Šiandien socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Juose ne tik bendraujame, bet ir sekame naujienas, ieškome įkvėpimo ir priimame sprendimus. Šiame kontekste ypatingą vaidmenį atlieka nuomonės formuotojai, dar kitaip vadinami influenceriais.
Kas yra nuomonės formuotojas ir iš kur kilo sąvoka
Bendrąja prasme, anglų kalboje žinomas ir mūsų kalbai pritaikytas terminas „influenceris“ reiškia žmogų ar daiktą, kuris daro įtaką kitam. Sąvoka „nuomonių lyderis“ pirmą kartą paminėta sociologų Paulo Lazarsfeldo, Bernardo Berelsono ir Hazelio Gaudeto studijoje. Ši sąvoka kilo iš JAV ir Izraelio mokslininko sociologo Elihu Katzo dviejų pakopų komunikacijos srauto teorijos, kurioje teigiama, kad dauguma žmonių pasirenka savo poziciją remdamiesi nuomonių lyderio išsakytu vertinimu.
Nuomonių lyderiu gali būti bet kuris žmogus, kuriantis kokybišką turinį - įdomiai rašantis ir fotografuojantis, kad įkvėptų kitus socialinėje erdvėje - ir darantis poveikį vartotojų nuomonei ir pirkimo sprendimams. Nuomonių lyderiai paprastai rašo aktualiomis visuomenėje temomis - išsako savo nuomonę apie svarbius įvykius, dalijasi pomėgių, pramogų, kelionių, sporto, sveikos gyvensenos, tėvystės įžvalgomis ir pan.
Influncerių kilmė ir raida
Influenceriai atsirado beveik tuo pačiu metu, kaip ir visos masinės medijos bei socialiniai tinklai. Dalintis beveik kiekviena savo gyvenimo akimirka, pasakoti savo paslaptis ar rodyti asmeninius gyvenimo įvykius ar reklamuoti tam įvairius reikalingus ir ne tiek reikalingus daiktus ar paslaugas - influencerių kasdienybė nuo pat pirmųjų dienų pasirodžius socialiniams tinklams.
Nuo pat seniausių laikų, kai žmonės pradėjo kurti bendruomenes, jose išsiskyrė išskirtinės asmenybės, žmonės, turintys tvirtą nuomonę, lyderio savybes. Šie žmonės tampa lyderiais tarp kitų žmonių, jų poelgiai tampa pavyzdiniais. Būtent tokie individai dėl savo išskirtinių savybių, yra vadinami nuomonės formuotojais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Nuomonės formuotojų klasifikacija ir auditorijų mastas
Kaip jau supratote, influencerius galima skirti pagal sritis ir populiariausius socialinius tinklus, kuriose jie veikia. Dar - pagal sekėjų skaičių ir įtaką. Tai tam tikroje nišinėje industrijoje įtakos kitų nuomonei ir apsisprendimui turintys žmonės.
Originalų, autentišką turinį kuriantys žmonės socialiniuose tinkluose turi bent kelias dešimtis tūkstančių sekėjų. Sekėjų ribos, kai nuomonės formuotojai laikomi macro influenceriais - nuo 30000 iki 100000. Neretai mega influenceris yra asmuo, kuris savo populiarumą įgijo dar kituose medijos kanaluose.
Su influenceriais įvairiose agentūrose dirbantys specialistai nurodo ir sekėjų ribas. Ne paslaptis, kad nuo sekėjų skaičiaus ir įsitraukimo reitingo priklauso ir tai, kiek kainuoja influencerių reklama. Šiuo metu micro nuomonės formuotojų reklama - santykinai pigiausia. Kartais atlygis skaičiuojamas ne valiuta, o mainais (galimybe pasinaudoti prekėmis arba paslaugomis).
Populiarumas ir Lietuvos rinkos statistika
Naujausiais, 2020 m. „Gemius“ e-komercijos duomenimis, Lietuvos ir užsienio nuomonės formuotojus / influencerius socialiniuose tinkluose seka 37% Lietuvos interneto vartotojų, t.y. 5 % daugiau nei praėjusiais metais. 21% Lietuvos interneto vartotojų teigia, jog yra nusipirkę prekę ar paslaugą po to, kai pamatė nuomonės formuotojo reklamą / rekomendaciją socialiniuose tinkluose, tuo tarpu 71% respondentų sako, jog tokiu būdu prekės ar paslaugos įsigiję nėra.
Respondentų taip pat prašėme įvardinti, kuriuose socialiniuose tinkluose šie turi savo asmeninį profilį bei kuriais iš jų naudojasi dažniausiai. Youtube tinkle savo asmeninę paskyrą teigia turintys 60 proc. (+8 proc.), „Instagram“ - 56 proc. (+12 proc.) respondentų, o juos įvardijusių, kaip tuos socialinius tinklus, kuriuos naudoja dažniausiai yra vidutiniškai apie 37 proc. (+10 proc.). Šiame tinkle savo asmeninę paskyrą sako turintys 22 proc. Lietuvos interneto vartotojų, t. y. 13 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o šį socialinį tinklą, kaip tą, kurį naudoja dažniausiai, įvardijo 10 proc. respondentų arba 7 proc. daugiau nei 2019 m.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Jau trečius metus internetinės apklausos būdu buvo renkami populiariausi (top of mind) Lietuvos influenceriai. Šiais metais pirmąją vietą užima Karolina Meschino, kurią pirmu numeriu įvardijo 34 proc. (+6 proc.) respondentų, antroje vietoje - Naglis Bierancas 26 proc. (-10 proc.), trečioje - Agnė Jagelavičiūtė 21 proc. (-7 proc.). Praėjusiais metais pirmąją vietą užėmė N.Bierancas.
Kaip pvz. knygų, filmų ar muzikos prekes lietuviai jau du metus iš eilės labiausiai tapatina su Dovile Filmanavičiūte 33 proc. (+15 proc.), kelionių tematikoje taip pat antrus metus iš eilės išskiriamas žurnalistas Orijus Gasanovas 46 proc. (+16 proc.), o su drabužių bei aksesuarų tematika labiausiai siejama Karolina Meschino 35 proc. (+21 proc.).
Influencerių vaidmuo rinkodaroje ir strategijos
Nuomonės formuotojų strategija turi atspindėti bendrus soc. tinklų ir, apskritai, bendros rinkodaros strategijos tikslus - trumpalaikius ir ilgalaikius. Efektyviausia ši priemonė tada, kai nuomonės formuotojai yra rinkodaros plano dalis, papildanti kitas. Pasirinkta socialinių tinklų asmenybė ar pats ambasadorius turi atspindėti prekių ženklo vertybes, komunikacijos toną. Jei sekėjai patiki influenceriu, pasitiki ir siūlomo prekių ženklo kokybe.
Nuomonės formuotojai gali prisidėti visose pirkėjo kelionės etapuose - pavyzdžiui, jie gali tapti informacinės kampanijos dalimi arba reklamuoti konkretų produktą ir taip veikti pirkėjo apsisprendimo etape. Populiariausi influenceriai Lietuvoje ir užsienio šalyse padeda startuoliams ir jau ilgai gyvuojančioms įmonėms siekti savo tikslų (žinomumo, įsitraukimo, pardavimų, kt.).
Tam, kad galėtumėte sektis rezultatus, reikalingi aiškūs kampanijos tikslai. Yra specialios programėlės, kurios leidžia sukurti unikalias nuorodas kiekvienam influenceriui, pavyzdžiui, UTM Tag Builder. Taip pat, srautą ir tam tikrus veiksmus galima sekti Google Analytics platformoje. Shopify dar praėjusiais metais pasidalino pranešimu, kuriame teigiama - vos 67 % prekių ženklų žino ir seka savo investicijos į influencerius grąžą (ROI).
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Influencer Marketing Hub komanda dalinasi skaičiais - dar 2020 metais 9,7 milijonais vertinta influencerių rinka 2022-aisiais, manoma, pasieks 16,4 milijonų. O štai Oberlo vykdytos apklausos rezultatai parodė - net 93 % rinkodaros vadovų naudojasi influencerių paslaugomis. Globally net 97 proc. rinkodaros specialistų dirba su nuomonės formuotojais.
Kūrybiškumas, įsitraukimas ir pardavimus skatinantys metodai
Kūrybiškumas, suartėjimas su žiūrovu, idėjos perteikimas per humoro prizmę - viskas įgyvendinta. Nuolaidos kodai, konkursai - efektyvios priemonės pritraukti. Dažnai nuomonės formuotojams suteikiami nuolaidos kodai, kuriais pasinaudojęs sekėjas gali gauti nedidelę, dažniausiai 10-20 proc. nuolaidą. Kita dažna pirkimo skatinimo priemonė - nuomonės formuotojų skelbiami konkursai.
Produkto pristatyme nuomonės lyderiai pabrėžia teigiamas reklamuojamojo produkto savybes, pasidalina asmeninėmis įžvalgomis, taip darydami poveikį skaitytojui. Nors produkto pristatymu gali būti ir laisvo stiliaus, neredaguotas tekstas, matoma tendencija taikyti tarptautiniu mastu paplitusius struktūros modelius: nuomonės formuotojai pristato produktą aprašydami jo savybes arba naudoja „konkurso modelį“.
Nors tekstų struktūra vienoda, nuomonės formuotojai naudoja tam tikras kalbines priemones, kurios paverčia tekstą originaliu ir būdingu tik to vartotojo įrašams. Norėdamas paveikti skaitytoją, nuomonės formuotojas savo tekste vartoja kalbines priemones, būdingas kasdienei jaunimo kalbai, pvz., anglicizmus, susijusius su socialinių tinklų funkcijomis like, share, comment, ar įrašo temą atitinkančius anglicizmus, kaip lifestyle, haul. Taip pat vartojami jaustukai, pvz., 😍, 🙌, 🎉, kurie paveikslėliu išreiškia emociją, taip papildydami rašytinį tekstą.
Agentūros, profesionali pagalba ir rinkos pokyčiai Lietuvoje
Prasidėjus socialinių tinklų erai ir suklestėjus „influencerių‘‘ kultūrai, nuomonės formuotojai patys rinkdavosi savo auditoriją, patys rūpindavosi reklamos turiniu ir ryšiais su užsakovais. Vos prieš porą metų, pradėjus kurtis nuomonės formuotojų marketingo agentūroms, darbas socialinėse medijose pasikeitė.
Tokios agentūros, būdamos tarpininkais tarp reklamos užsakovų bei turinio kūrėjų, ženkliai palengvina „influencerių“ darbą. „RELATE“ vadovė Dovilė Šileikaitė sako, kad jų agentūra šioje reklaminėje veikloje gali pasiūlyti itin platų paslaugų asortimentą. Agentūra turi partnerių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurie gali padėti „influenceriams“ ir gauti pasiūlymus iš užsienio rinkų, ir dirbti su didžiaisiais rinkos žaidėjais Lietuvoje.
Taip pat, agentūros viduje turime įvairių specialistų, kaip copywriteriai, art'ai, turinio kūrėjai, strategai, kurie gali padėti „influenceriams“ skirtingose srityse. Dažniausiai nuomonės formuotojai turi savo asmenines temas, apie kurias kalba socialiniuose tinkluose, tad tiek patys turinio kūrėjai, tiek prekių ženklų atstovai atsirenka vieni kitus pagal tai, kaip sutampa vertybės bei požiūriai.
Dirbtinis intelektas, virtualūs influenceriai ir etikos iššūkiai
Visuomenei yra vis sunkiau atskirti pagražintą realybę ir DI sukurtus vaizdus. Kornelio universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, tik 62 proc. žmonių gali atpažinti DI sukurtą nuotrauką, o net 87 proc. apklaustųjų manė, kad DI sukurta nuotrauka buvo tikra. Daugumai vartotojų gali būti sunku atskirti, kada už ekrano išties slypi tikras žmogus.
Jau 2019 metais Lietuvoje pirmą kartą buvo pristatyta pirmoji skaitmeninė nuomonės formuotoja Aili. Dabar ši technologija pažengė dar toliau - DI nuomonės lyderiai atrodo dar realistiškiau, o tai atveria naujas galimybes įmonėms, bet tuo pačiu ir kelia naujų grėsmių socialinių tinklų vartotojams.
Pavyzdžiui, šį rugpjūtį „Guess“ mados prekės ženklas spausdintai reklamos kampanijai naudojo tik DI kurtus realistiškus avatarus. Vienas iš tokių pavyzdžių yra DI nuomonės formuotoja Aitana, kuri „Cybernews“ duomenimis, per mėnesį uždirba iki 10 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad už DI nuomonės formuotojos išvaizdą atsakinga ne produktai, o programos algoritmai.
Tokia didelė sekėjų minia suteikia galimybę DI nuomonės formuotojos kūrėjams iš įvairių prekės ženklų prašyti maždaug 1000 eurų už kiekvieną reklaminį įrašą. Tačiau tikrasis tokių projektų uždarbis slypi suaugusiems skirto mokamo turinio platformose, tokiose kaip „OnlyFans“ konkurentė „Fanvue“.
Pasak P. Pakutinsko, Aitana nėra vienintelė DI socialinių tinklų žvaigždė. Virtuali devyniolikmetė iš Helsinkio Milla Sofia, italė Emily Pellegrini, berlynietė Sika Moon - tai tik keletas virtualių „influencerių“ pavyzdžių.
Žmonės seka ir domisi nuomonės lyderiais tada, kai gali su jais susitapatinti, o DI avatarai socialiniuose tinkluose rodo nerealią realybę. Nežymėtas DI turinys gali turėti neigiamą poveikį sekėjams. Visuomenė turi teisę žinoti, ar mato tikro žmogaus, ar DI nuomonės formuotojo, įrašus. Aiškus DI turinio žymėjimas stiprina pasitikėjimą socialinės medijos platformomis ir prekės ženklais, kurie bendradarbiauja su DI avataru.
„DI robotai jau dabar sudaro reikšmingą socialinių tinklų komentatorių dalį, tad jiems pradėjus masiškai kelti turinį, pagrindinės platformos gali prarasti visą savo žavesį. Žmonės visais laikais vertino autentiškumą ir ryšį su kitais žmonėmis, todėl nesuvaldyta DI „asmenybių“ invazija gali juos išvyti į naujus DI neprieinamus socialinius tinklus. Tačiau galimai to neprireiks, nes populiariausios platformos DI sugeneruotą turinį ir profilius pradės žymėti specialiais ženklais, išvengiant nesusipratimų ir suteikiant pasirinkimą - matyti tokį turinį ar ne“, - reziumuoja Skaitmeninės pažangos ekspertas P.N.
Etika, manipuliacija ir įtaka vartotojams
Nuomonės formuotojų įtraukimas į rinkodaros kampanijas Lietuvos rinkoje vis dar aktualus daugeliui prekių ženklų, kuriems svarbus ne tik socialinių tinklų įžymybių sekėjų skaičius, bet ir jų reputacija. Nuomonių lyderių rinkodaros esmė - didinti prekės ženklo žinomumą ir skatinti pardavimą. Nuomonės formuotojų įtaka prekiniam ženklui pagerina prekės ženklo įvaizdį.
Vytauto Didžiojo universiteto docento, ekonomikos mokslų daktaro Justino Kisieliausko interesų laukas apima socialinių tinklų marketingą, elgsenos ekonomiką, skaitmeninį marketingą. Mokslininkas akcentuoja, kad yra įvairių būdų, kaip kai kurie nuomonės formuotojai manipuliuoja visuomene, siekdami įtikinti juos nusipirkti vieną ar kitą daiktą.
Visų pirma, jie naudojasi savo autoritetu, kuris nebūtinai yra tiesiogiai susijęs su demonstruojamu produktu ar paslauga. Neteigiu, kad stiliaus ar sveiko gyvenimo būdo guru negali domėtis finansais, tačiau matant praktikas, tai nėra patys patikimiausi patarimų šaltiniai investavimo klausimu. Taip pat, „influencerių“ piešiama realybė (kartu ir produktai) yra selektyvi, neretai - tiesiog suplanuota.
Jis priduria, kad nuomonės formuotojai naudoja ir emocinio ryšio ar sąsajų kūrimą. Pavyzdžiui, pasitelkus istorijų pasakojimo metodą: prekių ženklų žinutės, kaip Trojos arklio legendoje, į žmonių galvas patenka ir per vienas ar kitas emocijas susisieja per įvairias, dažniausiai net su produktu tiesiogiai nesusijusias, istorijas. Anot docento, neretai nuomonės formuotojai pardavinėja ne produktus ar paslaugas, bet priklausymo, neatsilikimo, išskirtinumo, ypatingumo, galų gale, laimės, teisingo ar tikro gyvenimo iliuzijas.
Manipuliuoti padeda ir žodžiai, neretai naudojami marketingo pasaulio žmonių - specialus, išskirtinis, autentiškas, visa keičiantis, limituoto leidimo, naujas, tik šiandien, suskubk, nepraleisk, prisijunk, kurie marketingo žinutę verčia emocine ir kuria baimę kažką praleisti (angl. FOMO). Manipuliaciją atpažinti gana sudėtinga, o ir riba tarp informacinio bendravimo ir manipuliacijos - siaura.
Poveikis psichikai ir socialiniai pavojai
Žmonės linkę pasitikėti „influenceriais“. Žmonės per ilgą laiką suprato, kad reklama labiau atspindi ne nuoširdžią tikrovę, o surežisuotą fikciją. Nepilnai atskleista tiesa, autentiškumo trūkumas, suplanuoti scenarijai, modifikuota tikrovė, galop - nesusijusios su vartotoju reklamos perteklius sukūrė ne tik nepasitikintį, bet ir dažną verslo reklamą lengvai identifikuojantį ir ignoruojantį vartotoją.
Nuolatinis kruopščiai kuriamų ir dažnai idealizuotų kitų žmonių, ypač nuomonės formuotojų gyvenimo vaizdų matymas gali kelti nepilnavertiškumo jausmą, žeminti savivertę. Žalą žmogaus dvasinei sveikatai gali sukelti kibernetinės patyčios, anoniminės ar netikros anketos, bijojimas praleisti (FOMO), privatumo pažeidimai ir priklausomybė nuo socialinių tinklų.
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis teigia, kad žmonėms internete išsirinkti produktą tapo gerokai sunkiau, o čia padeda nuomonės formuotojai. „Anksčiau buvo daug lengviau, nes nereikėjo žymėti reklama, tai atrodydavo, kad tiesiog rekomenduoja. Dabar irgi žmonės rekomenduoja, tie, kurie negauna pinigų ir nėra „influenceriai“. Tokiomis rekomendacijomis labiau pasitiki, nes yra milžiniškas pasirinkimas, nežinai, ką pasirinkti. Jeigu kažkuris yra išbandęs - daug lengviau ir man tą pabandyti“, - teigia psichoterapeutas.
Pasak D. Jakučionio, žmonės pasitiki pirma „influenceriu“, kadangi jisai užsidirbo savo reputaciją. Kai jau tuo žmogumi pasitikima, tai ir pasitikima tuo, ką jis sako, reklamuoja, rekomenduoja. Tai tarsi turėtų būti kokybiška, nes aš pasitikiu tuo žmogumi, tai jisai neturėtų meluoti.
Atsakomybė, skaidrumas ir rekomendacijos vartotojams bei prekės ženklams
Žmonės seka ir domisi nuomonės lyderiais tada, kai gali su jais susitapatinti, o DI avatarai socialiniuose tinkluose rodo nerealią realybę. Nežymėtas DI turinys gali turėti neigiamą poveikį sekėjams. Visuomenė turi teisę žinoti, ar mato tikro žmogaus, ar DI nuomonės formuotojo, įrašus.
Aiškus DI turinio žymėjimas stiprina pasitikėjimą socialinės medijos platformomis ir prekės ženklais, kurie bendradarbiauja su DI avataru. Jei žmogus nori būti užtikrintas nuotraukos ar vaizdo įrašo tikrumu, jis gali pasitelkti kitas DI programas, kurios galėtų analizuoti turinį ir atpažinti, ar vaizdas yra autentiškas.
Žmonėms susidūrus su „įtakotukų“ turiniu, turėkime omenyje, kad jei yra minimas ar matomas vienas ar kitas prekių ženklas, konkretus produktas ar paslauga, 99 proc. tikimybė, kad už tai buvo sumokėta. Kritinis mąstymas - detalesnės informacijos ir papildomų šaltinių/atsiliepimų paieška dar niekam nepakenkė.
Populiariausių Lietuvos influencerių paminėtos pavardės ir platformos
Populiariausiųjų dešimtuke pozicijas išlaikė menininkas Algis Kriščiūnas, jau minėtas Orijus Gasanovas, aktorius ir humoristas Mantas Stonkus, lenktynininkas Benediktas Vanagas. Šiame dešimtuke šiemet, greta čia pozicijas išlaikiusių renginių ir laidų vedėjo Rolando Mackevičiaus bei žurnalisto ir TV laidų vedėjo Orijaus Gasanovo, taip pat išvysime praėjusiais metais čia nesireitingavusias nuomonės formuotoją, modelį ir visažistę Deimantę Kazėnaitę, TV laidų vedėją, verslininkę Beatą Nicholson bei atlikėją ir verslininkę Nataliją Bunkę.
„YouTube“ dešimtukas šiemet, lyginant su praėjusiais metais, gerokai pakitęs. Naujokai dešimtuke - humoristas Justas Pečeliūnas (justas_pec) ir makiažo gudrybėmis besidalijanti turinio kūrėja Emilė Šlepavičiūtė (emilokss).
Į ką atkreipti dėmesį renkantis influencerį
Nesvarbu, tai mažai kam žinomi užsienio ar didžiausi Lietuvos influenceriai - kas tai tiksliai turėtų būti nėra pirmasis klausimas. Atsakykite sau, koks to žmogaus vaidmuo jūsų tikslinio pirkėjo kelionėje, kaip jį įsivaizduojate. Juk influencerių marketingas yra apie žmones, jų asmenybes, vertybes.
Vietoje to, įvertinkite, kaip influenceriui pavyksta dirbti su įsitraukimu, ar gerėja turinio kokybė, ar įrašai atspindi rinkoje aktualias temas. Auditorijos pločio nebepakanka, gylis tampa svarbesnis - ne tik turinio esmės, vizualumo, bet ir patikimumo, nuoseklumo plotmėse.
Patikimumo ir reputacijos svarba
Tiek sekėjai, tiek reputacija yra išoriniai veiksniai. Turint mintyje įvairias technologijas, kurios pasitelkiamos dirbtiniam sekėjų skaičiaus didinimui, šis dėmuo tampa mažiau sukontroliuojamas, įvertinamas. Tuo tarpu reputacija yra mažiau techninis veiksnys. Ji ilgiau kuriama ir sudėtingiau atstatoma, turi didesnį emocinį svorį, o kaip tik per tai kuriamas ryšys tarp vartotojo ir produkto.
Rekomendacijos prekių ženklams ir vartotojams
- Nustatykite aiškius kampanijos tikslus ir KPI, kad galėtumėte tinkamai matuoti ROI;
- Atsirinkite influencerius pagal vertybių atitikimą, įsitraukimo rodiklius ir turinio kokybę, ne tik sekėjų skaičių;
- Naudokite unikalius nuorodų žymėjimus (pvz., UTM), siekiant sekti pardavimus ir srautus;
- Reikalaukite atvirumo: pažymėkite reklaminį turinį ir DI sukurtus įrašus, kad stiprintumėte pasitikėjimą;
- Eksperimentuokite su formatais ir kanalais, bet vertinkite gylį ir emocinį ryšį su auditorija.
Santrauka apie rinkos tendencijas
Populiariausi influenceriai Lietuvoje ir užsienyje padeda įvairiems prekių ženklams siekti tikslų. Apskritai, dirbdami su skirtingais projektais, ne kartą įsitikinome - šis reklamos tipas yra labai lankstus ir palieka daug vietos kūrybai, eksperimentams. Globaliai didžiausiu iššūkiu įvardijamas tinkamo nuomonės formuotojo suradimas. Būtent šioje vietoje tikimasi procesą pagreitinti pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI).
| Rodiklis | Reikšmė / pokytis |
|---|---|
| Interneto vartotojų, sekiančių influencerius | 37% (+5%) |
| Vartotojai, įsigiję prekę po influencerio rekomendacijos | 21% |
| Turintys YouTube paskyrą | 60% (+8%) |
| Turintys Instagram paskyrą | 56% (+12%) |
| Pirmaujantis Lietuvos influenceris | Karolina Meschino (34%) |
Autorės: Marija Jogminė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė
tags: #lietuvos #socialiniu #tinklu #izimybes