Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu.
Tačiau daug sudėtingiau suprasti ir, dar svarbiau, paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nepriklauso nuo jokių psichiką veikiančių medžiagų. Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios.
Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el.
Kokie požymiai rodo, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiški? Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio.
Reikia pabrėžti tai, jog kontrolės praradimas dingsta dar neprisilietus nei prie medžiagų ar daiktų, t. y. žmogų užvaldo potraukis, kuris sąmoningai nesuvokiamas, o mintis „man negalima“ yra užslopinama.
Taip pat skaitykite: Kompiuterio poveikis sveikatai ir psichikai
Galima teigti, kad žmogus „pamiršo“ savo nuostatas ir pažadus. Kiek yra studentų, kurie prisėdę rašyti kursinį ar diplominį darbą, leidžia sau „truputį“ pasidomėti, kas vyksta socialiniuose tinkluose ar informaciniuose portaluose?
O kai atsipeikėja - nei kursinio, nei diplominio, o laikas kažkur nepastebimai dingo. Tada keikia save, internetą, mokslus ir tuos, kas sugalvojo diplominių rašymą.
„Aš žinau, kad man negalima net prisiliesti prie kompiuterio, tačiau savęs suvaldyti nesugebu. Kažkas mano prote atsijungia, atrandu labai svarbią priežastį, kad man būtina nors trumpam prisijungti prie interneto, o tada ir prasideda „kablys“.
Atsipeikėju kartais po penkių valandų, galiu visą naktį ar kelias dienas prasėdėti spoksodamas į ekraną, kartkartėmis nusnūsdamas. Ko ten ieškau? Tiksliausias atsakymas būtų - nieko“.
Pagrindinis simptomas, būdingas visoms priklausomybėms, - neigimas, t. y. žmogus yra nesavikritiškas ir visiems, o svarbiausia sau, įrodinėja, kad jis nėra priklausomas.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Neigimas susijęs su skausmingais išgyvenimais, apie kuriuos asmuo kalbėti vengia. Koks vyras prisipažins, kad kiaurą naktį žaidė žaidimus ar naršė pornografiniuose tinklalapiuose? Ar lengva moteriai prisipažinti, kad užuot rūpinusis vaikais ji valandų valandas sėdi prie kompiuterio ir rūpinasi savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Kai žmogaus klausiama apie jo neišsimiegojimo arba nuovargio priežastis, tuo momentu išgyvenama labai didelė kaltė ir gėda, taip pat baimė, kad kas nors sužinos apie priklausomybę.
Kai aplinkiniai sužino apie priklausomybę, dažniausiai gūžčioja pečiais ir klausia: „Nejau jis nesuvokia, kas su juo vyksta, juk atrodo išsilavinęs, protingas žmogus?“.
Priklausomybės atveju nei protas, nei diplomai, nei pareigos ar socialinė padėtis neturi jokios reikšmės.
Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio, būtina išskirti vartotojus pagal amžių. Dalis jaunų žmonių išauga įprotį, kiti - suauga dar labiau. Suaugusiesiems priklausomybę tenka ypač slėpti.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Koks suaugęs vyras gali prisipažinti aplinkiniams, kad kiauras dienas ir naktis sėdi prie kompiuterio? Ar prisipažins brandaus amžiaus vyras, kad domėjimasis pornografija jį užvaldė bemaž visiškai, kad net žmona nebedomina?
Beje, priklausomybę nuo pornografijos lydi ir priklausomybė nuo masturbacijos, o tai - dar didesnė paslaptis. Jei moteris priklausoma nuo socialinių tinklų, tai niekam neprasitars, jog pirmas dalykas, ką daro atvykusi į darbą ar atsikėlusi - tai tikrina savo profilį.
Dalis „internautų“ dėl sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimui turi įtakos nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio, kreipiasi į šeimos gydytojus, psichiatrus ar dėl galvos skausmų tariasi su vaistininku.
Apie priklausomybę, be abejo, nutyli ir, gavę patarimą ir receptą bei nusipirkę medikamentų, toliau sėdi prie kompiuterio. Pavartojus skausmą mažinančių ar raminamųjų vaistų, galvos skausmas aprimsta, tačiau laikinai, o vaistų dozės didėja.
Taip įgyjama dar viena priklausomybė. Alkoholis taip pat „tinkama“ priemonė nusiraminti ir labai dera gyvenimo būdui prie kompiuterio. Kai kurie priklausomi nuo interneto žmonės bando mažėjantį darbingumą kompensuoti įvairiais stimuliatoriais, tad narkotikams terpė paruošta puiki.
Daugėja žmonių, kurie siekdami suvaldyti savo nekontroliuojamą potraukį lošti rašo prašymus neįleisti į lošimo vietas - kazino ar lažybų punktus.
Tačiau azartinių lošimų internete apribojimai pasireiškia tik vienu simboliniu pelės paspaudimu, kai reikia patvirtinti, ar jau yra aštuoniolika metų.
Priklausomybė nuo internetinių azartinių lošimų pasireiškia tuo, kad žmogus dažniausiai „užsikabina“, t. y. praranda elgesio kontrolę vos tik įjungus kompiuterį.
Pvz., planavo susimokėti internetu už paslaugas, o per kelias minutes prisijungė prie lošimų portalo ir pralošė du šimtus litų. Į žmonos klausimą, kur iš sąskaitos dingo pinigai, atsako, kad nežino, gal bankas suklydo ir neteisingai nuskaičiavo.
Kartais pajuokaujama, kad azartiniam lošėjui būtina užsirašyti ant marškinėlių užrašą „Žmonės, neprileiskite manęs prie kompiuterio!“.
Kas veikia priklausomą asmenį? Pelės ar klaviatūros spragtelėjimas, žaidimų ir lošimų reklama - tai tas pats, kas alkoholikui butelio skambtelėjimas ar alaus kvapas.
Kas labiausiai išveda iš kantrybės alkoholiką? Tai laukimas bare, kol atneš alų. Priklausomas nuo kompiuterio nenustygsta vietoj ir keikia viską, kas susiję su lėtu internetu. O jei dingo elektra ar užlūžo kompiuteris? Tai - katastrofa.
Priklausomi nuo kompiuterio žmonės pagalbos ieško labai retai. Dažniausiai tai daro jų artimieji. Šeimos nariai visų pirma sako, kad jie eina iš proto, nežinodami, kaip atitraukti atimą žmogų nuo kompiuterio.
Istorijos labai panašios, pvz., jaunas, sveikas 23 metų vyras visą vasarą net nebuvo išėjęs iš namų. Septyniolikos metų mergina septyni mėnesiai sėdi prie kompiuterio, į mokyklą nebeina, o kompiuterį motina išjungia tik tada, kai ši užmiega.
Tokiais atvejais stebimasi, kaip žmonės gali gyvenimą iškeisti į kompiuterį. Tačiau niekas nepagalvoja, o ką žmogus valgo, jei nieko nedirba ir iš namų kojos nekelia? Iš kur gauna pinigų maistui bei būtiniems poreikiams patenkinti?
Kai šį klausimą išgirsta priklausomo asmens artimieji, tai dažniausiai sutrinka ir ima teisinti savo elgesį. Artimųjų bejėgiškumas pasireiškia tuo, kad visos jų pastangos kontroliuoti ar uždrausti naudotis kompiuteriu baigiasi pasidavimu ir pataikavimu priklausomo žmogaus potraukiui.
Pavyzdžiui, kontrolė pasireiškia bandymu išnešti kompiuterio laidus su savimi į darbą, tačiau pamačius dvi paras savo artimą sėdintį prie kompiuterio ir spoksantį į juodą ekraną, namiškiams trūksta kantrybė ir jie atiduoda laidus.
Recepto, kaip spręsti priklausomybės nuo kompiuterio ir interneto problemą, niekas neišrašys. Kitaip tariant - vaistų nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, padėti gali priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos specialistai, kurie specializuojasi priklausomybės nuo interneto bei kompiuterio srityje.
Priklausomybės nuo internetinių azartinių lošimų atveju efektyviai padeda dalyvavimas anoniminių lošėjų grupės veikloje. Patarimų, kaip tvarkytis su priklausomybe, yra nemažai.
Įdomu tai, jog pačiame internete galima atrasti ieškančių pagalbos ir patarimų įvairiuose forumuose, kai kurie internautai bando konsultuotis su specialistais per „Skype“.
Konsultacijos internetu, esant priklausomybei, atrodo keistokai, nes tai panašu į alkoholiko gydymą pokalbiu, dėl drąsos įpilant alaus.
Ar gali žmogus išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu atsakingai bei saugiai? Panašų klausimą galima išgirsti ir priklausomybės nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų atveju - ar gali, pvz., alkoholikas išmokti gerti saikingai?
Alkoholizmo atveju aiškiau, nes alkoholio atsisakymas laikomas būtina sveikimo sąlyga. Su kompiuteriu kitaip - pasipriešinimas didesnis, nes dažniausiai teigiama, kad šiais laikais be kompiuterio neišsiversi.
Vienas iš dažniausiai duodamų patarimų - bandyti kontroliuoti laiką, t. y. nusistatyti griežtą naudojimosi kompiuteriu grafiką ir jo laikytis. Atrodo, viskas paprasta, o jei neišeina?
Ar bandyti kontroliuoti save nežinia kiek kartų, taip žalojant savo gyvenimą, ar atsisveikinti su kompiuteriu visam laikui? Kiek žmonių gyvena be kompiuterio? Ar iš tiesų neįmanoma apsieiti be šio daikto?
Jei žmogus teigia, kad „neįmanoma“, jau galima įžvelgti priklausomybės požymius. Ar įmanoma gyventi be kojų? Be rankų?
N.Žimanto maratonas „Twitch“ kanale sulaukė daugiau nei 100 tūkst. peržiūrų, gyvai transliaciją stebi pusantro tūkstančio žaidimų entuziastų. Tiesa, tėvai žaidėjo sumanymu nesidžiaugia.
Psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė prisimena mokslininkų atliktą tyrimą, kuris atskleidė, kad žmogui nemiegant kelias paras visų pirma nukenčia jo trumpalaikė atmintis ir dėmesio koncentracija. Žmogus pradeda painiotis ir klysti elementariuose kasdieniniuose dalykuose.
„Eksperimento dalyvis po savo iššūkio miegos daug daugiau, nes organizmas bandys atsiimti miego trūkumą. „Tačiau vėliau turėtų prasidėti lengvo depresinio fono duobė: žmogus jaučiasi mieguistas, pažemintos nuotaikos, be minčių, noro bendrauti. Tai gali trukti apie dvi savaites, - svarsto specialistė ir pasidalija pavyzdžiu iš darbo praktikos. - Kai dirbau psichiatrinėje ligoninėje, turėjau pacientę, kuri per karščius nevalgė ir nemiegojo apie penkias ar šešias dienas. Todėl jai prasidėjo psichozė. Jei žmogaus psichika trapi, penkios nemiegotos paros gali pasibaigti laikinu psichozės priepuoliu.
G.Petronienė pateikia iliustratyvų pavyzdį. Tarkime, penkias dienas nuo ryto iki vakaro slidinėjate kalnuose. „Vairuoji automobilį ir atrodo, kad reikia daryti posūkius. Po kompiuterinių žaidimų maratono irgi turėtų būti panašus liekamasis efektas: ta veikla, situacijos ir herojai stipriai įsirėš į smegenis, į psichiką.
N.Žimanto sau mestas iššūkis gali sužadinti paauglių susidomėjimą ir norą tai išbandyti patiems. „Visuomenei tokie eksperimentai galėtų būti naudingi nebent tuo atveju, kai žmogus sutiktų bendradarbiauti su mokslininkais ir leistųsi patyrinėjamas. Pastarasis eksperimentas man neatrodo tas, iš kurio būtų galima ko nors išmokti. Stresas organizmui kartais išeina į naudą, tačiau jis turi būti prasmingesnis.
Mėlyna šviesa ir regėjimo problemos
Šiandien vis dažniau išgirstame terminą - kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių šiuos negalavimus - mėlynoji šviesa.
„Mažai kas žino, tačiau mėlynoji ekranų skleidžiama šviesa yra net pavojingesnė mūsų regai nei ultravioletiniai spinduliai, kadangi jos skleidžiamos bangos yra ilgesnės ir skvarbesnės: mėlynoji šviesa patenka į akies vidų kur kas giliau. Už jos slypi daug pavojų: akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai ir vis sparčiau prastėjanti rega - tai tik keletas jų.
Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Ilgainiui tai paskatina įvairias akių ligas,“ - teigia optikų tinklo „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.
Mėlynosios šviesos poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį nesunku supainioti su nuovargiu. Akys, veikiamos mėlynosios šviesos, greitai pavargsta, todėl pradeda skaudėti galvą, didėja mieguistumas, jaučiama įtampa. Dirbantys žmonės dažnai šiuos sindromus painioja su įprastu nuovargiu nuo didelio darbo krūvio, todėl realios žalos neįvertina laiku.
Regėjimo sutrikimai - ateities darbuotojų sveikatos rykštė. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė teigia, kad šias laikais akių sveikata darbe yra per mažai vertinama.