Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu. Tai labai įvairios būklės, kurias skirstant išskiriami keli pagrindiniai tipai: elgesio sutrikimai, nuotaikos sutrikimai, trauminiai sutrikimai, psichikos vystymosi sutrikimai, psichozės sutrikimai, streso ir prisitaikymo sutrikimai.
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Genetika, socialinė izoliacija arba atskirtis, finansinės ar socialinės problemos, narkotinių medžiagų vartojimas ir kiti veiksniai gali tarpusavyje sąveikauti ir lemti ligos atsiradimą.
Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai ir jų simptomai
Depresija
Depresija skiriasi nuo laikinos blogos nuotaikos trukme - ji trunka 2 savaites ir ilgiau bei trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Depresijos požymiai: sumažėjęs interesas ir pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais, sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus, kaltės jausmas, niūrus ateities įsivaizdavimas, mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi. Energijos stoka, judesių sulėtėjimas, miego sutrikimai (pvz., ankstyvas pabudimas arba per ilgas miegas). Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, dėmesio sutrikimai, pablogėjusi atmintis.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, perduodančių informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas - pirmiausia serotonino trūkumas bei noradrenalino, dopamino pusiausvyros pakitimai. Depresiją gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas, taip pat genetinis polinkis.
Nerimo sutrikimai
Nerimas yra normali reakcija į stresą, tačiau tampa patologinis, kai neturi akivaizdžios priežasties arba yra toks stiprus, kad trukdo kasdienei veiklai. Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, sunkumais susikaupti, nuogąstavimais dėl įvairių dalykų. Būdinga miego sutrikimai, rytinis nepailsėjimas, dirglumas, vegetacinės nervų sistemos aktyvacijos simptomai: padažnėjęs širdies ritmas, kvėpavimo sutrikimai, prakaitavimas, virškinimo diskomfortas. Nerimo atsiradimas taip pat susijęs su cheminių medžiagų kiekio ir tarpusavio santykio sutrikimu smegenyse - serotonino, noradrenalino, dopamino, GABA pokyčiais.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Psichozės sutrikimai
Psichozė yra kontakto su realybe praradimas, apimantis kliedesius, haliucinacijas ir labai sutrikusį elgesį. Ūmios psichozės metu žmogus praktiškai yra neįgalus - būna žymūs mąstymo, dėmesio, atminties ir vykdomųjų funkcijų sutrikimai. Psichozės simptomai gali būti labai įvairūs: kalbos sutrikimai, iliuzijos, klausos ar kitokios haliucinacijos, stiprus susijaudinimas arba akivaizdus vangumas. Priežastys: šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai, bipolinis sutrikimas, sunkios depresijos formos, narkotikų sukelta psichozė, autoimuninės ar somatinės ligos, encefalitai ar galvos smegenų pažeidimai.
Psichozę dažnai sunku diagnozuoti laiku, o jos pradžia gali būti nespecifinė - prodrominiai požymiai gali būti depresija, nerimo simptomai, miego sutrikimai, pasimetimas, apatija. Jauniems žmonėms pirmasis psichozės epizodas dažniausiai ištinka tarp 12-35 metų. Laiku suteikta pagalba labai pagerina prognozę.
ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas)
ADHD dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, tačiau sutrikimas gali tęstis ir suaugus. Simptomai: nedėmesingumas (nesugebėjimas išlaikyti dėmesį, užbaigti pradėto darbo), išsiblaškymas, užmaršumas; hiperaktyvumas (judėjimas, sunkumas išbūti vietoje, per didelis kalbėjimas); impulsyvumas (negebėjimas sulaukti savo eilės, skuboti sprendimai, emociniai protrūkiai). ADHD poveikis suaugusiojo gyvenimui: prastesni profesiniai pasiekimai, dažnesnės darbo kaitos, šeimyninės problemos, finansinės problemos, didesnė polinkis priklausomybėms.
Diagnozė remiasi simptomų buvimu nuo vaikystės (prasidėjo iki 12 metų), simptomų trukme ne mažiau kaip 6 mėn. ir jų įtaka funkcionalumui. Gydymas dažniausiai derina medikamentus (psichostimuliatoriai kaip metilfenidatas, dekstroamfetaminas, lisdeksamfetaminas; taip pat atomoksetinas, kai kurių atvejų antidepresantai) ir psichoterapines, psichosocialines priemones. Taip pat svarbios gyvenimo įpročių korekcijos, laiko valdymo ir organizacijos įgūdžių lavinimas.
Somatinių simptomų sutrikimas (SSS)
Somatinių simptomų sutrikimas - būklė, kuriai būdingas intensyvus dėmesys fiziniams simptomams, keliančių didelį stresą ar sutrikimą. Simptomai: skausmas, nuovargis, virškinimo trakto sutrikimai, neurologiniai simptomai ir kt. Svarbu, kad simptomai nėra tyčia sukelti ar apsimesti - asmuo nuoširdžiai tiki, jog tai realios fizinės problemos. Priežastys iki galo neaiškios: gali įtakoti infekciniai agentai, genetinis polinkis, gyvenimo būdas (mityba, mankšta, streso valdymas).
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Diagnozė apima išsamų klinikinį įvertinimą ir kitų ligų atmetimą. Gydymas dažnai apima medicininių ir psichologinių metodų derinį: nefarmakologinės priemonės, kognityvinė elgesio terapija, gyvenimo būdo pakeitimai, kartais vaistai. SSS eiga gali būti įvairi - nuo vienkartinio epizodo iki lėtinių simptomų.
Gydymo galimybės ir pagalbos formos
Gydymas turi būti profesionalus, individualus ir taikomas reikalingą laiką. Pacientams gali būti skiriami medikamentai, psichoterapija, instrumentinės procedūros (šviesos terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija, elektroimpulsinė terapija) bei psichosocialinės reabilitacijos priemonės. Kiekvienam sutrikimui gydymas parenkamas remiantis simptomų tipu, sunkumu ir paciento poreikiais.
Medikamentinis gydymas
Depresijai ir nerimo sutrikimams dažnai skiriami antidepresantai, nerimą slopinantys vaistai, miegą gerinantys preparatai. Psichoziniams sutrikimams taikomi antipsichotikai; ADHD gydymui - psichostimuliatoriai arba atomoksetinas. Benzodiazepinai greitai veikia nerimui, tačiau gali sukelti pripratimą bei turi būti vartojami atsargiai. Dažname sutrikime gydymas vaistais trunka mėnesius ar metus, o ankstyvas ir nuoseklus gydymas sumažina atkryčių riziką.
Psichoterapija ir nefarmakologinės priemonės
Psichoterapinės metodikos - kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminės, psichoanalitinės ar kitos rūšys - padeda keisti mąstymo, elgesio ir emocinius procesus, mažinti simptomus bei gerinti funkcionavimą. Psichosocialinė reabilitacija (ergoterapija, darbo įgūdžių mokymas, užimtumo konsultacijos) padeda atgauti arba išvystyti būtinuosius įgūdžius savarankiškam gyvenimui ir darbui.
Ergoterapeutas gali padėti ugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžius (higiena, maisto ruošimas, finansų valdymas), lavinti laiko planavimo ir organizavimo gebėjimus, mokyti streso valdymo ir atsipalaidavimo technikų, skatinti hobius bei pritaikyti aplinką taip, kad pagerėtų funkcionalumas ir savarankiškumas.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Specializuotos paslaugos ir reabilitacija
Stacionarinis gydymas, dienos stacionarai, specializuotos reabilitacijos programos ir paramos grupės svariai prisideda prie atsigavimo. Pavyzdžiui, atnaujinti psichiatrijos skyriai skirti ankstyviems psichozės epizodams, kai svarbu greitai suteikti pagalbą ir pradėti gydymą. Socialinė parama ir stiprūs socialiniai ryšiai sumažina izoliacijos žalą ir pagerina gydymo rezultatus.
Kaip atpažinti grėsmingas situacijas ir kada kreiptis pagalbos
Jeigu simptomai yra sunkūs, blogėja arba nereaguoja į gydymą, būtina kreiptis medicininės pagalbos. Tam tikri požymiai, pvz., mintys apie savižudybę, smarkūs elgesio pokyčiai, ryškiai sutrikęs realybės suvokimas (kliedesiai, haliucinacijos), reikalinga neatidėliotina intervencija.
Artimiesiems ir specialistams yra dvi pagalbos rūšys: nespecifinė pagalba pablogėjimo metu - padėti laikytis bendrųjų taisyklių ir užtikrinti saugumą; specifinė pagalba - nagrinėti santykių, šeimos dinamikos ir asmeninių istorijų įtaką ligos eigai, dalyvaujant psichoterapijoje ar psichologinėse konsultacijose. Artimųjų įtraukimas, psichoedukacija ir konfliktų sprendimas gali ženkliai pagerinti paciento situaciją.
Prevencija, gyvenimo būdas ir savipagalba
Daugumai psichikos sutrikimų, siekiant efektyvesnio rezultato, vertėtų atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą: sveika ir reguliarus maitinimasis, fizinis aktyvumas, laikas lauke, socialiniai ryšiai ir kokybiškas miegas padeda mažinti simptomus. Svarbu mokytis streso valdymo, užbaigti streso ciklus, praktikuoti atsipalaidavimo technikas ir esant reikalinga - kreiptis pagalbos laiku.
Taip pat rekomenduojamos rūšys: specialios dietos, vitaminų ir mineralų papildai, neįpareigojančios priemonės - omega-3 riebiosios rūgštys, atitinkamos praktikos pagal individualius poreikius. Jei sunku užmigti ar naktimis dažnai prabudinate, gali padėti sunkioji antklodė.
Gydymo trukmė ir ilgalaikė priežiūra
Gydymo trukmė labai skiriasi priklausomai nuo individualių paciento ypatybių ir simptomų sunkumo. Psichikos sutrikimų gydymas dažnai būna ilgas, kartais reikalinga nuolatinė priežiūra. Ankstyvas ir nuoseklus gydymas sumažina atkryčių riziką, o per ankstyvas gydymo nutraukimas dažnai lemia recidyvus.
Socialinės teisės, stigma ir reintegracija
Lietuvoje vis dar bijoma kreiptis dėl psichikos ar emocinės sveikatos negalavimų, nerimaujama, kad diagnozė atims tam tikras teises ar galimybes. Siekiant mažinti stigmatizaciją ir skatinti reintegraciją, buvo peržiūrėti specialūs sveikatos reikalavimai tam tikroms profesijoms. Pvz., žmonės, pasveikę nuo psichikos sutrikimų ir nebeturintys jų elgseną ar mąstymą neigiamai veikiančių požymių, gali įgyti platesnes teises, pavyzdžiui leidimą įsigyti ir turėti ginklą, esant pakankamai ilgam remisijos laikotarpiui. Tokie sprendimai priimti, siekiant mažinti atskirtį ir suteikti daugiau galimybių visaverčiam visuomenės dalyvavimui.
Kas padeda sveikti po psichozės?
- Vaistai arba vaistų deriniai.
- Neurostimuliacinės priemonės (elektros impulsų terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija).
- Abstinencija nuo psichoaktyvių medžiagų.
- Psichologinių gebėjimų stiprinimas, konfliktų sprendimas ir psichosocialinė reabilitacija.
- Socialinė parama ir optimalus streso lygio palaikymas.
Maždaug trečdaliui pacientų gali būti pasveikimas arba lengvas sutrikimas po kelių psichozės epizodų, tačiau dviem trečdaliams reikalinga pagalba visą gyvenimą. Todėl ankstyvos intervencijos svarba - esminė.
Praktiniai žingsniai, jei įtariate psichikos sutrikimą
- Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą dėl išsamaus klinikinio įvertinimo.
- Jei yra fizinių simptomų, būtina atmesti somatines priežastis atlikus reikalingus tyrimus.
- Aptarkite gydymo galimybes: medikamentinį gydymą, psichoterapiją, gyvenimo būdo pokyčius.
- Jeigu yra savižudiškos mintys arba pavojus sau ar kitiems - skubiai kreipkitės į skubios pagalbos tarnybas.
- Įtraukite artimuosius į gydymo procesą, pasinaudokite paramos grupėmis ir reabilitacijos paslaugomis.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti nurodytais kontaktais: telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą ar registruodamiesi konsultacijai.
| Sutrikimo tipas | Pagrindiniai simptomai | Gydymo pagrindai |
|---|---|---|
| Depresija | Liūdesys, energijos stoka, miego sutrikimai, savivertės kritimas | Antidepresantai, psichoterapija, šviesos terapija |
| Nerimo sutrikimai | Pastovus nerimas, vegetaciniai simptomai, miego problemos | Antidepresantai/anksčiau benzodiazepinai trumpam, psichoterapija |
| Psichozė | Kliedesiai, haliucinacijos, realybės praradimas | Antipsichotikai, neurostimuliacija, psichosocialinė reabilitacija |
| ADHD | Nedėmesingumas, hiperaktyvumas, impulsyvumas | Psichostimuliatoriai, psichoterapija, organizacijos įgūdžių mokymas |
| SSS | Intensyvus dėmesys fiziniams simptomams, didelis stresas | Kombinuotas gydymas: psichoterapija, gyvenimo būdo korekcijos, kartais vaistai |
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Jei įtariate, kad Jums reikalinga pagalba - kreipkitės į gydytoją.