Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso konferencijų salėje surengta mokslinė - praktinė konferencija slaugytojoms „Stresas darbo vietoje ir jo pasekmės kolegoms ir paslaugų vartotojams“, skirta Lietuvos slaugos specialistų organizacijos 25-čiui. Konferencija susidomėjo įvairių specializacijų slaugytojos, dirbančios ne tik Šiauliuose, bet ir aplinkinių rajonų gydymo įstaigose. Stresas yra emocinė būsena, kurią sukelia įvairūs emociniai faktoriai. Pasak Psichiatrijos klinikos psichologės-psichoterapeutės dr. Viktorijos Vaišvilaitės, pagrindiniai psichologiniai faktoriai būdingi daugeliui. Svarbu yra gebėjimas pastebėti ir atpažinti vidinius procesus (kiek mes gebam pajusti, kad reaguojam ir kaip reaguojam), taip pat mūsų įsitikinimai (kokią nuomonę turiu apie save, kas aš esu). Aptarti ir mechanizmai, kurie palaiko streso pasekmes arba tą būseną, kuri sukelia stresą. Vienas jų - įkyrus, negatyvus galvojimas, klinikiniu atveju vadinamas ruminavimu - kritiško, pasikartojančio, negatyvaus ir užsitęsusio mąstymo procesas. Pavyzdžiui, ima varginti mintys: „Kaip ji galėjo šitaip man pasakyti… Kodėl jis to nepadarė…“ Ir tai, anot specialistės, nėra vien tik mąstymas, tai yra ir vaizdiniai. Gydytoja atliko ir praktišką užduotį, padedančią numalšinti stresą, jaudulį ir nerimą. Tai yra dėmesingumo įsisąmoninimo praktika, trunkanti tris minutes. Proceso metu žmogus turi patogiai atsisėsti, atsipalaiduoti, užmerkti akis arba pasirinkti vieną tašką ir į jį žiūrėti, įsisąmoninti visas šiuo metu esamas mintis, jas kiek įmanoma pripažinti ir paleisti. Vėliau peržvelgti likusias emocijas ir jausmus, kūno pojūčius, atsipalaiduoti ir atsimerkti.
Žmonės, kurie dažnai jaučia stresą ar ilgai stresuoja, gali susirgti depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Pasak Psichiatrijos klinikos III skyriaus vyr. slaugos administratorės Onos Keserauskaitės, depresija yra skirstoma į endogeninę (dėl organizme vykstančių pokyčių, serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimų). Tai gali būti paveldima. Aptarti depresijai būdingi simptomai: sulėtėjęs mąstymas, kalba, minčių nebuvimas, nesugebėjimas susikaupti, liguista, liūdna nuotaika, prislopinti judesiai. Pasak O. Keserauskaitės, apie 70-90 procentų sergančiųjų depresija yra turėję suicidinių bandymų. Dažniausiai susergantys depresija ir yra linkę į savižudybę. Tarp jų - ir policijos bei sveikatos priežiūros darbuotojai. Dažnai savižudybių įvyksta dėl psichologinio smurto darbo vietoje. Švedijos mokslininkai nustatė, kad 10-20 proc. savižudybių įvyksta dėl mobingo darbe. Mobingas - tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų (ir vadovų) elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas - žeminti, apjuokti kurį nors kolegą, mažinti vertę, eliminuoti arba net atskirti darbuotoją nuo bendradarbių. Pasak Psichiatrijos klinikos bendrosios praktikos slaugytojo, magistranto Romaldo Vainausko, išskiriamos penkios mobingo proceso fazės: konfliktas, puolimas ir pasmerkimas, personalo valdymo lygis, neteisingas diagnozavimas, bei galimos mobingo pasekmės. Svarbu ankstyvas vadovo įsitraukimas - kai pastebimi pirmieji grėsmės ženklai, turi įsikišti vadovas ir išsiaiškinti situaciją.
Depresijos priežastys, simptomai ir pavojingos pasekmės darbe
Žmonės, sergantys depresija, dažnai patiria pagerėjimo ir pablogėjimo etapus. Kartais būsena, kuri primena pasivažinėjimą kalneliais, gali būti susijusi su vaistų vartojimu. Dėl to svarbu išgirsti ir suprasti žinutę, kurią ji atsiunčia apsilankydama. Depresija nėra nuosprendis - daugeliu atvejų galima reikšmingai pagerinti savijautą ir pasveikti. Tokiam rezultatui reikalingas kompleksinis požiūris: savipagalba, psichologinė ir, jei reikia, medikamentinė pagalba. TL;DR: depresija yra gydoma, o kliento ir terapeuto santykis labai svarbus terapijos sėkmei.
Daugelis depresijos simptomų yra pažintiniai, afektiniai, jutiminiai: prasta nuotaika, mažesnis malonumo jausmas, sumažėjęs aktyvumas, dėmesio koncentracijos sunkumai, kūno pojūčių pokyčiai. Geštalto psichoterapijos požiūriu depresija gali būti suprantama kaip skausmas ar savisaugos mechanizmas, kuris ima trukdyti, kai adaptacinis mechanizmas užstringa. Todėl terapijos tikslas gali būti ne tik ligos „lygų” gydymas, bet ir poreikių atskleidimas bei jų tenkinimas.
Kaip įveikti depresiją savimi ir su pagalba
- Pripažinti emocinę būseną ir įsiklausyti į save: „ir įsiklausyti į vidinį vaiką“, kuris gali protestuoti ir rodyti nepasitenkinimą bei baimę.
- Priimti atsakomybę už savo emocijas ir gyvenimą: „aš pats atsakingas už savo būseną“ ir „aš pats atsakingas už viską, kas vyksta mano gyvenime“.
- Klausyti ir suprasti vidinį vaiką: nereikalauti, nespausti ir neraginėti - vidinis vaikas turi galią reaguoti į spaudimą.
- Ieškoti pagalbos ilgaamžėje psichoterapijoje, nes vien terapijos forma gali būti nepakankama, o kompleksinė pagalba dažnai geriausia: savipagalba, psichologinė pagalba ir, kai reikia, medikamentinė pagalba.
- Rasti tinkamą pagalbos kelią: kreiptis į polikliniką, registruotis pas psichiatrą ir/ar psichologą; dažnai nemokamos konsultacijos yra ribotos, todėl svarbu pasinaudoti visomis galimybėmis.
Miegas, fizinis aktyvumas, vanduo ir masažas gali būti naudingi kaip palaikymas depresijos įveikimo procese. Taip pat svarbu stebėti dienotvarkę: idealu būtų 8 valandos darbo, 8 valandos poilsio ir 8 valandos miego. Depresija dažnai yra susijusi su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais, todėl ne visada vaistai vien tik išsprendžia problemą, o dažnai reikia integruotos pagalbos.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Prevencija ir gydymo galimybės
Noetel ir bendradarbiai (2024) rodo, kad fizinis aktyvumas yra veiksminga depresijos prevencijos priemonė, o NICE gairės (2022) nurodo, kad lengvai ir vidutinei depresijai kartais gali pakakti psichologinės pagalbos be vaistų. Tačiau sunkios formos depresijai paprastai reikalinga kombinuota priežiūra: psichoterapia ir/ ar medikamentinis gydymas. World Health Organization duomenys (2022) pabrėžia, kad depresija nėra vien tik individualus sutrikimas - ji paveikia žmogaus santykius ir darbą, todėl svarbus visuomenės ir darbo aplinkos požiūris į pagalbą.
Mobingo kontekstas ir jo įveikos priemonės
Mobingas - tai ilgesnį laiką besikartojantis žemindamas elgesys darbo vietoje, kurio tikslas gali būti kolegos ar vadovo eliminuoti arba sumažinti jų vertę. Tyrimai rodo, kad mobingas gali būti susijęs su psichologiniu tyrimu ir ilgaamžėmis problemomis. Ankstyvas vadovo įsitraukimas ir konfliktų sprendimas gali užkirsti kelią rimtoms pasekmėms.
Streso darbe supratimas, atpažinimas ir valdymas
Depresijos gydymas yra didelis iššūkis, bet galimas. Svarbiausia - įsiklausyti į save, kreiptis pagalbos, ir suvokti, kad depresija nėra nuosprendis. Geštalto psichoterapijos požiūriu svarbu išlikti empatiškiems sau ir klientui, siekti poreikio išgirdimo, ir palaipsniui adekvačiai reaguoti į vidinį vaiką. Terapinis procesas reikalauja laiko, sąmoningumo ir profesionalaus palaikymo.
| Strategija | Pasiūlymas | Šaltinis |
|---|---|---|
| Savarankiška pagalba | žinios apie depresiją, reguliarus fizinis aktyvumas, miego režimas | NICE 2022; Noetel et al. 2024 |
| Psichologinė pagalba | individualios konsultacijos, psichoterapija | Cuijpers et al. 2021 |
| Medikamentinė pagalba | psichiatrų išduodami antidepresantai, kai reikia | WHO 2022; NICE 2022 |
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
tags: #kaip #slaugytojai #sumazinti #liudesi #esant #depresijai