių namai Lietuvoje?
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Globos namų kainos skirtinguose regionuose labai svyruoja - vienur gyvenimas kainuoja apie 900 eurų per mėnesį, kituose gali siekti ir 2700 eurų. Natūralu, kad kuo daugiau priežiūros reikia, tuo kaina didesnė. Senjorui, kuriam reikia tik pagalbos buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris nebegali judėti savarankiškai ir kuriam reikalinga nuolatinė slauga. Kiek kainuoja ir kiek brangs vieta senelių namuose?
Kauno savivaldybės atstovė skaičiavo, kad globos namų kaina yra labai įvairi - nuo 1,3 tūkst. iki 2,7 tūkst. eurų per mėnesį ar net daugiau. Vilniaus Senjorų socialinės globos namų direktorė Oksana Gumovskė nurodė, kad nuo Naujųjų metų kaina mėnesiui yra 1610 arba 1731 euras (su sunkia negalia). Paprasta vieta Klaipėdos miesto globos namuose kainuoja 1070 eurų, turint sunkią negalią - 1209 eurai mėnesiui.
Kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą?
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos.
Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Kaip apskaičiuojama valstybės kompensacija?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija.
Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė. Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas reikalingas paslaugas globos namuose.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad po visų atskaitymų žmogui turi likti bent dalis jo pajamų - dažniausiai apie 20 proc. pensijos. Tai yra skirta asmeninėms išlaidoms: smulkiems pirkiniams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Taigi net ir apsigyvenus globos namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc.
Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras).
Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Kaip sužinoti, kiek kainuos konkrečiai?
Kadangi apgyvendinimo senelių namuose kainos skiriasi pagal vietovę, įstaigą ir žmogaus poreikius, patogiausia jas pasitikrinti vienoje vietoje. Socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt galima rasti informaciją apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus ir sužinoti tikslias apgyvendinimo juose kainas.
Ar reikia mokėti už turimą turtą?
Dažnai kyla klausimas, ar apsigyvenus globos namuose teks „atiduoti butą“. Atsakymas - ne. Turto nereikia užstatyti ar perrašyti. Tačiau jei turto vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą normatyvą, gali atsirasti papildomas mokestis - apie 1 proc. nuo viršijančios sumos. Daugeliui šis mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.
Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas? Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą.
Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Ar valstybės kompensacija galioja ir privačiuose globos namuose?
Vis dar gajus įsitikinimas, kad valstybės parama galioja tik valstybės ar savivaldybių globos namuose. Tačiau iš tiesų kompensacija taikoma ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją.
Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė. Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų.
Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose.
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose.
Senelių globos namai - tai vieta, kur senjorai gali praleisti senatvę oriai ir saugiai.
Kas gali patekti į globos namus?
Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė nurodė, kad globos namuose gali apsigyventi bet kuris žmogus, jei jis ar jo artimieji dėl to susitaria privačia tvarka ir moka sutartą kainą. Vis tik į tuos globos namus, kur kainos dalį padengia savivaldybė ar valstybė, galima patekti tik tada, kai nustatoma, kad asmuo dėl sveikatos, fizinės būklės ir kitų veiksnių iš dalies arba visiškai negali savimi pasirūpinti ir jokios kitos paslaugos bendruomenėje bus neefektyvios ar nepakankamos.
Taigi tokiais atvejais, anot pašnekovės, yra atsižvelgiama į asmens sveikatą, psichologines problemas, rizikos veiksnius ir pan., bet ne į pajamas: „Jei asmeniui ši paslauga teikiama savivaldybės sprendimu, tai asmuo gali laisvai pasirinkti, kurioje įstaigoje gauti šią paslaugą. Svarbu tik tai, kad ta įstaiga bendradarbiautų su asmens gyvenamosios vietos savivaldybe.“
Pvz., į Klaipėdos miesto globos namus patekti gali tik registruoti Klaipėdos miesto gyventojai, turintys gydytojo pažymą, nurodančią, kad asmuo gali gyventi bendro tipo globos namuose.
„Yra tam tikros ligos, kurios leidžia gauti socialinę globą. Jeigu tu esi sveikas ir neturi tam tikrų ligų, tai tau valstybė nefinansuos gyvenimo globos namuose. O, jei asmuo reikiamus kriterijus atitinka, jis su gydytojo pažyma turi kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių ir teikti prašymą, kad nori gyventi globos namuose“, - komentavo direktorė Renata Kašinskienė.
Vietos senelių namuose tenka laukti ir metus
Kauno savivaldybės atstovė patikino - jei asmuo nepasirenka konkrečios įstaigos, tai laukti tenka neilgai - iki 1 ar 2 mėn.: „Jei matome, kad labai skubu ir nėra ypatingų pageidavimų įstaigai, asmuo gauna paslaugą per kelias dienas.“
O, jeigu asmuo nori patekti į konkrečią vienintelę įstaigą ir nesutinka gyventi kitose, tai vidutiniškai gali tekti laukti iki 6 mėn. , nurodė J. Baltaduonytė. Vietos Senjorų socialinės globos namuose Vilniuje tenka laukti nuo 6 iki 12 mėn. Kaip teigė O. Gumovskė, šiuo metu laukiančiųjų eilėje yra 87 gyventojai.
Klaipėdos miesto globos namų direktorė skaičiavo, kad neseniai eilėje buvo nemažas skaičius žmonių - apie 20. Palyginimui - maždaug prieš metus eilėje buvo vos 5. „Nežinau, nuo ko tai priklauso, bet tas skaičius nuolat varijuoja. Kartais užtenka palaukti 1 mėn., kartais ir pusmečio reikia. Tas judėjimas priklauso nuo to, kaip dažnai mūsų globos namų gyventojai išeina anapilin. To suplanuoti negali - būna kelis mėnesius niekas neišeina, būna per vieną mėnesį išeina keli. Taip eilė ir juda“, - pasakojo R. Kašinskienė.
Senelių globos namai - tai ne tik apgyvendinimas, bet ir visavertė priežiūra.
Kauno kartų namai: pavyzdys, kaip organizuojama globa
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Šios paslaugos gavėjai Kauno kartų namuose yra senyvo amžiaus asmenys. Ilgalaikė socialinė globa teikiama neterminuotai. Kai asmeniui nustatomas trumpalaikės globos poreikis, paslauga teikiama iki 6 mėnesių.
Šio senyvo amžiaus asmenų globos padalinio veiklos tikslas - užtikrinti pagyvenusiems žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas bei jų psichosocialinius poreikius, pilnavertę senatvę ir socialinę gerovę. Namuose laikomasi požiūrio, kad senatvė nėra liga, bet natūralus žmogaus gyvenimo ciklo etapas, išsiskiriantis tam tikrais specifiniais poreikiais.
Pagrindinį, tiesiogiai dirbantį su pagyvenusiais žmonėmis personalą sudaro socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai. Naktį taip pat budi pamainos socialinis darbuotojas ir padėjėjas. Toks personalo struktūros pasirinkimas buvo ypatingai svarbus užtikrinant pastovumą ir paslaugų tęstinumą. Tai svarbu siekiant užtikrinti senyvo amžiaus asmenų psichosocialinę gerovę bei poreikių tenkinimą.
Komandinis darbas mūsų namuose - sėkmingo socialinio darbo pamatas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui. Pagyvenusius žmones aptarnaujančio personalo komandą sudaro socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir senelių globos tarnybos vedėja.
Bendradarbiavimas gerina paslaugų efektyvumą, užtikrina paslaugų tęstinumą bei pastovumą, gyventojams suteikia saugumo jausmą. Ši komanda glaudžiai bendradarbiauja su netiesiogines paslaugas teikiančiu personalu: dietologe, virėja, skalbėja ir sandėlininke.
Kauno kartų namų gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu namuose, priėmimą. Asmeniui (išskyrus slaugomus asmenis) sudaromos sąlygos, įgalinančios asmenį viską, kas įmanoma, atlikti pačiam bei užtikrinti, kad jam būtų prieinamos bendruomenėje teikiamos paslaugos, kuriomis jis pageidauja naudotis. Asmuo išklausomas, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama asmens ir personalo tarpusavio supratimo.