Reabilitacijos ir abilitacijos skirtumai ir apibrėžimai

Reabilitacija ir abilitacija dažnai vartojamos kartu, tačiau jos turi skirtingus tikslus, uždavinius ir taikymo sritis. Apibrėžus kiekvieną sąvoką ir aptarus skirtumus, lengviau suprasti, kam ir kokios paslaugos reikalingos vaikui ar suaugusiajam, kaip vyksta reabilitacijos procesas, kokie etapai ir priemonės naudojami bei kokia yra paslaugų prieinamumo ir kompensavimo tvarka.

Apibrėžimai: kas yra reabilitacija ir kas yra abilitacija

Reabilitacija - dėl ligos ar traumos prarastų funkcijų arba gebėjimų grąžinimas. Medicininė reabilitacija yra esminė sveikimo proceso dalis, tačiau daugelis apie jos niuansus sužino tik tada, kai iškyla būtinybė.

Abilitacija - tai priemonės, skirtos vaikui, turinčiam raidos sutrikimų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vaikas įgytų ir palaikytų gebėjimus, reikalingus kasdieniam gyvenimui ir mokymuisi. Vienas iš reabilitacijos ir abilitacijos skirtumų yra tai, kad abilitacijoje, esant vaiko raidos sutrikimams, labai svarbu ne tik nuolat stebėti vaiko sveikatos būklę ir funkcinių galimybių kaitą, bet ir įvertinti, kaip vaikui augant, keičiasi jo poreikiai, ar atsiranda antrinių pažeidimų rizika.

Pagrindiniai skirtumai tarp reabilitacijos ir abilitacijos

  • Reabilitacija dažniau orientuota į funkcijų atstatymą po ligos ar traumos (grąžinti buvusias funkcijas). Vienas reabilitacijos tikslų - sumažinti ligos komplikacijų riziką, sutrumpinti laikinojo nedarbingumo trukmę ir sumažinti neįgalumą.
  • Abilitacija orientuota į vaiko ilgalaikį funkcinį pritaikymą, adaptaciją ir įgūdžių ugdymą per augimo bei vystymosi laikotarpį, kai svarbu numatyti ir reaguoti į kintančius poreikius (pvz., pradėjus lankyti darželį ar mokyklą).
  • Vaikui, kuriam gali prireikti reabilitacijos ar abilitacijos, dažniausiai būdingi keli sutrikimai arba požymiai, todėl reikalingas kompleksinis požiūris.
  • Abilitacija reikalauja nuolatinio stebėjimo ir priemonių koregavimo priklausomai nuo vaiko augimo, o reabilitacija dažnai turi aiškesnį, etapais nustatytą gydymo kursą.

Kokiam vaikui gali prireikti reabilitacijos ar abilitacijos

Vaikas, kuriam gali prireikti reabilitacijos ar abilitacijos, dažniausiai turi daugiau nei vieną sutrikimą, požymį, kurį pastebėjus galima reaguoti ir kreiptis į atitinkamas instancijas. Jeigu vaikui sutrinka sensorinė integracija, tuomet galima pastebėti neadekvačias reakcijas, keistą elgesį; vienas rimčiausių sutrikimų yra lietimo suvokimo sutrikimas.

Sensorinė integracija apima ir daugiau problemų, kurias galima pamatyti vaiko elgesyje: savipriežiūros sutrikimas, laisvalaikio, bendravimo ir mokymosi sunkumai. Pastebimi požymiai, kuriems reikėtų dėmesio: suka objektus aplink savo ašį, pastebimas padidėjęs arba nepakankamas fizinis aktyvumas ir kt.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Ankstyvoji intervencija ir jos reikšmė vaikų raidoje

Ankstyvoje jaunystėje pastebėjus raidos sutrikimą, paslaugų kompleksas, skiriamas vaikui ir jo šeimai, kai kuriose šalyse vadinamas ankstyvąja intervencija. Ankstyvoji intervencija - tai programa, susidedanti iš terapijų, praktinių užsiėmimų ir veiklų, skirtų spręsti problemas, susijusias su įvairiais raidos sutrikimais. Lietuvoje šios paslaugos vadinamos ankstyvąja reabilitacija.

Vaiko negalia yra didelis stresas jo artimiesiems ir jiems būtina psichosocialinė parama. Vaikui suteikiamas paslaugų kompleksas dažnai apima ne tik medicinines priemones, bet ir šeimos švietimą, socialinę bei psichologinę paramą.

Veiksniai, lemiantys vaiko raidą

Vardinami pagrindiniai bei svarbiausi veiksniai lemiantys vaiko raidą:

  • Šeimos ypatumai - kaip su vaiku elgiamasi šeimoje, kokie yra jo tėvai, jų elgesio namuose ypatumai.
  • Tėvų ir vaiko bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė - vaiko ir tėvų ryšys, atvirumas, problemų sprendimas ir ugdymo kokybė.
  • Vaiko patirtis gyvenant šeimoje - vaiko komfortas namuose, santykiai su tėvais.
  • Vaiko sveikatos priežiūros ir saugumo užtikrinimas šeimoje - priežiūra, higiena, apsauga nuo pavojingų objektų.

Vaikų reabilitacijos specifika

Vaikai - tai ne maži suaugusieji. Vaikų reabilitacija turi savo specifiką: terapijos pritaikomos prie vaiko amžiaus, vystymosi stadijos ir mokymosi poreikių. Vaikų reabilitacijos specifikos kelias į sėkmingą darbą apima ankstyvą aptikimą, individualų planavimą, šeimos įtraukimą ir adaptuojamų abilitacijos priemonių taikymą.

Reabilitacijos rūšys, etapai ir taikomos priemonės

Pagrindinės reabilitacijos rūšys: pradinė medicininė reabilitacija, ambulatorinė reabilitacija, stacionarinė reabilitacija ir palaikomoji reabilitacija.

Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija

Pradinė medicininė reabilitacija

Pradinė medicininė reabilitacija skiriama, kai atsiranda sutrikimų ūmiu ligos periodu, po jos arba paūmėjus lėtinei ligai. Pirmasis medisininės reabilitacijos etapas taikomas biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų turintiems pacientams ūmiu ligos periodu, siekiant sumažinti komplikacijų riziką.

Ambulatorinė reabilitacija

Ambulatorinė reabilitacija vykdoma tuomet, kai pacientui nereikalinga stacionarinė reabilitacija ir jis gali lankytis pas specialistus ambulatoriškai. Su siuntimu pacientas turi užsiregistruoti konsultacijai per 60 kalendorinių dienų. FMR gydytojas gali skirti iki 25 individualių ir (ar) grupinių ligonių kasos apmokamų procedūrų vienam pradinės ambulatorinės reabilitacijos epizodui.

Stacionarinė reabilitacija

Pacientus gydant ligoninėje, gali būti skiriama pradinė stacionarinė reabilitacija. Atsižvelgiant į diagnozę ir funkcijų sutrikimo laipsnį, vaikams taikoma nuo 10 iki 100 dienų stacionarinė reabilitacija. Dėl tos pačios priežasties galimi 2 kursai per kalendorinius metus su ne trumpesne nei 3 mėnesių pertrauka.

Palaikomoji reabilitacija

Vidutiniškai 200 vaikų kasmet prireikia palaikomosios reabilitacijos. Ji skiriama dėl sunkių nervų sistemos, judamojo-atramos aparato, akių, ausų-nosies-gerklės ar kraujo ir limfos ligų, kai vaikui nustatomas neįgalumas. 20 dienų palaikomoji reabilitacija šiems pacientams gali būti skiriama iki dviejų kartų per kalendorinius metus be pradinės medicininės reabilitacijos.

Dažniausiai taikomos reabilitacijos procedūros ir metodai

Kineziterapija - gydymas judesiu - yra pagrindinė reabilitacijos grandis. Judesys gerina judamojo aparato, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų būklę, atstato pažeistų organų funkcijas ir koreguoja ligos eigą.

Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?

Masažas - gydomasis kūno dirginimas rankomis ar įrankiu; gydomasis klasikinis masažas didina audinių paslankumą, koreguoja raumenų tonusą, gerina kraujo apytaką.

Ergoterapija - paciento funkcinių galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Dažniausiai skiriama po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, nugaros smegenų pažeidimų ar vaikams su cerebriniu paralyžiumi.

Fizioterapija - gydymas dirbtiniais fiziniais veiksniais (ultragarsas, elektromagnetinis laukas, lazerio spinduliai, termoterapija, krioterapija ir kt.). Šis metodas gerina audinių mitybą ir kraujotaką, mažina uždegimą ir spazmus, malšina skausmą.

Kitos procedūros ir priemonės: galvanizacija, impulsinė srovė, elektrostimuliacija (ES), TENS, diadinamoterapija, amplipulsterapija, darsonvalizacija, magneto terapija, ultragarsas, limfodrenažas (presoterapija), fototerapija („Bioptron“ ir kt.). Po gydymo kurso efektas kai kurių procedūrų gali išlikti apie mėnesį.

Reabilitacijos skyrimo tvarka ir FMR gydytojo vaidmuo

Pirmiausia šeimos gydytojas arba gydantis gydytojas pacientui išduoda siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijai gauti arba skiria šią konsultaciją stacionare gydomam vaikui. Iš paciento būklės, ligos sunkumo, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų FMR gydytojas nustato, ar reikia medicininės reabilitacijos, kokios rūšies ir trukmės.

FMR gydytojas įvertina bendrą vaiko sveikatos būklę ir priima sprendimą, ar reabilitacijos procedūros bus taikomos kompleksiškai kelioms sritims dėl kelių diagnozių, ar tik vienai sričiai. Gydytojas taip pat sprendžia, ar reikalingas tolesnis reabilitacinio gydymo etapas, jei po pirmojo etapo funkcijos tebėra sutrikusios.

Prieinamumas ir finansavimas Lietuvoje

Reabilitacijos paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, kai jie turi galiojantį siuntimą, fondo lėšomis apmoka ligonių kasa. Įprastai FMR gydytojo siuntimas gauti reabilitacijos paslaugas galioja 2 mėnesius.

Ligonių kasos apmokamų ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų skaičius auga: pernai jų suteikta beveik 40 % daugiau, palyginti su 2022 m. (2022 m. - 569 tūkst., praeitais metais - 789 tūkst. paslaugų). Privalomojo sveikatos draudimo fondo suma šioms paslaugoms apmokėti per tą laikotarpį padidėjo daugiau kaip 60 proc., pernai tam skirta per 25 mln. eurų.

VLK kompensuoja didelę dalį reabilitacijos paslaugų. Jei pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), jis gali gauti nemokamą reabilitaciją pagal medicinines indikacijas. Pacientas moka tik už papildomas paslaugas ar ilgesnį kursą, kurie nėra įtraukti į pagrindinį reabilitacijos kursą. VLK kompensuoja dažniausiai vieną reabilitacijos kursą per metus.

Statistika

Paslaugos tipas 2022 m. Praėjusiais metais Pokytis
Ambulatorinė medicininė reabilitacija 569 tūkst. 789 tūkst. +40 %
Finansavimas (PSDF) ~15 mln. (2022) ~25 mln. +60 %

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai 31 tūkst. vaikų suteikta per 44 tūkst. pradinės reabilitacijos paslaugų už kone 4 mln. eurų iš PSDF. 7,5 tūkst. vaikų stacionarinės reabilitacijos paslaugoms apmokėti prireikė 13 mln. eurų iš PSDF.

Reabilitacijos įstaigų prieinamumas ir pavyzdžiai

Reabilitacijos centrų realus prieinamumas priklauso nuo regiono, įstaigos sutarties su ligonių kasa ir laisvų vietų. Atliktas tyrimas, skambinant į keletą reabilitacijos centrų, parodė skirtingą atsakymo greitį ir registracijos praktiką. Pavyzdiniai centrai: Všį Valakupių reabilitacijos centras, Reabilitacijos centras „Naujas gyvenimas“, VšĮ „Lietuvos Reabilitacijos ir Slaugos Centras“ ir kt.

Kineziterapijos svarba ir tęstinumas po kurso

Kineziterapija yra neatsiejama reabilitacijos dalis. Pasaulinė kineziterapijos diena primena judėjimo svarbą ir teigiamą įtaką sveikatai. Baigus bet kurios rūšies medicininės reabilitacijos kursą, FMR gydytojas gali rekomenduoti, kad tokias paslaugas, kaip kineziterapija, tęstų šeimos gydytojo komandos kineziterapeutas. Kineziterapija taip pat gali būti įtraukta į slaugos paslaugas namuose, kai jos pacientui yra reikalingos.

Paciento patirtis ir personalo vaidmuo

Eilinį kartą maloniai nustebino įstaigos personalo profesionalumas, kantrybė ir išskirtinis dėmesys pacientui. Už tai ypatingai dėkinga kineziterapeutui Jonui, vyr. kineziterapeutei Jurgitai, masažo specialistui Valerijui, fizioterapijos kabineto „fėjai“ Ingai ir visam personalui. Reabilitacijoje šiame centre esu jau antrą kartą. Esu labai patenkinta ir nuoširdžiai dėkoju visiems specialistams už paaiškinimus, konsultacijas, nuoširdų ir šiltą bendravimą.

Reiškiu didelę padėką vadovei, gerb. Dulinskui Jurgiui ir visam kolektyvui, kurie nuolat skleidė geranoriškumą padėti. Medicinos sesutėms ir slaugytojoms už kruopštų darbą ir nuoširdumą. Asmeniškai noriu išreikšti padėką tiems, kurie nuoširdžiai ir profesionaliai dirbo: kineziterapeutui Jonui, ergoterapeutei Simonai, Ingutei už magneto procedūras, Ievutei už limfodrenažo procedūras. Dėkoju masažuotojui Stanislovui, registratorei, pasitinkančiai kas rytą su šypsena.

Noriu nuoširdžiai padėkoti reabilitacijos centro personalui už profesionalumą, nuoširdumą ir mielą bendravimą. Po gydymo jaučiuosi žymiai geriau, nors buvau pakankamai skeptiškai nusiteikusi prieš tai.

Pastaba apie gydytojo sprendimą

Apie reabilitacijos reikalingumą sprendžia ne pacientas, o gydantysis gydytojas. FMR gydytojas yra atsakingas už galutinį sprendimą dėl reabilitacijos poreikio ir kontraindikacijų įvertinimą.

tags: #reabilitacijos #ir #abilitacijos #terminai