Slaugytojo profesija yra neįkainojama, ypač kai kalbama apie vaikų sveikatą ir gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime, kokį svarbų vaidmenį atlieka slaugytojai, dirbantys su vaikais, kokie iššūkiai jiems tenka ir kaip jie gali padėti užtikrinti vaikų saugumą bei tinkamą priežiūrą.
Slaugytojo darbo diena slaugos ligoninėje
Bendrosios praktikos slaugytojos darbo diena prasideda energingai. Pirmiausia, svarbu tiksliai perimti visą informaciją iš naktinės pamainos apie pacientų sveikatą, nuotaiką ir bet kokius pokyčius. Toliau aptariama su gydytoju, kaip organizuoti darbą, paskirstyti vaistus, keisti dietas ir nuspręsti, kuriuos pacientus galima vesti į lauką, jei geras oras, o kurie turi likti lovoje.
Svarbiausi slaugytojo darbai:
- Temperatūros ir kraujospūdžio matavimas.
- Pusryčių dalinimas pacientams.
- Vaistų dalinimas pagal paskyrimus.
- Procedūros: kraujo tyrimai, lašelinės, vaistų leidimas, kateterizavimas.
- Pacientų stebėjimas ir bendravimas.
Slaugos ligoninėje gydomi pacientai, kurie kenčia nuo sudėtingų daugybinių ligų, taip pat senatvės problemų. Slaugytoja - svarbi gydytojo pagalbininkė.
Slaugytoja matuoja kraujospūdį, temperatūrą, fiksuoja duomenis, bendrauja su pacientu, klausosi nusiskundimų, tiesiog vyksta ramus, jaukus pokalbis su pacientu, o gydytojo kabinete aptariama, kas kam paskirta, ir slaugytojos darbas - 100 proc. tiksliai vykdyti gydytojo nurodymus. Toliau dienos bėgyje visos kitos procedūros: kraujo ar kiti tyrimai, lašelinės, vaistų leidimas, kateterizavimas, lašiukai, kiti vaistai, ir visą laiką stebima, kaip jaučiasi, ar nepablogėjo, kokia nuotaika, bendra būsena.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Tenka nuolat būti šalia, užeiti ir ne tik atlikti procedūrą, bet prisėsti, apkabinti, pakalbinti arba tiesiog išklausyti prisiminimų apie gyvenimą, naujienų apie vaikus ir anūkus. Kartais man atrodo, kad dėmesys geriau net gydo net nei vaistai.
Todėl labai svarbu palaikyti artimą ryšį su šeima, kalbėti, pasakoti, net jei nėra naujienų, tiesiog pasakyti, kaip miegojo, ką valgė pusryčiams, kokios nuotaikos jų močiutė ar senelis pradėjo dieną.
Slaugos pacientų poreikiai ir problemos
Mūsų pacientai yra tie, kurie visai savimi nebegali pasirūpinti, net ištiesti rankos pasiimti vandens, kartais neįstengia net žodį ištarti. Slaugytojos vaidmuo didelis - stebėti, būti visada šalia, tokia nepertraukiama priežiūra. Mes negalime, kaip kitose ligoninėse, palikti palatoje ir laukti, kol prisikvies. Dažnai palyginame savo pacientus su bejėgiais kūdikiais: jiems reikia nuolatinio dėmesio, ypatingos priežiūros.
Yra ir energingų, stiprių pagal amžių, tačiau sunkiai suvokiančių, kur jie yra, kas su jais vyksta. Tuomet iššūkis sužiūrėti, kad jie būtų saugūs, kad energijos perteklius nekeltų problemų jiems patiems. Kita grupė - tik lovoje gulintys, kartais be sąmonės, kvėpuoja, plaka širdelė, o maitinti jau tenka per zondą. Prie jų būname pastoviai, tikriname pulsą, matuojame kraujospūdį.
Dar viena grupė pacientų, kurie visada jaučiasi nelaimingi, kartais aikštingi, sunkiai sekasi susitarti, kad metas valgyti, reikia gerti vaistus, visko būna. Juos mes irgi turime suprasti ir pasitelkti visą kantrybę.
Taip pat skaitykite: Sprendimai mažinant riziką slaugos padėjėjams
Emocinė parama pacientams
Pacientai slaugos ligoninėje be abejo jaučiasi kitaip, jie ne savo namuose, ne įprastoje aplinkoje, juos supa svetimi žmonės. Slaugytojai stengiasi kurti gerus santykius su pacientais, vadina juos vardais, žino jų istorijas, skiria laiko ne tik prižiūrėti, bet ir išklausyti, suprasti. Iš kitos pusės, kalbama su artimaisiais, pasakojama, kaip sekasi jų mylimam žmogui.
Kol gydosi žmogus, mes esame jo šeima. Tai išties didelė atsakomybė, bet ir didis džiaugsmas, ypač jei matome pagerėjimą, jei daugiau šypsenos veide, sumažėjo skausmai, jei pakilo iš lovos - būna ir tokių nuostabių dienų! Tokie momentai įkvepia. Dar labai padeda artimųjų supratingumas ir paprastas „ačiū“.
Slaugytoja pirmiausia mato pacientą. Nuo jo prasideda ir juo baigiasi darbo diena. Tenka mintis apie sunkų ligonį parsinešti ir namo. Su artimaisiais neišvengiamai tenka bendrauti visai medikų komandai - gydytojui, slaugytojai, kineziterapeutui.
Darbo pokyčiai karantino sąlygomis
Pokyčiai dideli: nuo procesų naujo organizavimo iki mokymų dirbti naudojant visas asmeninės saugos priemones. Dirbu tik savo skyriuje, nes srautai atskirti dėl viruso suvaldymo, sunku įprastus ar tikslumo reikalaujančius darbus atlikti su apranga, bet ji neišvengiama, su kauke sunku kvėpuoti, bet reikia saugant pacientus ir save, kolegas; tenka kiekvieną kartą persirengti, išėjus į kitas patalpas ar grįžtant į skyrių: specialus kombinezonas, kaskart kitas, pradedame nuo pirštinių, baigiame antbačiais. Prie šito galima priprasti, visi medikai taip dirba, tačiau niekaip neprirasiu, kai sužinau, kad COVID-19 virusu užsikrėtė pacientas.
Asmeninės savybės, reikalingos slaugytojai
Pradėti nuo pasiryžimo tarnystei kenčiantiems žmonėms, kilniai misijai gelbėti, padėti sveikti. Dar reikia drąsos, nes tenka priimti sprendimus, reaguoti į nuolat kintančią situaciją, ieškoti sprendimų. Patarčiau ugdyti įprotį saugoti save, fizinę ir emocinę savijautą - tik sveikas, pozityviai mąstantis žmogus gali padėti kitiems, tinkamai atlikti darbą.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojas gali padėti sergant venų varikoze?
Vaikų teisių apsauga ir slaugytojo vaidmuo
Vaikų slaugytojai, ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų slaugytojai neretai pirmieji pastebi apleistus, neprižiūrėtus vaikus, šeimas, auginančias vaikus netinkamose asocialiuose sąlygose, tėvus, linkusias žaloti savo atžalas. Glaudus mokytojo, socialinio darbuotojo ir mokyklos slaugytojos bendradarbiavimas gali padėti laiku atskleisti smurto prieš vaikus atvejų, ypač kai pastebimi vaiko elgesio ir sveikatos pokyčiai.
Jei besilaukianti moteris nesilanko gydymo įstaigoje, nesirūpina naujagimio kraiteliu ar net slepia savo nėštumą, tai turėtų kelti susirūpinimą. Slaugytojas, lankydamas naujagimius namuose, turėtų atkreipti dėmesį ne tik į aplinką, kurioje vaikas gyvena, bet ir į motinos emocinę būseną, psichologinį pasirengimą rūpintis savo vaiku ir jei reikia pasiūlyti specialistų pagalbą.
Jaunoms mamoms dažnai pritrūksta žinių apie teisingą vaiko priežiūrą, dėl neišsimiegojimo, pervargimo jauni tėvai dažniau netenka kantrybės, vienišos mamos gali stipriau išgyventi pogimdyvinį stresą.
Smurto prieš vaikus formos
- Fizinis smurtas: impulsyvi reakcija į aplinkos stresorius, kurios metu smurtautojas sukelia vaikui fizinį sužalojimą.
- Emocinis smurtas: iš vaiko atimami jam būtini emociniai poreikiai - meilė ir prisirišimas, auklėjimas ir teigiamas dėmesys.
- Seksualinis smurtas: bet koks seksualinis kontaktas ar bandymas užmegzti kontaktą tarp suaugusiojo ir vaiko, kai suaugusysis siekia sekualinio pasitenkinimo ar finansinės naudos.
- Vaiko apleidimas: nesugebėjimas patenkinti vaiko minimalių fizinių poreikių ir/ar netinkama vaiko priežiūra, atsižvelgiant į jo amžių bei išsivystymą.
Miunchauzeno sindromas
Kartais tėvai ar globėjai imituoja vaikui Miunchauzeno sindromą (Munchausen syndrome by proxy ), tai situacija, kai tėvai sukelia ar sufabrikuoja vaikui ligą. Vaikui atliekami nereikalingi medicininiai tyrimai, vaikas be reikalo gydomas, o tai vėliau baigiasi hospitalizacija, tikra liga ir net mirtimi. Šis sindromas būdingesnis yra mamoms, turinčioms šiek tiek medicininių žinių iš studijų ar interneto.
Kūdikių sukrėtimo sindromas
Kai naujagimis ar kūdikis stipriai ir ilgai kratomas, jam gali atsirasti smegenų struktūros pakenkimų. Tai dažniausiai nutinka kūdikiams iki 2 mėnesių, tačiau gali nutikti ir vaikams iki 2 metų. Išoriškai apžiūrint tokį vaiką, galime nieko ir nepamatyti. Vaikui gali sumažėti apetitas, reakcija į garsą, vaizdą, gali atsirasti traukulių.
Šioje srityje didelį darbą galėtų nuveikti slaugytojai, dirbantys su naujagimiais.
Rizikos faktoriai
Smurtautojai prieš vaikus dažnai būna patys patyrę ar matę smurtą savo šeimoje. Dažniausiai jie turi nepakankamai žinių apie normalų vaiko augimą ir vystymąsį, būdingi silpni socialiniai ryšiai, gali būti labai jauni, jaustis atstumti ar izoliuoti visuomenės, gyventi nepasiturinčiai ar žemiau skurdo ribos.
Slaugytojo veiksmai pastebėjus smurto požymius
Slaugytojai priėmimo skyriuje, o vėliau ir specializuotame skyriuje dažnai patys pirmieji įdėmiai apžiūri vaiką nuo galvos iki pirštų galiukų. Kiekvienas slaugytojas turi turėti savyje „įtarimo krislelį‘, kai apžiūri traumą patyrusį ar kitaip sužalotą vaiką. Labai svarbu vaiko sužalojimus tiksliai aprašyti. Aprašykite tiksliai sužalojimo dydį, gylį ir lokalizaciją. Išsami apžiūra padės atskirti atsitiktinę traumą nuo tyčinės, sukeltos suaugusiojo žmogaus.
Slaugytojo pareiga nėra įrodyti buvo ar nebuvo smurtaujama prieš vaiką, tačiau savo įtarimais būtina pasidalyti su gydytojais ir kitomis kolegomis. Apie tam tikrus atvejus būtina informuoti teisėsaugos ir vaikų teisių apsaugos pareigūnus.
Smurtavimas prieš vaikus yra opi socialinė problema, kuri turi tęstinumą - verbalinis smurtas gali virsti fiziniu, vaiko apleidimas gali peraugti į emocinį smurtą. Šiai ydingai grandinei nutraukti reikalingi profesionalūs socialiniai bei medicinos darbuotojai, psichologai bei vaiko ir šeimos gerovei dirbanti šalies valdžia.
Artimųjų vaidmuo sergančio vaiko slaugyme
Nereikėtų sunkiai sergančio žmogaus laikyti rūpesčiu ir užuojautos objektu. Neretai aplinkiniai žmonės, vedini pačių geriausių paskatų, mėgina nuspręsti, kas yra geriausia ligoniui. Tačiau šis perdėtas atsakomybės prisiėmimas mažina paciento sprendimų erdvę. Vietoj to privalėtume išklausyti jį, leisti jam dalyvauti priimant sprendimus dėl gydymo, lankytojų ir panašių dalykų.
Buvimas su ligoniu reikalauja paprasčiausių žmogiškųjų reakcijų - užuojautos, padrąsinimo, vilties išsakymo. Tačiau tam reikia drąsos nenusisukti nuo sunkiai sergančio žmogaus, pastangų suprasti jo savijautą, nuoširdaus rūpesčio ir dėmesio ne tik artimojo, bet ir savo fizinei bei psichologinei būsenai.
Šeimos narių vaidmuo slaugant ligonį
Šeimos nariai slaugantys sergantį ligonį prisiima slaugytojo vaidmenį. Moters vaidmuo šeimoje ypač susijęs su jos atsakomybe už šeimos narių sveikatą ir jos priežiūrą. Moteris yra formaliai identifikuojama su slaugytoja šeimoje, jei toks poreikis iškyla šeimoje.
Pagal tai, kaip slaugytojai patys vertina savo situaciją ir prie jos prisitaiko, yra išskiriami trys slaugytojų tipai:
- Slaugytojai iš pašaukimo: susitapatina su slaugytojo vaidmeniu ir jame mato savo gyvenimo prasmę.
- Pakliuvę į spąstus slaugytojai: slaugytojo vaidmuo yra alinantis ir labai sunkus.
- Adaptyviai reaguojantys slaugytojai: į susiklosčiusią situaciją reaguoja racionaliai, stengiasi suderinti savo ir ligonio poreikius.
Tarnaitė slaugė ir tironas ligonis
Tai nelygiavertis santykis, kai ligonis pavirsta įnoringu ir tironišku mažamečiu vaiku, agresyviai ar verkšlenančiai reikalaujančiu nuolatinio ir besąlygiško dėmesio sau, o slaugytojas pavirsta šio tirono įkaitu ir jo kaprizų tenkintoju. Dažnai toks ligonis terorizuoja ne tik jį slaugantį artimąjį, bet ir personalo darbuotojus, palatos kaimynus nuolatiniais skundais, priekaištais, savo poreikius iškeldamas aukščiau kitų žmonių poreikių.
Slaugytojų naudojami nefarmakologiniai skausmo malšinimo metodai
Slaugytojai vaikų skausmo mažinimui naudojo įvairius nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus, tačiau tokios fizinės priemonės kaip temperatūros reguliavimas, masažas buvo naudojamos retkarčiais, o transkutaninė periodinė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) - niekada. Du trečdaliai slaugytojų (62,9 proc.) mokė tėvus nefarmakologinių skausmo malšinimo priemonių vaiko patiriamam skausmui mažinti, 3,4 proc. niekada to nedarė.
Dažniausiai naudojami metodai: paruošiamosios informacijos suteikimas, kūno padėties keitimas, pagalba kasdieninėje veikloje bei vaiko nuraminimas.
tags: #slaugytojo #vaidmuo #vaiku #slaugyme