Pastaruoju metu visuomenėje ir žiniasklaidoje dažnai girdimas terminas „šeimai taikoma atvejo vadyba“. Turbūt ne vienam dar neaiškus šio termino vartojimas.
Atvejo vadyba tai pagalbos teikimo vaikui ir šeimai „metodas“, įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Kas yra atvejo vadyba?
Atvejo vadyba - tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą (tėvams, įtėviams, globėjams) ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, padėti įveikti iškilusius sunkumus, kurių sistemingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir ugdytų tėvus savarankiškai spręsti iškilusias problemas, užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus.
Kitaip tariant, tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir sudaryti sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinant vaiko saugumą, jo interesus.
Atvejo vadybininkas
Atvejo vadybininkas yra specialistas, kuris sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Atvejo vadybininkai yra specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl susidariusios situacijos šeimoje. Šeima gali patirti sunkumus dėl socialinių įgūdžių stokos, tėvų alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, psichinės negalios, tėvų skyrybų ir kitų priežasčių. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba.
Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai
Atvejo vadybininkas yra specialistas - socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą.
Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas savivaldybėje, vadovas ar jo įgaliotas asmuo gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą.
Dėl atvejo vadybos proceso taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis vaiko teisių apsaugos skyrius, patys tėvai, išplėstinė šeima, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigos, bendruomenės ar kitos organizacijos, turinčios informacijos ar matančios, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai reikalinga pagalba. Dėl atvejo vadybos taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis patys tėvai, vaiko teisių apsaugos skyrius, medicinos įstaiga, mokyklos, bendruomenės ar kitos organizacijos, jei turi informacijos ir mato, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai yra reikalinga pagalba.
Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuotas pačios šeimos, šeima gali bet kuriuo momentu atsisakyti atvejo vadybos, pateikdama atvejo vadybininkui laisvos formos rašytinį prašymą, nurodydama nutraukimo priežastį.
Efektyvus projektų valdymas: kertiniai principai ir 4 valdymo įrankiai
Atvejo vadybos procesas
Atvejo vadybos procesas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje
Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, informuojant, apie gautą prašymą dėl atvejo vadybininko paskyrimo jų šeimai ir derinant susitikimo datą, ir laiką. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, išsakant reikiamą informaciją ir derinant susitikimo datą ir laiką.
Sutartu laiku atvejo vadybininkas vyksta į šeimą kartu su paskirtu socialiniu darbuotoju, dirbsiančiu socialinį darbą su šeima, atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą. Sutartu laiku atvejo vadybininkas vyksta į šeimą kartu su tos seniūnijos kur gyvena šeima socialiniu darbuotoju, dirbsiančiu socialinį darbą su šeima, atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą.
Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą. Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą bei vaiko ir šeimos stiprybių vertinimą.
Bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti šeimoje esančius sunkumus ir stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas. Atidžiai bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti jos stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas.
Vertinant šeimos poreikius pagalbai, įvertinami esami socialinės rizikos veiksniai ir jų reiškimosi šeimoje lygiai, taip pat vaiko ir šeimos apsaugos faktoriai, galintys kompensuoti socialinės rizikos veiksnius.
Taip pat skaitykite: Magistro studijos: atvejo vadyba
Vertinimo metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau šeimai ir vaikui užtikrinamas reikalingų paslaugų, numatytų vertinimo metu teikimas.
Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja tėvai, vaiko teisių specialistai, socialinis darbuotojas dirbantis su šeima, pagal poreikį sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, specialistas, policijos pareigūnas, kiti specialistai, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir šeimą, reikalingos atvejo vadybos procesui. Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, yra organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja tėvai, vaiko teisių specialistai, medikai, pedagogai, kiti specialistai, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir šeimą, reikalingos atvejo vadybos procesui.
Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą, pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas. Labai svarbu užtikrinti šeimos konfidencialumą. Labai svarbu užtikrinti šeimos konfidencialumą.
Posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui - padėti šeimai išspręsti iškilusius sunkumus. Posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui - padėti šeimai išspręsti iškilusią problemą.
Pirmame atvejo vadybos posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, sudaromas pagalbos planas.
Atvejo vadybos posėdyje taip pat aptariama, kokius kitus specialistus ar asmenis, teikiančius pagalbą, būtina įtraukti į atvejo vadybos procesą.
Atsižvelgiant į iškilusią problemą siūlomos socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijos, tėvai nukreipiami į tėvystės mokymus, savipagalbos grupes, priklausomybių ligų konsultanto ar medikų konsultacijas.
Norint taikiai išspręsti ginčą, iškilus nesutarimams šeimoje, tėvams ar kitiems su šeima susijusiems asmenims pasiūloma dalyvauti mediacijos procese.
Vaikai yra motyvuojami užsiimti jiems skirtomis užimtumo veiklomis, nukreipiant į vaikų dienos centrus, prevencinius, sportinius ir kitus užsiėmimus bei renginius. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra nukreipiami privalomam ikimokykliniam ugdymui.
Šeimai suteikiama visapusiška pagalba, siekiant padėti išspręsti iškilusią problemą.
Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną.
Atvejo vadybos tikslas - rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, poreikius ir interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, ir šiai pagalbai nepavykus, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo išspręsti problemas, tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo.
Nustačius laikinąją globą (rūpybą) darbas su šeima tęsiamas, siekiant padėti tėvams išspręsti įsisenėjusius sunkumus, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) gali būti tęsiama iki dvylikos mėnesių.
Kam skirta atvejo vadyba?
- socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos;
- socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys ir jų šeimos;
- socialinę riziką patiriančios šeimos ir jų vaikai;
- besilaukiančios moterys;
- ir kitos šeimos auginančios nepilnamečius vaikus.
Kokia pagalba teikiama?
- šeimos poreikių pagalbai vertinimas (socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygiai, vaiko ir jo šeimos apsaugos faktorių vertinimas);
- pagalbos organizavimas;
- pagalbos plano sudarymas;
- pagalbos plano įgyvendinimo koordinavimas;
- šeimos stebėsena.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Paslauga teikiama gavus pranešimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų kreipimosi į Panevėžio socialinių paslaugų centrą.
Kur kreiptis?
A. Mackevičiaus g. 55A, Panevėžys
Specialistų kontaktai
Paslaugos teikimą reglamentuojantys teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493;
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo”;
- Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas;
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
- Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. V-651/A1-455/V-1004 „Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. A1-794 „Dėl Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo”;
- Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas 2022 m. liepos 11 d. Nr. 1-237 „Dėl Savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1-396 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, patiriantiems socialinę riziką, tvarkos aprašo patvirtinimo ir savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimo Nr.
Pastebėti atvejo vadybos modelio poreikį padėjo šalyje įgyvendinamas žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos, kitaip dar vadinamos perėjimu nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, projektas. Socialinių paslaugų teikimo statistika rodo, rodo, kad tais atvejais, kai asmuo turi intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, stacionari institucinė globa vis dar yra dominuojanti pagalbos rūšis. Ieškodami šios problemos priežasčių pamatėme, kad asmenys ir jų artimieji nesikreipia dėl socialinių paslaugų dėl įvairiausių priežasčių: informacinio neprieinamumo, nežinojimo, kokią pagalbą gali gauti, hiperglobos ir kt. Tuo tarpu savivaldybės deklaruoja, kad vienai ar kitai paslaugai nėra poreikio.