Vaikų socialinių įgūdžių ugdymas: metodai ir svarba

Socialiniai įgūdžiai yra kaip raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas vaikystėje yra nepaprastai svarbus, nes jis ne tik gerina vaiko emocinę gerovę ir mokymosi rezultatus, bet ir padeda jiems geriau integruotis į visuomenę, mažesnę elgesio problemų riziką ir išugdytą savivertę ateityje.

Straipsnyje aptarsime socialinių įgūdžių svarbą, jų lavinimo metodus, kada pradėti mokymą ir kaip padėti autistiškam vaikui įgyti būtinus įgūdžius. Taip pat apžvelgsime, kaip mokymo įstaigos ir tėvai gali sukurti tinkamiausias ugdymo programas.

Autizmas - tai sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, paveikiantis žmogaus elgesį, komunikaciją bei socialinę sąveiką. Socialinio funkcionavimo deficitas yra vienas iš esminių autizmo požymių, todėl socialinių įgūdžių ugdymas yra itin svarbus.

Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai, tokie kaip savo eilės laukimas ar pokalbio palaikymas, įgyjami lengvai ir greitai. Tačiau autistiškiems vaikams šis procesas yra gerokai sunkesnis. Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas pasireiškia sunkumais užmezgant pokalbį, reaguojant į kitų norą kalbėtis, palaikant akių kontaktą, interpretuojant neverbalinius signalus ir suvokiant kitų žmonių perspektyvas. Dėl šių sunkumų vaikams sunku vystyti ir palaikyti reikšmingus santykius.

Nepakankamai išlavinti socialiniai įgūdžiai gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip mokymosi sunkumai, atstūmimas bendraamžių, nerimas, depresija ir kitos neigiamos pasekmės. Ilgą laiką vyravo klaidinga nuomonė, kad autistiški vaikai nenori bendrauti, tačiau daugelis jų iš tiesų siekia bendravimo, tik neturi pakankamai išvystytų efektyvios komunikacijos įgūdžių.

Taip pat skaitykite: Socialinių įgūdžių ugdymas žaidžiant

Dauguma autistiškų vaikų tėvų nori, kad jų vaikai būtų laimingi ir turėtų draugų. Jie žino, kad jų vaikai turi daug gerų savybių, kurios galėtų patikti kitiems, tačiau žemas socializacijos lygis dažnai trukdo jiems kurti reikšmingus socialinius santykius. Dažnai šios nesėkmės priežastis - neefektyvios programos ir nepakankamas resursų kiekis, skirtas socialinių įgūdžių mokymui.

Socialinių įgūdžių lavinimo metodai

Renkantis ar kuriant socialinių įgūdžių programas, rekomenduojama remtis moksliniais įrodymais pagrįstomis teorijomis.

Mokslinių tyrimų svarba

Nors idealu būtų grįsti socialinių įgūdžių programas moksliniais tyrimais, šioje srityje tyrimai dar tik pradedami. Daugumai socialinių įgūdžių ugdymo programų trūksta griežto mokslinio įvertinimo. Vis dėlto, svarbu remtis ekspertų atliktais tyrimais ir apžvalgomis.

Įrodymais pagrįsti metodai

Apžvelgiant socialinių įgūdžių mokymo programas, sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims, vienas metodas, kuris atitinka griežtus įrodymais pagrįstos praktikos (EPP) kriterijus, yra videomodelingas. Tai mokymo būdas, kai asmuo mokosi žiūrėdamas vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami socialiniai įgūdžiai, ir vėliau bando atkartoti parodytą elgesį. Tyrimai rodo, kad videomodelingas yra veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius, tokius kaip žaidimas, bendravimas, pokalbio užmezgimas ir įsijautimas į kitą žmogų.

Kiti daug žadantys metodai

• Socialinės istorijos: Tai trumpos istorijos, apibūdinančios konkrečias socialines situacijas, elgesio lūkesčius ir teigiamą poveikį, jei elgiamasi tinkamai. Nors "Socialinių istorijų" veiksmingumas mokant socialinių įgūdžių yra abejotinas, rekomenduojama atidžiai stebėti ir vertinti šio metodo efektyvumą kiekvienu individualiu atveju.
• Socialinių įgūdžių grupės: Tai užsiėmimai nedidelėms autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų grupėms, kuriuose socialinis elgesys ir įgūdžiai yra išskaidomi į atskirus komponentus ir mokomi žingsnis po žingsnio, taikant Taikomosios elgesio analizės (ABA) principus. Nors nėra atlikta metaanalizių apie šio metodo efektyvumą, jis gali būti daug žadantis, jei remiamasi EPP kriterijus atitinkančiomis mokymosi programomis ir technikomis.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Šios terapijos tikslas - plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį ir padėti suprasti mintis bei jausmus, slypinčius už netinkamo elgesio. Tyrimai rodo, kad KET gali būti naudinga gerinant įsijautimo, emocijų valdymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius.
• Savistabos mokymas: Tai procedūros, kai asmuo pats stebi ir pastiprina savo elgesį. Nors tyrimų apie šio metodo veiksmingumą mokant socialinių įgūdžių autizmo spektro sutrikimą turinčius asmenis yra nedaug, kai kurie tyrimai rodo teigiamus rezultatus.
• Veikla pagrįstos programos: Šis metodas remiasi ypatingais autizmo spektro sutrikimą turinčio žmogaus įgūdžiais arba interesais (pavyzdžiui, žaidimas LEGO kaladėlėmis, kompiuterinių įgūdžių grupė) ir gali veiksmingai stiprinti mokomus įgūdžius, slopinti netinkamą elgesį bei didinti norą būti su bendraamžiais.
• Bendraamžių tarpininkavimas: Tai užsiėmimai, kuriuose bendraamžiai (dažniausiai klasės draugai) pateikia socialinių įgūdžių instrukcijas ir įgyvendina mokymo programą. Aprašomųjų tyrimų apžvalgos teigia, kad socialinių įgūdžių mokymas tarpininkaujant bendraamžiams yra veiksmingas, tačiau metaanalizės rezultatai yra abejotini.
• Tėvų mokymai: Vaikų tėvų mokymai padeda reikšmingai sumažinti vaikų elgesio problemas ir mokyti vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Konkrečiai, Franke ir Laugeson sukūrė draugystės įgūdžių mokymo programas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams bei paaugliams, kuriose svarbus komponentas yra tėvų mokymas.

Palaipsnis socialinių įgūdžių mokymo modelis

Prieš pradedant mokyti socialinių įgūdžių, būtina detaliai įvertinti esamą jų lygį. Įvertinus, svarbu atpažinti skirtumą tarp sunkumų, patiriamų įgyjant įgūdžius, ir sunkumų, patiriamų juos taikant. Remiantis šia informacija, pasirenkami intervencijos metodai.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Pirmas žingsnis bet kurioje socialinių įgūdžių mokymo programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas. Šio vertinimo tikslas - atsakyti į klausimą, kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius. Vertinimas turi detaliai parodyti tiek stipriąsias, tiek ir silpnąsias vaiko buvimo bendruomenėje puses. Vertinimas turi būti sudarytas iš stebėjimo (natūralioje ir struktūruotoje aplinkoje), interviu (su tėvais, mokytojais, vaikais ir pačiu vaiku) ir standartinių vertinimo įrankių (įgūdžių, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimo testai).

Išmaniųjų technologijų panaudojimas socialinių įgūdžių lavinimui

Autizmo spektro sutrikimas paliečia verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką bei elgesį. Autistiški asmenys dažnai turi sensorikos sutrikimų, todėl išmaniosios technologijos gali būti naudingos lavinant įgūdžius.

Technologijos gali padėti vaikams, kuriems sudėtinga kalbėti arba kurie visai nekalba, komunikuoti su kitais. Autistiški vaikai domisi ir yra imlūs technologijoms, todėl jiems lengviau mokytis naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir kitomis išmaniosiomis priemonėmis. Technologijos taip pat gali padėti nuraminti vaiką, išlaikyti jo dėmesį bei suprasti emocijas.

Iniciatyvos kuriant lietuviškas programėles autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams vis daugėja. Logopedai sėkmingai naudoja kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, o VU Santariškių klinikų Vaiko raidos centro iniciatyva buvo sukurta lietuviška alternatyviosios komunikacijos mobilioji aplikacija.

Patarimai tėvams, auginantiems autistiškus vaikus

• Mokykitės apie autizmą: Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina.
• Kreipkitės pagalbos į kitus: Nebijokite prašyti pagalbos iš specialistų ir kitų tėvų, auginančių autistiškus vaikus.
• Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos: Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai geriausiai jaučiasi, kai žino, ko tikėtis.
• Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių: Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
• Nepamiškite skirti laiko žaidimams: Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.

Autizmo stipriosios pusės

Kalbant apie autizmą, dažniausiai minime iššūkius ir sunkumus, tačiau svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi tokiomis savybėmis, kurių dauguma kitų neturi, pavyzdžiui, dėmesys detalėms, puiki atmintis ir loginis mąstymas. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Ankstyvos intervencijos svarba

Ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos.

Amžiaus tarpsnių ypatumai

Socialinių įgūdžių ugdymo kryptis yra pritaikyta pagal vaiko amžių ir raidą:

• Nuo 0 iki 2 metų amžiaus: vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai): darželis orientuojasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatindamas draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.

Metodai emociniam intelektui ugdyti

Įvairūs metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti:

• Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas“ ar „pardavėjas“, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius.
• Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus.
• Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę“, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius.
• Be to, „Ramiosios zonos“, kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas.

Konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymas

Pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą“, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi“, vietoj „tu blogas“, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP“.

Tėvų įtraukimas į ugdymo procesą

Tėvai aktyviai įtraukiami į vaikų socialinių įgūdžių ugdymo procesą. Jei vaikui reikia papildomos pagalbos, dalijamės informacija ir rekomendacijomis, kaip bendradarbiaujant pasiekti geresnių rezultatų. Be to, organizuojami mokymai ir seminarai emocinio intelekto (EQ) ugdymo tema, į kuriuos tėvai kviečiami aktyviai dalyvauti, kad galėtų geriau suprasti ir paremti savo vaikų socialinių įgūdžių vystymąsi.

Praktiniai patarimai, kaip lavinti bendravimo įgūdžius

Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti lavinti vaiko bendravimo įgūdžius:

• Bendraukite su savo vaiku. Skatinkite savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Tai gali padėti vaikui labiau atsiverti ir mažiau bijoti.
• Klausykite ir atliepkite. Bandykite modeliuoti vieną iš svarbiausių pokalbio įgūdžių - klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius.
• Praktikuokite pokalbius su vaiku. Kalbėkitės apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis, scenarijus, pokalbių temas.
• Aptarkite kūno kalbą. Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą.
• Teiraukitės savo vaiko nuomonės aktualiomis temomis. Tai padeda vaikui jaustis svarbiu bei reikšmingu ir ugdyti savo teigiamą pasitikėjimą savimi, taip pat praktikuoti bendravimą su kitais, savo nuomonės išreišimą bei kito išklausymą.
• Rašyti dienoraštį ar vesti kiekvienos dienos žurnalą. Šis procesas padėtų vaikui lengviau formuoti savo mintis, išreikšti jausmus.

Programos turinys ir kompetencijos

Programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti mokiniams galimybę įgyti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti įvairius gyvenime kylančius iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba ieškant, suteikiant pagalbą ir pasiruošti visaverčiam gyvenimui. Šiais amžiaus tarpsniais neįveikti gyvenimo iššūkiai gali tapti savižudybių, tapimo smurto, prekybos žmonėmis, patyčių aukomis priežastimi, o nepakankamas žinojimas, kaip saugoti sveikatą, gyvybę, kaip priimti sprendimą, įvertinti atsakingai pasekmes, gali tapti ypač grėsmingais sprendimais sveikatai ir gyvybei.

Nuosekliai dėstomas Programos turinys skatins pažinti save ir kitus, išmokti naudotis įrankiais, kurie padės plėtoti savo asmenines galias, siekti ir pasiekti asmeninius, akademinius tikslus veikiant privačiame ir bendruomeniniame gyvenime. Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys:

• Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų.
• Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti.
• Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas.
• Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas.

Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dešimtos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip elgesio, atspindinčio žinias ir supratimą, gebėjimus ir nuostatas, visuma.

Dalykas yra nevertinamas pažymiais, tačiau mokiniai aktyviai įtraukiami į situacijas, kuriose turėtų galimybes pademonstruoti savo vertybes ir nuostatas arba žinojimą. Tikimasi, kad pagrindiniai įgūdžiai bus įgyti 10 klasėje, o 11-12 klasėse bus tęsiamas šių žinių, nuostatų ir elgesio modelių įtvirtinimas.

Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama penkiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 arba I-II gimnazijos klasės). Programos turinys išdėstytas kiekvieniems mokslo metams. Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai.

Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinias ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio pasiektus rezultatus.

Vaiko socialinė ir emocinė raida yra individuali, nes vaikas šių įgūdžių yra ugdomas ne tik formaliajame ugdyme, dėl šios priežasties kiekvienas pasiektas lygis yra traktuojamas kaip ugdymo sėkmė. Pateiktas lygių aprašymas yra gairės mokytojui, kokius įgūdžius ir gebėjimus gali išsiugdyti vaikas, organizuojant nuoseklų ugdymą.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Programos turinys padės mokiniams ugdytis gebėjimą pažinti save, kitus, išsikelti tikslus, jų siekti, stebėti ir reflektuoti apie pažangą, bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiomis socialinėmis ir kultūrinėmis grupėmis, įvertinus pasekmes, priimti atsakingus sprendimus.

Savęs ir kitų pažinimas, pastangų demonstravimas, atkaklumas sprendžiant problemas, tikslo išsikėlimas, jo siekimo planavimas, mokymosi tikslo siekimas, iššūkių įveikimas, mokymasis reflektuoti, analizuoti priimtus sprendimus, žengtus žingsnius ir prireikus inicijuoti pokyčius - prisidės prie pažinimo kompetencijos plėtojimo.

Komunikavimo kompetencijai plėtoti skirtos net kelios pasiekimų sritys: „Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti“ bei „Atsakingas sprendimų priėmimas“. Mokiniai mokysis įtraukiojo elgesio, veiksmingo klausymo, žodinės ir nežodinės komunikacijos raiškos, žinučių, ketinimų supratimo ir „išpakavimo“, gebėjimo reaguoti konstruktyviai, atskirti faktus nuo emocijų ir kitų komunikavimo kompetencijos plėtotei svarbių įgūdžių.

Mokiniai taip pat bus mokomi praktiškai taikyti žinias praktikuojantis klasėje, pritaikyti įgūdžius bendraujant grupėse, dalyvaujant bendruomenės poreikių tyrimuose, priimant sprendimą dėl bendruomenės poreikių tenkinimo. Pilietiškumo kompetencija - vienas iš žmogaus saugos programos rezultatų. Aktyvus ir nuoseklus mokinių skatinimas ugdytis gyvenimo įgūdžius, reikšti vertybines nuostatas, veikti klasėje, mokykloje, bendruomenėje, šalyje, siekti darnos tikslų prisidės prie pilietiškumo kompetencijos plėtojimo.

Nuo pirmos klasės mokiniai gilinsis į taisyklių svarbą, klasės, mokyklos, bendruomenės poreikių tyrinėjimą ir jų atliepimą, mokysis priimti sprendimus, prisiimti už juos atsakomybę. Mokiniai mokosi ir gyvena įvairialypėje bendruomenėje. Gebėjimas domėtis ir pažinti esančius šalia, skirtingas kultūras, suprasti, priimti kultūrinę, socialinę įvairovę, pažinti ir atliepti kultūrinį kontekstą, išmokti bendrauti su skirtingos kultūros žmogumi ir grupėmis, veikti, atsisakyti išankstinių nuostatų, išvengti etnocentrizmo, egocentrizmo ir stereotipų - sėkmingo socialinio ir emocinio ugdymo rezultatas.

Gyvenimo įgūdžių ugdymui ir kūrybiškumo kompetencijai svarbi abipusė sąveika. Kūrybiškumo kompetencijai atsiskleisti reikalingi socialiniai ir emociniai įgūdžiai, o ugdomiems ar jau išsiugdytiems gyvenimo įgūdžiams išreikšti taip pat reikalingas kūrybiškumas. Socialiniai ir emociniai, sveikatos, slaugos, saugos įgūdžiai reikalingi bei pritaikomi kiekvieną dieną. Pamokų metu mokiniai mokomi įvaldyti savarankiškam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Ypač aktualūs skaitmeninei kompetencijai programoje ugdomi įgūdžiai: savitvardos, abipusiai pagarbių santykių kūrimas, mokymasis suprasti, „išpakuoti“ siunčiamas žinutes, atskirti ketinimą nuo poveikio, mokymasis atpažinti patyčias, bauginimą ir tinkamai jam pasipriešinti, priimti sprendimus, įvertinus visas alternatyvas bei pasekmes.

Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

Mokydamiesi pažinti save mokiniai plės emocijų žodyną, analizuos emocijų ir jausmų atsiradimo priežastis ir ryšius, mokysis valdyti impulsus, kurie daro įtaką sprendimams dėl elgesio. Savo stiprybių ir gebėjimų, talentų atpažinimas, kantrybės ugdymas, mokymas(is) kelti tikslus, planuoti, kaip jų siekti, ir reflektuoti apie pažangą padės mokiniams mokantis, siekiant asmeninių ir mokymo(si) tikslų.

Analizuodami įvairias situacijas mokysis pritaikyti įgūdžius įvairiuose kontekstuose ir reflektuos apie jų svarbą įvairiose gyvenimo situacijose.

Pavyzdžiai: Savęs pažinimas ir emocijų valdymas

• 1-2 klasių koncentras: Plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną, mokosi valdyti emocijas pritaikydami išmoktą strategiją. Mokosi įvairiose situacijose patiriamas emocijas susieti su fiziniais pojūčiais. Mokosi atpažinti nerimo požymius (mintis ir fizinius pojūčius), pritaikyti įtampą mažinančius metodus.
• 3-4 klasių koncentras: Mokosi atpažinti, įvardyti emocijas sukeliančius dirgiklius ir, plėtodamas emocijų ir jausmų žodyną, sieti emocijas su elgesiu, analizuoja, kaip teigiamos ir neigiamos mintys daro įtaką elgesiui ir kito asmens emocijoms. Nagrinėdami įvairias situacijas, kuriose jaučia nemalonias ar susipynusias emocijas ir jausmus, mokosi atpažinti, įvardyti emocijas ir pritaikyti teigiamų minčių įveikiant nemalonius pojūčius metodą, atpažinti, kada nepavyksta šių emocijų suvaldyti ir reikia kreiptis pagalbos į suaugusįjį.
• 5-6 klasių koncentras: Analizuoja, kaip vertybės siejasi su emocijomis ir atsakingu elgesiu, mokosi atpažinti emocijų bei jausmų raišką ir sieti su asmenine patirtimi bei paauglystės pokyčiais. Naudodami „Aš“ teiginius, teigiamo vidinio dialogo metodą toliau tobulina emocijų valdymo ir raiškos įgūdžius, mokosi atpažinti neigiamą vidinį dialogą ir keisti jį į teigiamą. Aiškinasi, kas yra stresas, koks jo ryšys su nerimu, kokie veiksniai ir priežastys jį sukelia, kada stresas tampa žalingas ir kaip įvairiose situacijose jį galima sumažinti (pvz., pasikalbėti su draugu, patikimu suaugusiuoju, daryti fizinius pratimus, išsiaiškinti priežastis ir ieškoti pagalbos).
• 7-8 klasių koncentras: Mokosi pagrįsti, kodėl visos emocijos yra reikalingos, atpažinti emocijas sukeliančius impulsus ir skirti dėmesį savo emocijoms, kurios yra situacijos indikatoriai, aiškinasi, kodėl ir kokias skirtingas emocijas toje pačioje situacijoje gali jausti žmonės.

tags: #vaiku #socialiniu #igudziu #ugdymas