Šiandien, kai socialinių tinklų platformos neabejotinai tapusios vienu pagrindinių informacijos sklaidos kanalų, nuomonės formuotojų įtaka vartotojams ir prekių ženklams nepaliaujamai auga. Visgi atlikti tyrimai rodo, kad vis dar susiduriama su nuomonės formuotojų aplaidžiu požiūriu į tinkamai atskleistos reklamos ir kitus reikalavimus, kylančius iš įvairių teisės aktų.
Taip gali būti todėl, kad iki pat dabar Europos vartotojų teisė neturi aiškios teisinės apibrėžties nei nuomonės formuotojams, nei tuo labiau nuomonės formuotojų rinkodarai.
Nors Europos Sąjungoje dar vis tebetrūksta aiškumo nuomonės formuotojų teisiniame reguliavime, vis dėlto vartotojus ginančios institucijos gali ir turi imtis atitinkamų priemonių prieš nuomonės formuotojus, kurie nesilaiko įstatymuose numatytų reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų leidžiamose gairėse.
Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos įstatymais, tinkamai neatskleista reklama gali būti prilyginama paslėptai reklamai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, paslėpta reklama laikomi atvejai, kai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Toks pažeidimas yra pakartotinis - iki 3000 EUR.
Kalbant apie teisinius reikalavimus, kylančius nuomonės formuotojams, reikia paminėti, jog ne tik reklamos fakto atskleidimas ir tinkamas jos žymėjimas teisine prasme yra aktualus nuomonės formuotojų veikloje.
Formuotojas reguliariai užsiima tik reklamos paslaugomis, ar parduoda prekes pats, ar atlieka abi funkcijas socialiniuose tinkluose, - pagal Europos Sąjungos teisę visais minėtais atvejais jis pripažįstamas komercinės veiklos subjektu.
Be to, naujasis Skaitmeninių paslaugų aktas prekiautojams, kurie sudaro sutartis (t. y. parduoda prekes ar paslaugas) su vartotojais per skaitmenines platformas (t. y. nuotoliniu būdu), nustatė ir papildomas pareigas.
Pavyzdžiui, jei nuomonės formuotojas prekiauja savo prekėmis socialinėse platformose, platformai, per kurią teikia paslaugas kaip prekiautojas, papildomai turi pateikti Skaitmeninių paslaugų akto 30 straipsnyje nurodytus duomenis:
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
- prekiautojo vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, telefono numerį ir e. pašto adresą;
- prekiautojo tapatybės nustatymo dokumento kopiją ar bet kokį kitą elektroninės atpažinties, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
Socialinių tinklų „vilko“ Arijaus Žako patarimai pradedantiems verslą
nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (93/13/EEC), yra visapusiškai taikomos ir nuomonės formuotojų veiklai. 2018/1808, Elektroninės komercijos direktyva 2000/31/EC, Skaitmeninių paslaugų aktas (EU) 2022/2065 ir kiti. Taigi tai reiškia, kad į valstybių narių nacionalinę teisę (įstatymus) perkeltos direktyvų nuostatos galioja ir nuomonės formuotojų veiklai.
Europos Komisija 2023 m. nuomonės formuotojams, nuomonės formuotojų veiklos stebėseną socialinių tinklų platformose. Tokio stebėjimo tikslas - užtikrinti, kad nuomonės formuotojų veikla bei skelbiamas turinys būtų suderintas su vartotojų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. praktikoms, kas, neabejojama, turėtų įtakos ir nuomonės formuotojų veiklai.
Ministras pirmininkas Anthony Albanese pabrėžė, kad šis griežtas reguliavimas yra skirtas siekti „geresnių rezultatų ir sumažinti žalą jauniems australams“. Pasak jo, socialinių tinklų platformos turi „socialinę atsakomybę“ užtikrinti vaikų saugumą ir padaryti tai prioritetu.
„Socialinių tinklų naudojimas didina riziką, kad vaikai ir paaugliai taps probleminiais interneto naudotojais. Tai yra, jie pernelyg daug laiko leis internete, apleis savo kasdienes veiklas ir pomėgius, nukentės jų miegas, mokymosi rezultatai, bus dirglesni, suirzę. Jeigu vaikai ir paaugliai turi bendravimo ar mokymosi sunkumų, mokykloje ar savo artimoje aplinkoje beveik neturi draugų, jaučiasi vieniši, jų santykiai šeimoje arba su tėvais prasti ir jeigu šie vaikai ir paaugliai neturi mėgiamų veiklų, būrelių, sportinių ar meno užsiėmimų, kuriuose dalyvautų, tuomet įsitraukimas į socialinius tinklus ne tik nepadeda, bet dar labiau didina vienišumą bei nelaimingumą. Tokiu atveju ypač išauga nerimo ir depresijos, savižalos rizika, kitos psichikos sveikatos problemos“, - sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė prof. dr.
„Drausti arba stipriai riboti socialinių tinklų naudojimą vaikams, bent jau iki dvylikos metų, yra būtina,“ - teigia profesorė. Ji akcentuoja, kad vaikystėje socialiniai tinklai nesuteikia jokios ugdomosios vertės, o jų naudojimas kelia įvairių grėsmių.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Anot profesorės, prieš leidžiant vaikams naudotis socialiniais tinklais, būtina užtikrinti skaitmeninį švietimą apie šių platformų keliamus pavojus, poveikį sveikatai ir nesaugumą internete.
Socialiniai tinklai neturėtų pakeisti gyvo bendravimo, aktyvios veiklos bei savarankiško mokymosi realioje aplinkoje. Siekiant sumažinti socialinių tinklų daromą žalą vaikams, itin svarbu kurti jų ryšį su kitais realiame gyvenime. Anot profesorės, vaikai turi turėti galimybę užmegzti tvirtus santykius gyvai, užsiimti mėgstama veikla ar rasti užsiėmimų, kurie skatina kūrybingumą bei bendravimą.
„Jei vaikas jaučiasi neramus ar nelaimingas, reikėtų siūlyti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą ir pokalbį, o ne ekraną,“ - pabrėžia ji. Šie principai, pasak profesorės, turėtų būti įgyvendinami tiek namuose, tiek mokykloje. Ji akcentuoja, kad suaugusiųjų elgesys yra svarbus pavyzdys - tėvai ir mokytojai neturėtų pernelyg daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose, ypač valgant, prieš miegą ar laisvalaikiu.
Psichologas prof. dr. Mykolas Simas Poškus teigia, jog vien socialinių tinklų draudimas vaikams nėra sprendimas, nes jie vis tiek ras būdų jais naudotis. Jis pabrėžia, kad būtina ieškoti konstruktyvių alternatyvų, kurios nukreiptų vaikų dėmesį į bendraamžius, aktyvų laisvalaikį ir prasmingą veiklą. Tokie pokyčiai galėtų pastebimai pagerinti tiek vaikų fizinę, tiek emocinę sveikatą.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad socialiniai tinklai skatina lyginimąsi su kitais, o tai dažnai yra demotyvuojantis veiksnys. „Kad ir ką darytume, internete visada bus kas nors, kas tai daro geriau ar atrodo gražiau,“ - aiškina jis. Taip pat jis pažymi, kad bendravimas tekstu nėra veiksmingiausias būdas ugdyti socialines kompetencijas, kurios yra esminės sveikam ir prasmingam gyvenimui visuomenėje.
Visiškas socialinių tinklų draudimas vaikams gali pasirodyti kaip idealistinė idėja, tačiau toks sprendimas turi rimtų trūkumų. „Mano senelis mėgdavo sakyti, kad kiekvienam įstatymui yra apstatymas,“ - sako prof. dr. M. S. Poškus, pabrėždamas, jog tokie draudimai greičiausiai būtų apeiti. Be to, jie gali skatinti slaptumą ir dirbtinai padaryti vaikus pažeidėjais.
Pasak profesoriaus, svarbiau yra ne drakoniški draudimai, o pastangos sukurti aplinką, kurioje vaikai galėtų mokytis sveiko socialinių tinklų naudojimo, o jų dėmesys būtų nukreiptas į prasmingas veiklas ir ryšius su bendraamžiais realybėje. Norint skatinti sveikus interneto naudojimo įpročius vaikams, pirmiausia reikia aktyviai dalyvauti jų kasdienybėje.
„Internetas nėra didesnis mūsų priešas, nei biblioteka“ - teigia psichologas, pabrėždamas, jog tiek internete, tiek bibliotekoje galime rasti tiek vertingo, tiek menkaverčio turinio. Svarbu išsiaiškinti, kokiose platformose vaikas bendrauja, kokį turinį renkasi ir apie ką domisi. Užuot pasikliovus vien draudimais, tėvams rekomenduojama pasiūlyti vaikams geresnes alternatyvas.
Nors kai kuriuos tėvus toks siūlymas gąsdina dėl trūkstamų žinių ar laiko stokos, vaikų auginimas reikalauja pastangų.
Priklausomybės gali pasireikšti įvairiomis formomis ir kelia didelį pavojų asmens bei visuomenės gerovei.
„Tėvams svarbu stebėti, kaip ir kiek laiko vaikai leidžia internete. Jei veikla skatina mokymąsi, kūrybiškumą ir vyksta saikingai, tai nėra žalinga.
M. Zuckerbergas Atstovų Rūmuose trečiadienį sakė: „Interneto svarba viso pasaulio žmonių gyvenimuose auga, ir man atrodo, jog yra neišvengiama, kad prireiks kažkokio reglamentavimo.“ Vis dėlto jis perspėjo, kad JAV įstatymų leidėjai turėtų būti atsargūs teikdami pasiūlymus šiuo klausimu.
M. „Tačiau manau, kad turite būti atsargūs nustatydami tokį reglamentavimą. Daugybę kartų reglamentavimai nustatydavo taisykles, kurioms lengvai gali paklusti didesnė kompanija, turinti tokius išteklius kaip mūsų, bet tai (padaryti) gali būti daug sunkiau mažesniam startuoliui“, - teigė M. Zuckerbergas. Antradienį jis beveik penkias valandas atsakinėjo į klausimus Senate. Per vakarykštę apklausą M.
Medijų sąvoka apima visas medijas ir žiniasklaidą (spaudą, radijo ir televizijos laidas, kino filmus, reklamą, internetą ir kt.) bei kitus informacijos teikėjus (įskaitant bibliotekas, archyvus, muziejus) nepriklausomai nuo naudojamų technologijų.
Medijų raštingumas suprantamas kaip visi techniniai, pažinimo (kognityviniai), socialiniai, pilietiniai ir kūrybiniai gebėjimai, leidžiantys mums naudotis medijų, žiniasklaidos ir informacinėmis priemonėmis, kritiškai jas suprasti ir su jomis bendradarbiauti.
Tokie gebėjimai įgalina mus aktyviai dalyvauti visuomenės socialinėse, kultūros ir ekonominėse veiklose bei demokratiniuose procesuose.
Medijų raštingumas yra vienas svarbiausių XXI a. visuomenės gebėjimų, apimantis ir siauriau suprantamą informacinį raštingumą, t. y. gebėjimus identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių.
Tai viena pagrindinių žmogaus teisių skaitmeniniame pasaulyje, sudaranti galimybes pasiekti asmeninių, socialinių, darbo ir švietimo tikslų.
Lietuvoje veikia Nacionalinis medijų ir informacinio raštingumo tinklas, vienijantis įvairias institucijas ir nevyriausybines organizacijas; tinklapis mokiniams - „Draugiškas internetas“.
A1.3. Pažintis su skaitmeniniu turiniu. Įsitraukus į aktyvias veiklas susipažįstama su įvairių rūšių skaitmeniniu turiniu, aptariami tekstinės, garsinės, vaizdinės informacijos pavyzdžiai.
Skatinama naudotis nurodytu skaitmeniniu turiniu per įvairių dalykų pamokas (pvz., panagrinėti Lietuvos žemėlapį internete, aptarti nuotraukas apie mokyklą, gyvenamą vietovę, apžiūrėti kurios nors muziejaus kolekcijas), atpažinti ir įvardyti skaitmeninio turinio rūšį: tekstą, garsą, vaizdą (piešinį, nuotrauką), vaizdo įrašą (filmuką).
C3.3. Duomenų ir informacijos patikimumas. Pateikiant pavyzdžius susipažįstama su informacijos patikimumo sąvoka. Aptariama, kaip vertinti duomenų ir informacijos apie objektą ar reiškinį patikimumą pagal pateiktus kriterijus.
D2.3. Pažintis su mokymosi programomis ir programėlėmis. [...] Išsiaiškinama, kad yra skirtingų rūšių programų ir programėlių, kurios skirtos žaisti, mokytis, ieškoti informacijos, tvarkyti tekstus, failus, piešti, klausytis muzikos, žiūrėti filmus ir kt. [...] Aptariama, kada skaitmeniniu turiniu (pvz., muzika, filmais, knygomis, žaidimais, edukacinėmis programomis) galima naudotis nemokamai, o kada - reikia tą skaitmeninę priemonę įsigyti (nusipirkti). Virtualusis draugas.
Ar tikrai draugas? E2.3. Virtualusis draugas. Ar tikrai draugas? Elektroninės patyčios. [...] Aptariama, kad bendraujant virtualioje erdvėje, nepažįstami asmenys (pašnekovai) gali apsimetinėti kitais asmenimis, t. y. skelbti, pasakoti apie save melagingą informaciją (pavyzdžiui, vardą, amžių, lytį, šalį, miestą, pomėgius ir kt.), nuotraukas, vaizdo įrašus ir kt., siekiant pelnyti vaiko pasitikėjimą.
A2.3. Skaitmeninio turinio kūrimas. [...] Mokomasi atlikti nedideles praktines užduotis skaitmeniniais įrenginiais (pavyzdžiui, parašyti, nupiešti, įdainuoti, nufotografuoti ar nufilmuoti sveikinimą, kvietimą į gimtadienį ar kurią kitą šventę, sukurti ir iliustruoti trumpas istorijas). Atliekant užduotis, susipažįstama su klaviatūra: aiškinamasi, kaip rinkti mažąsias ir didžiąsias raides, skyrybos ir kitus ženklus. Aptariami įvairūs būdai idėjai perteikti (nupiešti, parašyti, parengti kompoziciją, padaryti garso įrašą, nufilmuoti veiksmus ir pan.).
A2.3. Informacijos paieška. C3.3. Apibūdina duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemas. Duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemos. Aptariamos duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemos, pateikiami ir nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai. [...] Gilinamasi į duomenų ir informacijos patikimumo problemą. F3.3. Kibernetinės grėsmės. [...] Mokomasi atpažinti kibernetines grėsmes ir atitinkamai į jas reaguoti ir elgtis.
A1.3. Šaltinių pasirinkimas, patikimumas. Mokomasi dirbti su įvairiuose šaltiniuose rasta informacija: analizuoti, grupuoti faktus pagal įvairius požymius, atrinkti svarbiausius, išmesti pasikartojančius, perfrazuoti, apibendrinti, įvertinti, ar ko netrūksta, ar pakanka klausimui atsakyti. [...] Naudojamasi skaitmeninėmis technologijomis, ugdomi informacijos paieškos internete gebėjimai, daug dėmesio skiriama informacijos patikimumo problemoms.
D3.3. Elektroninės paslaugos. Supažįstama su elektroninės paslaugos sąvoka, aptariama viešųjų elektroninių paslaugų paskirtis ir nauda, išbandomos bent kelios elektroninės paslaugos (pavyzdžiui, aplankomas virtualus muziejus, pasinaudojama elektronine enciklopedija, žodynu, biblioteka, vertimo sistema, duomenų saugykla ir pan.).
E1.3. Grupinės bendravimo priemonės pasirinkimas. Mokomasi atsirinkti tinkamas grupinio komunikavimo priemones, atpažinti kibernetines grėsmes ir į jas tinkamai reaguoti. D1.3. Elektroninės paslaugos. Prisimenama elektroninės paslaugos samprata, susipažįstama su elektroninėmis paslaugomis, kurioms gauti būtinas asmens tapatybės patvirtinimas. [...] Aptariami asmens tapatybės elektroninėje erdvėje patvirtinimo būdai, reikalingos priemonės, kokie pavojai tyko nesaugant asmens tapatybę identifikuojančių duomenų.
A4.3. Remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, nurodo aktualias vietos, nacionalines ir globalias problemas. Analizuodamas ir interpretuodamas politinius procesus, pateikia argumentų bei savo nuomonę pagrindžia. Žiniasklaida. Aptariama žiniasklaidos priemonių įvairovė ir jų reikšmė užtikrinant visuomenės informavimą, žodžio laisvė demokratinėje valstybėje.
A4.3. Remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, nurodo aktualias vietos, nacionalines ir globalias problemas. Analizuodamas ir interpretuodamas politinius procesus, pateikia argumentų bei savo nuomonę pagrindžia. Socialinės medijos. Įvertinami socialinių medijų privalumai ir trūkumai, diskutuojama apie asmeninę atsakomybę už informacinio turinio skelbimą, komentavimą ir platinimą.
A4.3. Remdamasis įvairiais informacijos šaltiniais, nurodo aktualias vietos, nacionalines ir globalias problemas. Analizuodamas ir interpretuodamas politinius procesus, pateikia argumentų ir pagrindžia savo nuomonę. Informacinės grėsmės. Lyginamos melagingos informacijos, dezinformacijos, informacinių karų, propagandos ir kibernetinių atakų sampratos, aptariami šių reiškinių panašumai ir skirtumai, jų sąsajos ir keliamos grėsmės asmeniui, visuomenės ir valstybės saugumui, pateikiama pavyzdžių.
B2.3. B3.3. Nurodo, kuo skiriasi patikimi informacijos šaltiniai nuo nepatikimų, objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės.
B2.3. Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina kelių skirtingų šaltinių informaciją.
B3.3. Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės.
B2.3. B3.3. Analizuoja ir vertina informacijos šaltinių patikimumą, pasirenka patikimus informacijos šaltinius.
tags: #socialinis #mediju #veiklos #reglamentavimas