Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas.
Pasinaudojus šia skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją. Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį.
Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
Kaip Apskaičiuojama Senatvės Pensija Lietuvoje?
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:
- Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
- Individualioji pensijos dalis (kintama)
1️⃣ Bazinė Pensijos Dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. 2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.).
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio.
- ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą.
- ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
2️⃣ Individualioji Pensijos Dalis
Ši dalis priklauso nuo:
- Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
- Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
- Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
📌 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų.
- 💡 Papildomai:
- Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus.
- Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
Ar Mano Papildomos Įmokos Turės Įtakos Išmokos Dydžiui?
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kada Galiu Išeiti Į Pensiją?
Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle. Visą pensijinio amžiaus lentelę rasite čia.
Kaip Pasikeistų Pensija, Jei Dirbčiau Dar 5 Metus?
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Sodra paskaičiavo pensijas 2 mln. žmonių, kurie dirba arba yra dirbę Lietuvoje. Skaičiuojama, kad apie 500-600 tūkst. jų šiuo metu yra užsienyje. Jeigu žmogus laiku nepaprašo pensijos, jam neišmokėti pinigai naudojami kitų gyventojų išmokoms.
Svarbu atkreipti dėmesį į dirbančius individualiai ir emigrantus. Asmenys, kurie dirba pagal verslo liudijimus arba individualios veiklos pažymas, turėtų atkreipti dėmesį į sukaupto darbo stažo dydį.
J.Varanauskienė pažymėjo, kad asmenys, kurie dirba pagal verslo liudijimus arba individualios veiklos pažymas, turėtų atkreipti dėmesį į sukaupto darbo stažo dydį. „Ko gero, labiausiai rūpintis ir domėtis reikėtų tiems žmonėms, kurie dirba savarankiškai. Didelė dalis taip dirbančių žmonių per metus neįgyja vienerių metų stažo, nes sumoka įmokas nuo sumos, mažesnės nei dvylika minimalių mėnesio algų. Jeigu savarankiškai dirbantis žmogus sumoka įmokas nuo pusės MMA, reiškia, kad per vienus darbo metus jis įgyja tik pusę metų stažo. Jeigu jis taip dirba dvidešimt metų, realiai jis turi tik dešimt metų stažo. O sukauptas stažas yra svarbus - reikia užsitikrinti, kad žmogus turės penkiolikos metų stažą, kad apskritai gautų „Sodros“ pensiją“, - kalbėjo J.Varanauskienė.
Pašnekovė pateikė duomenis, įrodančius, kad dirbantiems savarankiškai, derėtų susirūpinti dėl būsimos pensijos. „Apytiksliais skaičiavimais, trys iš penkių žmonių, kurie dirba savarankiškai - pagal verslo liudijimus, per metus sumokėjo įmokų mažiau nei nuo dvylikos minimalių mėnesio algų. Tai reiškia, kad jie yra tam tikroje rizikos zonoje, nesukaupti minimalaus stažo arba sukaupti jį labai mažą“, - teigė J.Varanauskienė.
Ji kalbėjo, kad užsienyje dirbantiems žmonėms stažas turėtų būti priskaičiuojamas, tačiau tik tuomet, kai išeis į pensiją. „Kalbat apie kitas Europos Sąjungos šalis, yra sutarčių, būdų, variantų, kaip keičiasi duomenimis, kaip vienoje šalyje įgytas darbo stažas prisideda prie kitos šalies įgyto stažo. Šiuo metu „Sodros“ skaičiuoklėje to nėra - mes negalime matyti, kokius stažus ir kokias teises įgyja dabar užsienyje dirbantys žmonės, bet kai jiems reikės eiti į pensiją, pagal galiojančią tvarką stažas yra priskaičiuojamas“, - sakė ji.
Primename, kad jei žmogus kreipėsi vėliau nei jam sukako senatvės pensijos amžius, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo gavimo dienos. „Siekiama, kad ateityje visos išmokos ir pensijos būtų pervedamos automatiškai, be papildomo žmogaus prašymo, tačiau šiuo metu senatvės pensijai apskaičiuoti ir paskirti būtina pateikti prašymą.
Daugelis į pensiją išeinančių žmonių turi stažo iki 1994 metų, o to laikotarpio informacija apie apdraustuosius dar nėra suskaitmeninta. Todėl žmonės patys turi pateikti „Sodrai“ darbo knygeles ar kitus dokumentus, įrodančius stažą iki 1994 metų, kad skiriant pensiją būtų įvertinti visi jų darbo laikotarpiai. Pateikdamas prašymą, žmogus taip pat nurodo, į kokią sąskaitą pageidauja gauti pinigus“, - aiškino „Sodra“.
„Naujas įstatymas kažko radikaliai nepakeitė. Reikšmingas išliko stažas, buvo įvesti taškai. Tų dviejų dydžių įtaka išsiveda į tam tikrą pensijos dydį. Rekomenduotume mūsų svetainėje prisijungti per elektroninę bankininkystę. Iškart žmogus pateks į elektroninę ataskaitą“, - žurnalistams antradienį kalbėjo „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Prognozuojamos pensijos skaičiuoklę neprisijungus galite rasti čia. Arba galite skaičiuoti prisijungę prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.
Prie sistemos prisijungęs žmogus, pasinaudodamas skaičiuokle, galės prognozuoti, kokia pensija jo laukia ateityje. Informacija apie žmogaus stažą ir taškus bus įkelta automatiškai, reikės tik įvesti prognozuojamą atlyginimą.
Tiesa, galima pensiją prognozuoti ir neprisijungus, tačiau tada teks pačiam gyventojui suvesti visą informaciją apie savo stažą, sukauptus taškus ir prognozuojamą darbo užmokestį.
„Žmonėms kaip ir lengviau susivokti savo įgytas teises. Jau galima teoriškai skaičiuoti, kokią pensiją žmogus jau užsidirbęs“, - aiškino direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė.
Tarkime, 30 metų žmogus, turintis 10 metų stažą ir sukaupęs 10 taškų, iki mokesčių uždirba 1000 eurų ir nekaupia antros pakopos pensijų fonde. 2053 metais, kai jis išeis į pensiją, jam prognozuojama 989 eurų pensija. Tiesa, dabartine pinigų verte tai atitiks vos 494 eurus, mat, apskaičiuojant pensiją, yra įtraukiama ir numatoma infliacija. Prognozuojama, kad per visą pensijos laikotarpį žmogus gaus 257 tūkst. eurų išmokų.
Į skaičiuoklę yra įtrauktas ir indeksavimas, kuris artimiausius kelerius metus sieks 6-7 proc. - tai yra tiek didės vidutinės pensijos, siejant jas su darbo užmokesčio fondo augimu. Gyventojas taip pat galės sužinoti, kiek iš viso „Sodra“ jam išmokėtų pensijos per vidutinį senatvės pensijos laikotarpį. Daroma prielaida, kad žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, vidutiniškai gyvens ir senatvės pensiją gaus dar 17 metų.
Pensijų skaičiavimo tvarka pasikeitė metų pradžioje. Ją sudaro bendroji dalis, kurią lemia viso stažo ir būtinojo senatvės stažo senatvės pensijai gauti santykis, ir individualioji dalis, kuri priklauso nuo per gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų, kurios perskaičiuotos į taškus. Vieną tašką žmogus įgyja, jeigu sumokama socialinio draudimo įmokų vertė yra lygi nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) sumokėtų draudimo įmokų vertei. Jeigu atlyginimas mažesnis ir sumokama mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama dalis taško. Sumokėjus daugiau įmonių, skiriama daugiau taškų, bet maksimali metinė taškų riba - 5. Šiais metais taško vertė yra 3,27 euro, o bazinė pensija siekia 152,92 euro.
D. U. Taip, tačiau tokiais atvejais rezultatas bus orientacinis, nes faktinis pensijos dydis priklauso nuo tarptautinių susitarimų.
Šiuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) svarsto Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tobulinti pensijų skyrimo tvarką.
Vieno iš pataisų iniciatorių - Seimo nario Lino Kukuraičio - teigimu, pasitaiko atvejų, kai dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo asmenys kreipiasi pavėluotai, praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos.
Tačiau dabar galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad tokiems asmenims senatvės pensija galėtų būti skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl jos skyrimo.
„Jeigu pamiršai ar dėl kitų priežasčių kreipeisi vėliau negu metai, pavyzdžiui, praėjus 5 metams po senatvės savo senatvės pensijos amžiaus ribos ar dešimties, tu gauni kompensaciją tik už vienus metus <...>. Siūlome, kad kompensuojamas būtų visas praleistas laikotarpis, už kiekvienus metus prie senatvės pensijos pridedant po 8 proc.“ - Seime pristatydamas projektą sakė L. Kukuraitis.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra beveik 670 eurų. 8 proc. nuo šios sumos būtų beveik 54 eurai. Būtent tiek padidėtų pensija, jeigu ji būtų pradėta mokėti po vienerių metų atidėjimo.
Įstatyme siūloma nustatyti, kad jeigu dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiamasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių, būtų laikoma, kad žmogus pageidauja atidėti pensijos skyrimą.
Tačiau taip pat numatoma, kad jei asmuo senatvės pensijos atidėto skyrimo ar mokėjimo laikotarpiu, gavo kitas socialines pensijas ar išmokas, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, jam senatvės pensija nebūtų didinama.
Pasak L. Kukuraičio, nėra labai daug žmonių, kurie laiku nepateikia prašymo skirti pensiją. „Bet ta jų patirtis yra tikrai socialiai neteisinga. Man atrodo, žmonės visiškai teisingai tikisi, kad įstatymų leidėjas, tai yra Seimas, sutvarkys situaciją, kad jiems būtų kompensuota“, - kalbėjo parlamentaras.
Išplatintame pranešime SRDK ragina gyventojus savo pasiūlymus dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo pateikti iki 2025 m. spalio 10 d.
„Sodros“ duomenimis, per 2024 m. gyventojams buvo naujai paskirta 34 114 senatvės pensijų. Praėjusių metų pabaigoje buvo 4 673 gyventojai, kurie pasiekė pensinį amžių ir turėjo minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo.
Tikėtina, kad dėl dabar galiojančios tvarkos dalis jų gali prarasti dali sau priklausančių pensijų pinigų.
„Žmonės nesikreipia dėl pensijos skyrimo dėl įvairių priežasčių: pavyzdžiui, gyvena ir dirba kitoje šalyje, kur senatvės pensijos amžius yra didesnis, todėl neatkreipia dėmesio, kad Lietuvoje jau sulaukė senatvės pensijos amžiaus. Dalis žmonių laiku nesikreipia dėl pensijos, kadangi serga, ilgai guli ligoninėje. Yra atvejų, kad dėl pensijos skyrimo nesikreipia žmonės esantys laisvės atėmimo vietose“, - komentavo „Sodra“.
Ji nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu. Todėl gavėjams neišmokėti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami įstatymų numatytoms išmokoms.
Šią tvarką imtasi keisti ir dėl to gyventojai raginami kreiptis į Seimą.
Kas yra Anuitetas? Kaip valdomas Pensijų anuitetų fondas? | Daiva Gerulytė | #54
tags: #kaip #pasiskaiciuoti #numatoma #pensija