Pragulų opos arba pragulos yra minkštųjų audinių pažeidimai, išsivystantys tipinėse kūno vietose dėl užtrukusio audinių suspaudimo, lemiančio kraujotakos sutrikimą ir audinių irimą. Pragula - tai lokalus, vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas, išsivystęs sutrikus kraujotakai, audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno paviršiaus vietose, dažnai atsirandanti virš kaulo išsikišimo dėl spaudimo.
Pragulos dažniausiai susidaro tipinėse kūno vietose, kuriose kaulinių struktūrų projekcija yra labiau išreikšta, t. y. minkštieji audiniai yra suspaudžiami tarp kaulinių struktūrų ir gulimojo arba sėdimojo paviršiaus. Dažniausios pragulų lokalizacijos - kryžkaulio, sėdimojo gumburo ar šlaunikaulio gūbrio sritys. Pragulos taip pat gali vystytis menčių, pakaušio, kulnų, net ir alkūnių srityse.
Gilus kulno pragulų pobūdis ir klinikinės stadijos
Pragulos klasifikuojamos pagal jų gylį į 4 stadijas, kurios tiesiogiai susijusios su pragulos gyliu arba odos storio pažeidimu. Pirmos stadijos pragula - tai neišnykstantis paraudimas. Audinių vientisumo pažeidimo nėra, tačiau matomas paraudimas, kuris, paspaudus jį pirštu, net trumpam neišblykšta.
Antros stadijos pragula - ne viso odos storio pažeidimas. Tai negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio audinių sluoksnio, kurios dugnas neretai būna išklotas granuliaciniu audiniu ar apnašomis.
Trečios stadijos pragula yra dar gilesnė, kai yra pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį. Ketvirtos stadijos pragula - dar vienas audinių sluoksnis gilyn. Pragulos dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Jeigu šioje stadijoje slėgimas į paraudusią vietą nepašalinamas, trečioji stadija apima poodinius audinius, bet ne raumenis, nesiekia kaulų, sausgyslių ar sąnarių. Ketvirtos stadijos pragulos žaizda jau yra gili, dažniausiai turinti ilgus, epiteliu išklotus kanalus ar vadinamąsias kišenes.
Gilus kulno pragulų etiologija ir rizikos veiksniai
Pragulų susidarymo priežastys - mechaninio pažeidimo ir medžiagų apykaitos sutrikimo derinys. Mechaninio pažeidimo pagrindiniai veiksniai yra ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, šlytis ir trintis. Medžiagų apykaitos sutrikimai - baltymų trūkumas, mažakraujystė, odos jutimų sutrikimai, odos maceracija, karščiavimas, bendrinės ir vietinės infekcijos.
Pacientus, kuriems dažniausiai vystosi pragulos, galima suskirstyti į 3 grupes. Tai žmonės, kuriems dėl tam tikrų priežasčių, dažniausiai jaunystėje įvykusių traumų, yra sutrikę apatinių galūnių jutimai ir valdymas; kita pacientų grupė - dėl įvairių ligų ar buvusių traumų prikaustyti prie lovos pacientai; trečioji grupė - intensyviosios terapijos skyriuose gydomi ir šlaunikaulio lūžį patyrę vyresnio amžiaus pacientai.
Pragulų vystymasis siejamas su netinkama slauga, kai pacientas gydomas stacionare arba slaugomas namie, nuolat gulintis lovoje, ir pragulų profilaktikos režimo nesilaikymu, kai žmogus yra neįgaliojo vėžimėlyje. Pacientams, kurie turi antsvorio, pragulų išsivystymo tikimybė yra didesnė.
Kulno pragulos - specifika
Kulnų pragulos - vienos dažniausių. Nuo pragulų labiausiai nukenčia tos vietos, kur kaulai yra arčiausiai paviršiaus - kryžkaulis, kulnai ir pan. Svarbu sumažinti kojos kulno spaudimą. Naudojant kulnų pakėlimui grikių lukštų ar porolonines pagalvėles, kas kurį laiką pėdą reikia paremti, kad nebūtų pakibusi ore.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kulnų pragulos gydyme svarbu įvertinti susidariusios pragulos dydį, plotį, gylį, spalvą, išvaizdą, sekreciją iš žaizdos. Žaizdos ilgį, plotį reikia išmatuoti liniuote ir būtinai užrašyti. Atsiradus odos pakitimams (spalvos, jutimo ir kt.) reikia pradėti rašyti priežiūros dienoraštį.
Prevencija - pagrindinis veiksmingumo garantas
Pragulų profilaktika yra pati svarbiausia. Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Sudaryti kūno padėties keitimo grafiką. Gulintiems ligonims keisti kūno padėtį kas 2 val., sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus.
Profilaktinė slauga prasideda nuo ligonio lovos paruošimo. Pagalvėlės, čiužiniai, pagalvėlės kulnams, dubens ir alkūnių pragulų profilaktikai, specialūs anti-praguliniai čiužiniai - tai priemonės, mažinančios spaudimą atskirai kūno daliai. Pacientus, kurie gali tik sėdėti, reikia skatinti pagal sudarytą tvarkaraštį keisti kūno padėtį kas 15-20 minučių.
Paciento paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš natūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugeriantis prakaitą ir praleidžiantis orą. Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus.
Gilus kulno pragulų gydymas: konservatyvūs metodai
Pragulos gydomos atsižvelgiant į jų stadiją. Pragulos, ypač didesnių stadijų, gydomos ilgai. Todėl daug lengviau jų išvengti, negu gydyti vėliau. Pragulos gydomos priemonių kompleksu: tinkama žaizdos plovimas ir paruošimas tvarstyti, reguliarus pagal klinikines indikacijas tvarstymas, drėgnos terpės žaizdoje palaikymas, perteklinio eksudato pašalinimas, infekcijos kontrolė.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Ypač svarbu kiekvieno tvarstymo metu nuplauti žaizdos paviršių fiziologiniu tirpalu ar vandeniu, nuo žaizdos pašalinti apmirusius audinius paviršiaus ir, pagal galimybes, nekrotinius audinius, jei jų yra.
Tvarstys parenkami įvertinus žaizdos būklę: infekcija, eksudacija, gylis, vyraujantys audiniai, dydis ir aplinkinė oda. Gydymasis pradedamas nuo profilaktikos priemonių - paciento vartymo, anti-pragulinių čiužinių, amortizuojančių pagalvių.
Modernūs tvarsčiai ir jų pasirinkimas
Yra daug lėtinėms žaizdoms skirtų modernių tvarsčių - hidrokoloidinių, silikoninių, putų, Hydrofiber ir kt. Kiekviena tvarsčių grupė pasižymi skirtingomis charakteristikomis: skirtingai absorbuoja žaizdos eksudatą, ne visų tvarsčių sudėtyje yra antiseptinių medžiagų, ne visi tvarsčiai naikina bioplėvelę.
Daugiausiai ištirti ir ilgiausiai praktikoje naudojami yra hidrokoloidiniai tvarsčiai. Pavyzdžiui, hidrokoloido masės tvarsčiai kaip GranuFlex® plačiai naudojami autolitiniam žaizdos valymui. Pluoštiniai Hydrofiber technologijos principu pagaminti Aquacel® tvarsčiai gerai sugeria žaizdos eksudatą ir tarsi užrakina tvarsčio skaidulose, priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, nepalikdami tarpo.
Tvarsčiai, kurių sudėtyje yra sidabro jonų, pasižymi baktericidiniu poveikiu. Tvarsčiuose Aquacel® Ag + Extra sidabro jonai apsaugoti dviem pagalbinėmis medžiagomis, kurios tirpdo klampų bioplėvelės polisacharidinį sluoksnį, pasiekia patogenines bakterijas ir jas sunaikina. Būtina pabrėžti, kad bioplėvele padengta daugiau nei 60 proc. lėtinių žaizdų, ir ji yra viena dažniausių žaizdos gijimą stabdančių veiksnių.
Tvarsčių parinkimas pagal pragulos stadiją
Pirmos stadijos pragula - esant tinkamai profilaktikai, būtina pradėti gydyti moderniais šiuolaikiniais tvarsčiais. Pavyzdžiui, Granuflex® Extra Thin arba Foam LiteTM ConvaTec tinka pirmo laipsnio praguloms. Antros stadijos pragulai puikiai tinka poliuretano putų ar hidrokoloidiniai tvarsčiai.
Trečios stadijos pragulos pagal gylį gali smarkiai skirtis. Esant pragulos kanalui, tvarstant jį būtina setonuoti (pvz., Aquacel Extra arba Aquacel Ag+Extra). IV stadijos pragulos dažniausiai gydomos chirurginiu būdu - šalinamas epiteliu išklotas pragulos maišas. Ne itin gilias pragulas, iki 3 stadijos, o kai kurias atvejais ir 3 stadijos, galima visiškai išgydyti konservatyviai su tinkamais tvarščiais ir adekvačia profilaktika.
Chirurginis gydymas ir indikacijos
Ketvirtos stadijos pragulos dažnai reikalauja chirurginės intervencijos. Jei pragulos defektas didelis, tenka atlikti pasukamojo raumens lopo operaciją: paimama dalis aplinkinių raumenų, mobilizuojama, pakeičiama jų lokalizacija, tačiau neatsiejama nuo kraujotakos. Tokios operacijos tikslas - kad raumeniniai audiniai užslinktų ir padengtų kaulinį paviršių, t. y. vietą, kurioje susiformavo pragula.
Po kartotinių operacijų pacientui gali stigti rekonstrukcijai tinkamų aplinkinių audinių, todėl kartais, jei pragula operuojama ne vieną kartą, gali tekti gyventi su žaizda. Chirurginis gydymas apima nekrektomiją - negyvų audinių pašalinimą, o sudėtingoms praguloms gydyti naudojami pasukamieji odos-raumenų lopai.
Infekcijos kontrolė ir antiseptikai
Gydant pragulas svarbu atsargiai pasirinkti antiseptines medžiagas, nes dauguma antiseptikų turi citotoksinį poveikį ir stabdo lėtinės žaizdos gijimą. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, tokie antiseptiniai produktai kaip kalio permanganatas, vandenilio peroksidas ir briliantinė žaluma praguloms gydyti nėra naudojami.
Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.
Tvarstymo ypatumai namuose
Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.
Naudojimas: parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją; atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu; nuimkite apsauginius lapelius ir pritvirtinkite tvarstį. Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti.
Svarbu: šių tvarsčių negalima naudoti, jeigu pastebėtas jautrumas tvarčio komponentams. Kartais suerzinama ir (ar) suminkštėja aplinkinė oda, gali pasireikšti alerginė reakcija, žaizda stipriau randėja. Supakuoti tvarsčiai būna sterilūs - jei pakuotė pažeista, jo naudoti negalima.
Praktinės priežiūros rekomendacijos ir paciento informavimas
Pragulų prevencijai ir gydymui reikalingas individualus pragulų profilaktikos planas. Slaugytojai turi informuoti bei mokyti ligonį ir jo šeimos narius apie pragulų profilaktiką. Ligonį informuoti apie priežiūros būtinumą.
Odos higiena - svarbi slaugos dalis. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, losjonus. Privalu nepamiršti paprasčiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstantys paraudimai. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Jei ligonis nelaiko šlapimo ar išmatų, odai apsaugoti reikia naudoti apsauginį kremą, dažnai maudyti. Patartina slaugomą ligonį iš karto guldyti ant pragulų profilaktikos čiužinio. Taip pat būtina stiprinti ligonio organizmo atsparumą ir užtikrinti pakankamą maisto medžiagų (baltymų), vitamino C ir skysčių kiekį bei sveiką paciento mitybą.
Stacionaro ypatumai ir organizacinės priemonės
Pragulos yra viena iš opiausių stacionariai gydomų ligonių slaugos problemų. Pragulos atsiranda tarp 2,7-29,5% visų stacionariai gydomų ligonių, iš kurių 70-90% sudaro vyresni nei 65 metų ligoniai. Per pirmąsias dvi savaites gulint ligoninėje, pragulų atsiranda 10-25% geriatrinių ligonių.
Praktinės rekomendacijos: naudoti pragulų rizikos skales (pvz., Nortono skalė). Nustačius riziką, sudaryti individualų pragulų profilaktikos planą, parinkti priemones (kompresiniai ar dinaminiai čiužiniai), sudaryti vartymo grafikus ir dokumentuoti priežiūrą. Slaugytojai turi informuoti ir mokyti ligonį bei artimuosius pragulų profilaktikos ir priežiūros.
Patarimai artimiesiems ir ilgalaikė priežiūra
Pragulų gydymas ir priežiūra nesibaigia gydymo įstaigoje. Net ir grįžus namo, sunkiai judantys ar nejudantys pacientai turėtų būti prižiūrimi laikantis pagrindinių slaugos principų: skatinti ligonį judėti, naudoti specializuotą lovą, kėdę ar vežimėlį, vengti tempimo ar trinties, tvarkyti patalynę, užtikrinti odos švarą ir sausumą.
Pacientui ilgai gulint arba sėdint vienoje padėtyje, kaulai ir jų kyšuliai spaudžia minkštuosius audinius ir sutrikdo jų kraujotaką. Pagrindinė prevencijos priemonė vis dar yra judėjimas. Jei įmanoma, pacientas pats, kiek gali, turi judinti galūnes, spaudinėti masažinį kamuoliuką ir taip aktyvinti savo kraujotaką.
Dokumentacija ir žaizdos stebėsena
Žaizdos priežiūros dienoraštis ir fotografijos padės tiksliau informuoti gydytoją ir slaugytoją apie žaizdos būklę. Užrašyti visus žaizdos duomenis reikia todėl, kad galima būtų vertinti žaizdos gijimą ir pokyčius. Žaizdos ilgį, plotį reikia išmatuoti liniuote ir būtinai užrašyti.
Santrauka priežiūros algoritmo
- Įvertinti pragulos stadiją ir bendrą paciento būklę.
- Pašalinti žalojantį veiksnį: reguliariai keisti padėtį, naudoti anti-pragulines priemones.
- Užtikrinti odos higieną ir tinkamą mitybą, stiprinti imunitetą.
- Parinkti tinkamą tvarstį pagal eksudaciją, infekciją ir gylį.
- Stebėti žaizdą, fiksuoti duomenis ir fotografuoti pokyčius.
- Esant infekcijai ar IV stadijai, konsultuotis dėl chirurginio gydymo.
| Stadija | Apibūdinimas | Siūlomas tvarsčio tipas / priemonė |
|---|---|---|
| I | Nepraeinantis paraudimas | Plonas hidrokoloidinis tvarstis (5-7 d.) |
| II | Paviršinis odos pažeidimas | Hidrokoloidas arba poliuretano putos |
| III | Pažeidžia poodį | Žaizdos užpildai, Hydrofiber, setonai |
| IV | Raumenys / kaulas matomi | Chirurginis gydymas + uždengimas raumens lopu |
Pragulų gydymas yra sudėtingas ir kompleksinis procesas: net ir pats veiksmingiausias tvarstis nepadės, jeigu jis nebus laiku keičiamas, o ligonis nebus tinkamai slaugomas ir prižiūrimas. Jei nebus užtikrinta profilaktika (ligonio vartymas, čiužinio nuo pragulų ir kitų priemonių naudojimas), žaizda progresuos.