Širdis - vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis.
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) apima didelę įvairių ligų grupę, kurios dažniausiai pasireiškia, greitai ir netikėtai, ūmia forma. Visame pasaulyje pagrindinės sveikatos problemos yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ŠKL), lemiančios 30 proc. visų mirčių. Lietuvos gyventojų mirties priežastys daug metų nesikeičia, t. y. pagrindinės mirties priežastys taip pat yra kraujotakos ligos, nuo kurių 2018 m. mirė daugiau nei pusė visų mirusiųjų (54,4 proc.).
Širdies kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis: Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kasmet pasaulyje miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje daugiau nei pusė visų mirčių priežasčių - kraujotakos sistemos ligos.
Taigi, ŠKL yra ne vien sveikatos problema, bet ir didelė ekonominė našta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje.
Pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligos
- Prieširdžių virpėjimas: širdies ritmo sutrikimas, kuriam būdingas greitas ir neritmiškas prieširdžių plakimas. Jis pasireiškia nuovargiu, galvos svaigimu, dusuliu ir sustiprėjusiu širdies plakimu kai yra aiškiai jaučiamas širdies plakimas.
- Išeminė (koronarinė) širdies liga: išsivysto dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo. Aterosklerozės (cholesterolio plokštelių susidarymo) procesus skatina: kraujotakos, krešumo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, netinkama gyvensena. Sergantis žmogus gali skųstis skausmu širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje ar juos vargina dusulys. Vėliau skausmas plinta į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį.
- Krūtinės angina (stenokardija): tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Kai deguonies širdyje nepakanka, raumuo pakinta - jame kaupiasi rūgštiniai dariniai ir dirgina skausmo receptorius.
- Miokardo infarktas: dar žinomas kaip širdies smūgis - staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis (nekrozė, kuri atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo.
- Galvos smegenų insultas: ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
Rizikos veiksniai
Yra tik keli rizikos veiksniai, kurių mes negalime keisti - tai amžius, lytis ir paveldimumas. Kuo daugiau turime rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, tačiau reikia vengti rizikos veiksnių, kurie skatina tokias ligas. Dauguma rizikos veiksnių susiję su neteisinga gyvensena: tai rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nuolatinė nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti.
Taip pat skaitykite: Atsigavimas po širdies abliacijos
ŠKL sukeliantys valdomi (keičiamieji) rizikos veiksniai yra rūkymas, arterinė hipertenzija, fizinis neaktyvumas, netinkama mityba, nutukimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, psichosocialiniai veiksniai.
Sveikatos receptas. Širdies ligų prevencija ir medicinos pažanga, grąžinanti gyvenimus
Simptomai ir diagnostika
Plintantis skausmas į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį. Jaučiant šiuos simptomus derėtų sunerimti ir kreiptis į medikus, kol širdies ligos neįsisenėjo.
Norint laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas, širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, kuriems virš 40 metų. Sulaukus 30 metų yra rekomenduojama pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme, itin pavojingas, nes skatina aterosklerozės ir trombų formavimosi procesus.
Įprastos patikros metu pacientams atliekami gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracijos kraujyje, elektrokardiogramos ir kiti reikalingi tyrimai. Kraujyje esant per daug cholesterolio, šis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, susidaro aterosklerotinės plokštelės, o palaipsniui yra užkemšama ir visa kraujagyslė.
Aterosklerozė - svarbiausia liga, kuri pažeidžia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų, inkstų, kojų ir kitų organų kraujagysles. Liga vystosi palaipsniui, pradžioje pacientai nejaučia jokių nusiskundimų. Ligai progresuojant, ant kraujagyslių sienelių nusėda cholesterolis, vystosi uždegimas, formuojasi aterosklerotinė plokštelė, kuri palaipsniui užkemša kraujagyslę.
Taip pat skaitykite: Bendrystė, edukacija, šventinė nuotaika
Siaurėjant širdies kraujagyslėms, sutrinka kraujotaka, širdies raumeniui trūksta deguonies ir pacientams pradeda reikštis: bendras silpnumas, maudimas, spaudimas už krūtinkaulio. Vėliau skausmas plinta į kairę ranką, mentę, apatinį žandikaulį.
Prevencija
- Valgyti sveiką ir subalansuotą, neriebų maistą.
- Bent 30 min.
- Atsisakyti žalingų įpročių, ypač rūkymo.
- Valdyti stresą ir mokytis atsipalaiduoti.
Kartais bendras silpnumas, dažnesnis širdies plakimas yra mažakraujystės, sutrikusios elektrolitų pusiausvyros, vitamino D trūkumo, skydliaukės disfunkcijos pasekmė.
Palaikomasis gydymas ir slauga
Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje.
Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos.
„Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių pacientai siunčiami, jei pagal specialų klausimyną jiems nustatomas didelis slaugos paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, po to, kai pacientas gavo slaugos paslaugas namuose, bet tokia pagalba buvo neefektyvi. Ligonių kasos duomenimis, dažniausiai palaikomojo gydymo ir slaugos prireikia dėl smegenų kraujagyslių ligų (30 proc.
Taip pat skaitykite: Komplikacijos po širdies transplantacijos: slauga
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas. Gydymo įstaiga gali skirti ir kitus sveikatos priežiūros specialistus.
Šie specialistai rūpinasi paciento kasdiene priežiūra, taiko priemones gyvenimo kokybei pagerinti ir ligos simptomams palengvinti. Įprastai malšina skausmą, prižiūri bendrą sveikatos būklę, žaizdas, atlieka pragulų profilaktiką, kineziterapijos ir kitas kasdienės slaugos procedūras, rūpinasi asmens higiena, organizuoja maitinimą. Gali atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, elektrokardiografiją, kitus gydančio gydytojo skirtus tyrimus.
Palaikomąjį gydymą ir slaugą ligonių kasa apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo - pacientas papildomai mokėti neturi. Kiek laiko pacientas guli ligoninėje, priklauso nuo jo būklės, ligos eigos ir sunkumo. Kas 30 dienų paciento sveikatos būklė vertinama pildant slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną.
Slaugos ligoninę pacientas ar jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga turėtų sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos.
Palaikomajam gydymui ir slaugai kasmet skiriama vis daugiau fondo lėšų. 2022-2024 m. laikotarpiu skiriamų fondo lėšų suma šioms paslaugoms išaugo bemaž 52,4 proc., t. y. daugiau nei 45 mln. eurų. Šiemet iš fondo numatyta skirti daugiau nei 154 mln.
Specializuota slauga sergantiesiems širdies nepakankamumu
Baigėsi pirmieji Lietuvoje kursai „Sergančiųjų širdies nepakankamumu specializuota slauga“. Šių kursų atsiradimą nulėmė 2015 m. lapkričio 24 d. išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1330, kurį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos profesorė Aušra Kavoliūnienė vadina revoliuciniu dokumentu.
Visuomenei senstant, daugėja žmonių, kurių širdies funkcija sutrikusi. Epidemiologiniai rodikliai kasmet didėja ir liudija, kad širdies nepakankamumas diagnozuojamas kas dešimtam gyventojui, vyresniam nei 65 metų. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje širdies nepakankamumas yra nustatytas beveik 130 tūkstančių žmonių.
Prof. A. Kavoliūnienė atkreipia dėmesį, kad tik apie 50 procentų pacientų išgyvena 5 metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios, o 10 metų ribą pasiekia tik 25 procentai sergančiųjų.
„Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi strateginius tikslus, suprato, kokia svarbi ši sritis ir skyrė jai išskirtinį dėmesį“, - už Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės iniciatyvos palaikymą dėkinga prof. A.
„Pagrindinis šių konsultacijų tikslas - suteikti pacientui ir jo šeimos nariams specialiųjų žinių apie širdies nepakankamumo ligą, jos eigą ir priežiūros metodus, gyvensenos ir savirūpos įgūdžių formavimo rekomendacijas“, - pasakojo dr.
Slaugytojų mokymai jau baigėsi, išdalinti kursų baigimo pažymėjimai, o balandžio 18 dieną Kauno klinikose prasidės dviejų savaičių kursai gydytojams kardiologams „Širdies nepakankamumo diagnostika, gydymas ir ambulatorinės priežiūros organizavimas“.
Europos šalyse daugelį metų veikia Širdies nepakankamumo klinikos, kuriose teikiama priežiūra pacientams, esant širdies funkcijos sutrikimui.
Pasak prof. A. Kavoliūnienės, specializuotas pacientų mokymas - suteikiant daugiau laiko individualioms konsultacijoms, jų metu išsiaiškinant smulkiausias detales - skatina mediko ir paciento bendradarbiavimą, motyvuoja žmogų labiau stengtis dėl savo sveikatos, padėti sau pačiam.
„Mes jau prilygstame Europos šalims, tačiau dar laukia dideli darbai“, - sakė prof. A.
Pirmuosiuose šios srities podiplominiuose kursuose tobulinosi slaugytojos iš įvairių Kauno ligoninių, Vilkaviškio, Alytaus, Šiaulių, Telšių ir kitų gydymo įstaigų. Kursų baigimo pažymėjimus įteikė LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė ir Podiplominių studijų centro dekanas prof.
Šių 288 valandų trukmės kursų formatas skyrėsi nuo įprastų kvalifikacijos kėlimo mokymų. Dvi savaites kursų dalyvės mokėsi teorijos, paskui dviem savaitėms grįžo į savo darbo vietas, kur įgytas žinias taikė praktiškai, ir vėl susirinkusios dalijosi patirtimi.
Pasak Kauno klinikų II kardiologijos skyriaus vyr. Kursų dalyvės rašė referatus ir rengė pristatymus pacientų mokymo temomis, tad apčiuopiamas įvykusių kursų rezultatas - keturiolikos bendraautorių parengta mokymo medžiaga, kurią dalyvės galės naudoti konsultuodamos pacientus savo darbo vietoje.
LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. K. Iniciatyvios slaugytojos kursų metu įsteigė naują organizaciją - Lietuvos kardiologijos slaugytojų draugiją, kuriai vadovauja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos administratorė, slaugytoja Rasa Paleckienė. Draugija vienys Lietuvos bendrosios praktikos slaugytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus, dirbančius kardiologijos bei kitose srityse.
Gegužės 18-ąją abiejuose universitetuose vykusių kursų dalyviai ir mokymų organizatoriai susitiks Sveikatos apsaugos ministerijoje, kad aptartų, kaip širdies nepakankamumo konsultantų darbą reglamentuojantis įsakymas turėtų būti įgyvendinamas praktikoje. Tikimasi, kad įpusėjus metams specialiai parengtų gydytojų kardiologų ir slaugytojų konsultacijos įgaus pagreitį.
Tyrimų duomenys
Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo pacientai, dalyvavę širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, parodė, kad pacientų teigiami gyvenimo būdo pokyčiai turėjo įtakos geresniems sveikatos rezultatams ir sveikatos būklei. Pacientams, kurie buvo fiziškai neaktyvūs, po dalyvavimo prevencijos programoje padidėjo arterinis kraujospūdis, svoris ir pilvo apimtis. Mažėjant pacientų pilvo apimčiai, mažėjo kraujo cholesterolio kiekis ir EQS.